Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 
 

 
 

 
 
 

7 laimės žudikai

Dalintis

Kalbėdami apie laimę dažniausiai mąstome, ką turėtume daryti, kad būtume laimingi. Yra daugybė patarimų, ką daro laimingi žmonės, kad jie tokiais tapo. Tačiau ar dažnai susimąstome, o kas gi atima iš mūsų laimę. Kas tie vagys, kurie įlenda į mūsų laimės kraitį ir vis ištraukia po dalelę. 

Taigi pakalbėkim ne apie tai, kas stiprina mūsų laimės pojūtį, bet atvirkščiai, kas jį silpnina. Gal todėl kartais nenuostabu, kad, rodos, tiek daug stengiamės susikurti laimę, naudojamės visais patarimais, bet jaučiam, kad ji tarsi kažkur nuteka. Na taip, kiek gi galima pripilti vandens į kiaurą kibirą – kiek pilsi, tiek išbėgs. Turbūt dar vertėtų pastebėti, kad daug kas priklauso ir nuo tų plyšių dydžio – kuo jie mažesni, tuo mes savo laimę ne taip greitai išbarstome, bet pro atsiradusius didelius plyšius galime pamesti labai greitai.

Mokslininkai išskiria tarsi dvi jėgas, veikiančias mūsų laimę, – tai laimės suteikiantys įpročiai ir nuodėmės, dėl kurių ją prarandame. Taigi savo laimės lygį galime pakelti atsikračius ją naikinančių nuodėmių ir įtraukiant įpročius, kurie tas skyles užkamšys. Yra išskirtos septynios tarsi mirtinos nuodėmės, kurios labiausiai veikia mūsų laimę ir turi jai didžiausią reikšmę.

Laimę naikinančios nuodėmės

Laimės nuvertinimas. Visi norime būti laimingi, gyventi pilnavertį gyvenimą ir tai mūsų pats didžiausias ir svarbiausias prigimtinis siekis ir tikslas. Greičiausiai net ir tie, kurie tvirtina, kad nenori būti laimingi, kad juos pilnai tenkina jų nelaimingas gyvenimas, taip pat nori būti laimingi. Bet ar pagalvojam, kaip dažnai iškeičiame laimę į kitus dalykus ir tai darom net ne kartą per dieną. Pradėkime nuo to, kad gal kiekvieną dieną einame į nemėgstamą darbą, o ne užsiimame mylima veikla, pasirenkame išplauti indus, vietoj to, kad paskaitytume mėgstamą knygą ar pasilepintume kvapnioje vonioje, bendraujame su nemėgstamu žmogumi, vietoj to, kad klausytume širdžiai mielos muzikos ar gamtos garsų. Ir šitą sąrašą galima tęsti ir tęsti be galo.

Pranašumo vaikymasis. Didžiausias laimės žudikas, tai noras būti pranašesniu už kitus. Taip norime būti turtingesni, protingesni, stipresni, galingesni, gražesni ir dar visokie    esni už kitus, kad pamirštame, ko norime patys ir ko mums patiems reikia, kas mums svarbu. Kažin ar įmanoma pralenkti visus visose srityse. Visada atsiras, kas turi gražesnius namus, daugiau pinigų, gražesnę išvaizdą ir ta graužatis, kad negalime pralenkti, toli gražu į laimę neatves.

Dėmesio reikalavimas arba, atvirkščiai, per didelis užsisklendimas. Jeigu visą savo energiją skirsime norėdami bet kokia kaina gauti dėmesio iš kitų arba lindėsime kamputyje niekieno nematomi, tikrai tai laimės mums nesuteiks. Bendravimas su kitais ir noras būti pripažintu labai natūralus ir sveikintinas. Bendraudami su kitais žmonėmis mes patiriame didelę laimę, o gavę jų pripažinimą, tiesiog maudomės euforijoje, bet dirbtinai siekdami pritraukti dėmesio, deja, savo laimę tik žudome.

Perdėta kontrolė. Kam patinka būti kontroliuojamam? Greičiausiai niekas neatsakytų taip. Deja, ir kontroliuojančio tai laimingu nedaro. Kai bandome kontroliuoti savo vaikus, sutuoktinius, draugus, kolegas, gali atrodyti, kad taip ir turi būti. Gal mes turime daugiau patirties, daugiau išmanome ir turime teisę kontroliuoti kitus, juk norime jiems gero, norime padaryti tokiais protingais kaip mes patys. Bet įprantame taip kontroliuoti kitus, kad vieną dieną norime, kad mums paklustų ne tik mus supantys žmonės, bet ir visa kita aplink. Tada pradedame pykti, kad ne toks oras, kokio reikėjo, ne taip kiti į mus pažiūrėjo, ne vietoj automobilis pravažiavo ir iš viso, visas gyvenimas erzina ir nevyksta taip kaip mes norime. Jeigu kažkas atpažinote save, greičiausiai pripažinsite, kad dėl to laime tikrai netrykštate.

Nepasitikėjimas aplinkiniais ir Nepasitikėjimas gyvenimu. Pirmasis punktas susijęs su žmonėmis, antrasis su nepasitikėjimu rezultatu ir įvykiais mūsų gyvenime. Tai tarsi matyti pustuštę, o ne puspilnę stiklinę, kai savo gyvenime daugiau matome blogų dalykų nei gerų. Kai aplink mus nėra gerų, mylinčių žmonių, gerų darbuotojų, specialistų. Tada sunku susirasti antrąją pusę, juk tobulos nėra, sunku susirasti tinkamų darbuotojų, juk tokių iš viso nebūna 🙂

Negebėjimas atkurti ryšio su savo vidiniu šaltiniu. Kiekvienas turime savo vidinį laimės šaltinį, kuris pasiekiamas mums bet kuriuo momentu. Tas šaltinis, tai gebėjimas susikoncentruoti, nurimti ir įsiklausyti į save, sutelkti dėmesį į čia ir dabar be jokio išankstinio vertinimo. Sąmoningumas bene didžiausias laimės faktorius, o savimonė ir meditacija daro mus laimingais.

“Kad ir kokių laimėjimų būsite pasiekę gyvenime, neišvengiamai ir toliau susidursite su vilčių žlugimu, nusivylimu ir įvairių formų nelaimėmis bei kančiomis, jeigu neišmoksite užmegzti ryšio su pačiu giliausiu savo lygmeniu.”  Eckhart Tolle

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
Map
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą