Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 
 

 
 

 
 
 

Mamos Elenos dienoraštis

Dalintis

Dienoraštis - visada intymu.
Tačiau čia galite paskaityti, kaip smagiai auga mamos Elenos mažyliai. Motinystės džiaugsmai ir vargai be pagražinimų :)



Neturėjo boba bėdos, tai paršiuką nusipirko... (06 30)

 

   

Taigis taigis kaipgis, ir dar nemažą tokį – beveik 200 kg svorio, su pjedestalu. O tiksliau – įsigijau akvariumą, tokį nei didelį nei mažą, 180-ies litrų. Ir spintelę jam įtaisiau, ir visus kitus „pribambasus“. Ir gyventojų nepilną dešimtį.   Ilgokai akvalige sirgau, tik užslėpta forma, kol šią vasarą ryžausi žengti rimtą žingsnį savo svajonės link. Gerą mėnesį studijavau akvariumų priežiūros subtilybes. Bespoksant į monitorių vos akys neišvarvėjo . Ieškojau informacijos apie įrengimą, priežiūrą ir mokiausi naujų slaptažodžių-keiksmažodžių (turbūt ne kiekvienas žino, kas per daiktas yra Pseudotrofeus Socolofi, Copora ar heksamitozė). Po šių studijų teko nudirbti dar vieną nelengvą darbelį – pravesti derybas su savo a ...





Tas saldus pirmasis kartas. O jei dar kelis kartus per vieną mėnesį… (03 29)

 

   

Visiems kada nors būna pirmas kartas... Anksčiau ar vėliau, bet vistiek ateina. Štai mes visi pagaliau sulaukėme pavasario. Pirmą kartą šiais metais. Turbūt šia proga mano mažieji kovą nusprendė paskelbti pirmojo karto mėnesiu. Juras pirmą kartą savo gyvenime rezultatyviai pasėdėjo ant puoduko, o mes su Domu ilgai ilgai jam plojom ir sveikinom su pergale. Štai taip gražiai mano mažasis apvainikavo savo metukų ir septynių mėnesių gimtadieniuką. Gal ir šiek tiek vėlokas šios subtilios srities pirmas kartas, bet geriau vėliau negu niekada.  Kovo mėnesį pagaliau prasikalė ir pirmasis iš Juro iltinių dantukų. Labai ilgai jo laukėm. Buvau net pradėjusi abejoti, ar išvis besulauksim. Jau gerą pusmetį mažius vaikščiojo su patinusiom dantenom, o nauj ...





Gyvenimas, kai Kalėdų senelis jau praeitis (ir dar labai tolima ateitis) (02 12)

 

   

Šiandien mano Domas pagaliau iškeliavo į darželį. Rašau „pagaliau“, nes po Naujųjų jis ten dar nebuvo. Nenorėjo eiti, rupūžiokas. Anot jo, ko ten eiti, jei Kalėdų senelis jau buvo, dovanų atnešė ir daugiau jų gauti šansų kol kas nebėra... Jokie mano argumentai, kad jis ir toliau kasdien ką nors naujo sužinos, išmoks, galės žaisti su draugais ir ruoštis kitoms šventėms, nepadėjo. Jo kontrargumentai – vistiek dovanų nebebus – buvo svaresni.   Motyvacija draugais irgi nekokia jam pasirodė, nes pats tikriausias ir svarbiausias draugas – brolis - lieka su mama. Tad ir tupėjo du bernai namuose pusantro mėnesio, dūko ir niovėsi kaip katinai. Žinoma, visą tą laiką namie skambėjo nuolatiniai vaikų palydovai: juokas, verksmas, rietenos dėl ža ...





Motiniški metų apibendrinimai (12 30)

 

   

Štai ir pralėkė dar vieneri metai, šuoliuote prašuoliavo. Žinoma, per juos pasitaikė visokių dienų, bet visumoj tai buvo šaunūs metai. Vaikai puikiai auga, sveiki, linksmi, gerokai padykę. Domutis šiais metais užsigeidė tapti kolektyvišku piliečiu, tad savanoriškai iškeliavo į darželį. Tik rytais vis dar nesavanoriškai keliasi... O Jurutis jau irgi nebe mažas leliukas, o visas žmogutis pasidarė. Zuja kaip bitė po namus, savarankiškas toks pilietis. Kariasi kur tik pajėgia, tyrinėja viską iš eilės, kovoja su broliuku dėl žaislų ir visaip kitaip bando įrodyti, kad ir jis jau yra asmenybė.   Pačios gražiausios broliukų gyvenimo akimirkos: rytiniai pabudusiųjų šypsniai vienas kitam ir vakariniai brolių apsikabinimai, kai vyresnėlis sugrįžta ...





Vaikelio ,,kodas'' – Šampinjonas? (11 16)

 

   

Šį kartą dienoraščiui patikėsiu pasvarstymus apie vardų vaikams rinkimą.    Pasirodo, šis darbelis tikrai ne iš lengvųjų. Turbūt ne viena vaikelio, ypač pirmagimio, laukianti ar jį dar tik planuojanti pora nenujaučia, koks didelis ir atsakingas darbas jų laukia. Sugalvoti savo vaikui ETIKETĘ trunka gerokai ilgiau nei paties vaikelio „gamybos“ procesas. Atrodytų, kad net gimdymas yra lengvesnė vaiko atsiradimo dalis. Juk trunka kelias ar keliolika valandų, ir rezultatas aiškiai matyti... Be to, renkant vardą, reikia būti bent jau šiek tiek aiškiaregiu ir nuspėti, kaip tas vaikelis elgsis ar atrodys. Juk kiek keistai atrodytų mažas, paliegęs Ąžuolas, net musės bijantis Drąsutis ar tamsiaodis juodaakis Saulius (jau greičiau Soliariumas...). &nb ...





Apie baimes, būdingas mamoms ir ne mamoms (10 30)

 

   

Štai jau atkeliavo Helovinas, ir Vėlinės ant nosies. Gąsdina žmonelius visi, kas tik gali. Iš televizoriaus, net iš gana rimtų laidų eterio, landžioja šmėklos. Laikraštininkams tapo garbės reikalu parūpinti skaitytojams bent vieną straipsnį apie vaiduoklius ar kitus šiaip nelaukiamus svečius. Į prekybos centrą iš viso nėra ko nosies kišti. Ten moliūgai, skeletukai ir kiti tamsiųjų jėgų atstovai tiesiog į akis lenda. Žodžiu, gąsdina visi, kas netingi, kad tik tam žmogeliui baisiau būtų. Tarsi jis pats nežinotų, ką reiškia bijoti.  Turbūt net neverta kalbėti apie daugmaž įprastas, klasikines baimes, kurių yra beveik kiekvieno žmogaus gyvenime. Juk, anot psichologų, nieko nebijo tik psichiškai nesveikos personos. Iš vienų baimių iš ...





Darželinuko mamos sportinė programa – rezultatyvu, paprasta ir kasdieniška (09 29)

 

   

Nežinau, kaip tiksliai pavadint šią sporto rūšį, tačiau ji tikrai veiksminga (patikrinta nuosavu kailiu). Tam reikia: susilaukti dviejų vaikų maždaug 2,5-3 metų amžiaus skirtumu, darželio (ne arčiau nei pora kvartalų nuo namų) ir vyresniojo vaiko noro lankyti darželį. Ir dar reikia, kad potencialusis darželinukas būtų grynų gryniausias pelėdžiukas, kurio neįmanoma prižadinti anksčiau nei aštuntą valandą ryto (įprastai Domas keliasi apie dešimtą ryto).   O toliau viskas priklauso nuo situacijos. Jei mažiausias namų gyventojas saldžiai miega, mama atlieka bėgimą (risnojimą) į darželį su sunkesniu svoriu ir bėgimą iš darželio visai be svorio, užtat pilnu tempu (sugaištama maždaug 20 minučių). Jei mažėlis pabunda (tikriausiai iš solida ...





Ar tikrai technikos pažanga romantikai „pakišo koją“?

 

   

„Ar tu galėtum atleisti neištikimybę?“  Tokį klausimą užtikau besklaidydama seną, dar studijų laikus menantį žurnalą. Negalėjau į šį klausimą neatkreipti dėmesio, nes raidės, labai didelės ir ryškios, švietė vos ne per pusę lapo.   Pati nežinau, kaip atsakyti į tokį klausimą, nes dar neteko su tokiu reiškiniu susidurti (atrodo). Tačiau su įdomumu perskaičiau svetimus atsakymus. Juos pateikė Lietuvos padangėje žinomi ir nežinomi žmonės. Įdomioji dalis ta, kad beveik pusė žinomų žmonių, atsakiusių teigiamai, šiandien yra išsiskyrę. Ir, jei tikėt bulvarine spauda, dėl panašių priežasčių. Matyt, nors „žvaigždūnai“ neištikimybei gana tolerantiški, jų antrosioms pusėms tas nebuvo būdinga...   O dabar apie viską ...





Ką čia padarius, kad mama nenuobodžiautų – gyvenimas pastovios veiklos zonoje (07 21)

 

   

Senokai berašiau... Vis laiko pritrūksta, dienos prabėga be galo greitai. Taigi mano mažasis nusprendė pradėti vaikščioti!  Sprendimas gal ir neblogas, tik kad kojelės jo klausyti dar nelabai nori. Žirglioja į visas puses vienu metu... Ir visas Juro kūnelis linguoja it nendrė vėjyje. Tenka mamai vedžioti mažąjį keliauninką. Tad vaikštom draugiškai susikibę nuo ryto iki vakaro.   Sunku būti mažu – norai dideli, o galimybės labai ribotos. Todėl „dūduoja“ Jurutis, vos tik mama nuo jo atsitraukia, ir šiaip zirzia nuo ryto ligi vakaro. Kaip kokia musė rudeninė... Tėvelis jau pavargo nuo pastovaus niurzgimo, o mano nugara – nuo ilgalaikio vaikščiojimo pasilenkus. Tik Domas džiaugiasi broliuko mankštomis, nes mato, kad neužilgo bus su kuo žai ...





Ilga kelionė per kopas... tiksliau, per sodą (06 22)

 

   

Praeitą savaitgalį supokavom į mašiną vaikus ir nudardėjom į Botanikos sodą. Viena pažįstama mamytė buvo sakiusi, jog ten labai gražu, kai žydi rododendrai. O šiuo metu jų pats žydėjimas... Tad nusprendžiau pažiūrėti, kaip gi tie rododendrai atrodo, ir dar savo šeimyną kartu nusitempiau.   Tiesa, išvilioti mano vyrukus iš namų nebuvo taip paprasta. Vyriausias (t.y. šeimos galva) spyriojosi nevažiuosiąs, nes karšta. Domą nuo žaislų atitraukiau tik pažadėjusi, kad tame parke jis suras upę (žadėtoji upė natūroje virto mažu upeliuku). Tik Juras kol kas savo nuomonės viešai neišreiškia: sėdi kėdutėje ir dairos pro automobilio langą, kur gi jis dėsis...     Taigi nuriedėjom į Vilniaus pakraštį, įkraustėm mažiausiąjį į ve� ...





Mažo žmogaus dideli pasiekimai ir begalinė vaizduotė (06 12)

 

   

Per praėjusias savaites nutiko šis tas svarbaus. Tiesa, ne mano asmeniniame, o Juručio gyvenime. Šis mažas vyras pipiras pirmą kartą pats atsistojo!  Dar su pasilaikymais, su pasivyravimais kaip epušė, tačiau pats! O džiaugės, krykštė visa gerkle: kvietė mus ateiti ir įvertinti šį žygdarbį. Kai pasiūliau Domui pažiūrėti į stovintį ir spindintį iš laimės brolį, jis tepasakė: „Jau uzaugo!“ Ir pradėjo planuoti, kada gi galės su Juru bėgioti ir žaisti. Na, palaukti dar šiek tiek teks, nes kol kas tas mažas pilietis vaikšto kaip girtas zuikis.   Beje, tas zuikis sparčiai auginasi dantis ir jau pamėgo bandyti jų stiprumą į tėvelių pečius. Krimstelna taip „saldžiai“, kad norom nenorom riktelni. Ot šmikis, mažyliams skirti kramtuk ...





Mamų kompleksai ir šiaip maži rūpestėliai (05 29)

 

   

Dauguma žmonių nėra abejingi aplinkinių nuomonei apie juos pačius. Vieni tam atsparesni, kiti – jautresnės būtybės. Pastariesiems gyvenimėlis šiek tiek sudėtingesnis atrodo. Mat labai kreipiant dėmesį į kitų nuomonę mažų mažiausiai tik susigadinsi sau nuotaiką: juk nuomonių visuomet būna įvairių.    Pastebėjau, jog tapus mama gali ne tik „kompleksiją“ patobulinti, bet ir kokį nors kompleksą lengva įsigyti (net jei anksčiau jų neturėjai). Štai nedidukas potencialių kompleksiukų mamytėms sąrašėlis.    1. Jei tau nekaip sekasi kūdikio žindymas, gali „uždepresuoti“, nes aplink tik ir tegirdi: motinos pienas vaikui geriausias; visos gali, tereikia tik noro; būkit užtikrinta, neabejokit; trūksta pieno? maitinkit dažniau, ...





Mama veidrodžių karalystėje: brangioji, galvok ką kalbi, net tuomet, kai miegi (05 21)

 

   

We are the winners of Eurovision, we are, we are, we are, we are! Tai bet „įlindo į galvą“ lietuvaičių dainuška... Vaikštau ir niūniuoju, dažniausiai - kai keičiu Jurui sauskelnes. O jam patinka, ypač „we are, we are“ vieta. Klauso ir šypsosi, savo turtą - keturis dantis - demonstruoja.   Šeštadienį visa mūsų šeimynėlė prie televizoriaus susirinko. Šitoks įvykis! Pirmą kartą Eurovizijos konkursą nuo pradžios iki galo peržiūrėjau! Net ir Domas kartais atsitraukdavo nuo žaidimų ar kitos veiklos, užpakalį pavizgindavo. Bandė ir polkutę sušokti su LT United plikiu, bet, vargšelis, kojų  taip greit „vynioti“ nesugebėjo. (Džiaugiuos, kad nei vienas, nei kitas neišsitėškė ant grindų.)   Prisipažinsiu: nemaniau, kad kad būt ...





Motinos dienos atgarsiai: pamąstymai, ką gi reiškia būti mama (05 09)

 

   

Štai ir praėjo Motinos diena. „Susimetėm“ mašinon leliukus ir nuvykom aplankyti savo mamyčių. Nors man pačiai kiek keista ši visuotinė mamų sveikinimo tradicija: juk aš nė vienos dienos metuose nebuvau pamiršusi, jog turiu mamą ir kad ją labai myliu. Tiesiog gal mamai tai sakau gerokai per retai… Prisipažįstu: tikrai daug rečiau nei man tai sako Domutis. Reikėtų iš jo pasimokyti…   O aš artėjant šiai pavasario šventei susimąsčiau: ką gi reiškia būti mama? Kiekvienas žmogus į viską žiūri pro savo prizmę, tad ir aš žvilgtelėjau pro savąją. Ir štai ką ten išvydau:   Dalykai, dėl kurių noras būti mama gali gerokai nutolti:  1. tapus mama užgriūva didžiulė atsakomybė ir prarandama vidinė ramybė (ar vaikas sveikas, ...





Būti ar nebūti? Štai kur klausimas. O taip pat - už ką duodama Nobelio premija (05 15)

 

   

Prabėgo dar viena savaitė. Per ją mes kiek nutolome nuo Motinos dienos ir šiek tiek  priartėjome prie Tėvui atmintino savaitgalio. Bei dar viena savaite arčiau tapo Kalėdos, kurių taip laukia Domutis. Ankstoka, bet jam jų taip labai reikia… Laukia nesulaukia (o pradėjo jis šį procesą vos tik pasibaigus pernykštėms šventėms).   Taigi - paskutinės savaitės pasiekimai mūsų padangėje. Prieš kelias dienas Jurui pagaliau prasikalė trečiasis dantukas (dantulis, pasak tėčio). Oho, kaip ilgai kalės, bent porą mėnesių švietė, bet vis nesiteikė išlysti. O štai dabar pagaliau turim visus tris! Kaip sakoma, apsiginklavo iki dantų mano pilietis. Naujasis burnos „gyventojas” Jurui yra ne ką mažesnis siurprizas nei mums. Jis vis pasitikrina burnos tu ...





Ožiai oželiai, aštrūs jūsų rageliai, o mamos kantrybė ne geležinė... (04 30)

 

   

Atrodo, dar neminėjau, kad mano vyresnėlis yra ne tik itin aktyvus vyrutis, bet ir „juodas“ vaikų muzikos fanas (ir muzikos apskritai).   Praeitą savaitę įsigijom Keistuolių dainų rinkinį, tad dabar kas dieną po kelis kartus jį man tenka išklausyti. Domas jau net kelias dainas mintinai moka: straksi ir dainuoja kartu su Keistuoliais. Tik vadina juos mano vaikis labai savotiškai. Sako: „Mama, įjunk Juokingėlių kompaktą“. Kai pirmą kartą šį terminą išgirdau, kelias minutes tik ausimis karpiau – kas gi tie Juokingėliai? Gerai, kad Domutis turėjo kantrybės išaiškinti nesupratėlei mamytei...     O šiaip pastaruoju metu linksmybių mano padangėje ne tiek ir daug. Jaučiuos kaip po varžybų nuvarytas arklys... Išsekina mane ožiukų antpl� ...





Odė lipniai juostai arba skaitomų draugų gelbėjimas (04 20)

 

   

Nuriedėjo margos Velykos, palikdamos prikimštus įvairiausio maisto mūsų pilvelius ir išmargintą mano sūnų. Violetinėmis rankutėmis, mat jis (greičiausiai Velykų proga) sugalvojo sulaužyti ir ištyrinėti violetinį flomasterį. Ir raudonais nuo suintensyvėjusios alergijos žandukais, nes Domutis alergiškas kiaušinių baltymams. (O kaip gi susilaikysi nesukramsnojęs margučio, kai šalia sėdi pusseserė ir kerta pilnais žandais).   Prie margučių temos prisiderino ir Domučio kakta, pasipuošdama gumbu su mėlyne (šventinių grumtynių su pussesere padarinys). Mano vyriukas pipiriukas – siaubingas mušeika. Baisu net pagalvoti, kas bus, kai jam teks nukeliauti į darželį... (Kol kas su šia įstaiga jis nepažįstamas. Vis neapsisprendžiu: verta leisti jį į ...





Greitakalbės, anginos, naktiniai pacypavimai ir vaistų gėrimo varžybos (04 09)

 

   

Džiaugiuosi, kad jau pavasaris ir lauke vis šilčiau darosi. Gyvenimas teka lyg ir sava vaga, bet mano vyresnėlis vėl sugrįžo prie draugystės su angina. Vargšui nepavyksta būnant lauke mažiau nei įprastai tarškėti... Nelakstyti kaip pasiutusiam šuniui taip pat neišeina...   Taigi eilinį kartą šoktelėjusi temperatūra privertė mus aplankyti gydytoją, kuriai turbūt tuoj įkyrėsim. Ypač po šio trečiadienio vizito... Siaube siaubiausias, kokius cirkus mano angelėlis išdarinėjo! Domas pirmą kartą savo gyvenimėly kategoriškai atsisakė rodyti gerklę, mušėsi, spardėsi... Skambėjo, aidėjo visa poliklinika...   Po apžiūros Domas gydytojai pareiškė, kad daugiau pas ją neateis, kad jis eis į kitą- žaislų- polikliniką. Sumąstė gudruolėlis ...





Apie gyvenimo gėles ir jų sodininkus (04 02)

 

   

Pagaliau pradedu pildyti pirmąjį savo virtualų dienoraštį. Manau, kad šia proga reikėtų kiek išsamiau pristatyti save ir visą šeimynėlę, nes įtariu, kad ne tik aš viena sklaidysiu šio dienoraščio puslapius.   Dirstelėjau į pirmąjį sakinį ir šyptelėjau: skambiai aš pavadinau - SAVO dienoraščiu. Man, kaip dviejų vaikų mamytei, kažkodėl atrodo, kad didžioji rašymų dalis teks mano atžalų nuopelnams pažymėti. O apie save suregsiu gal vieną kitą sakinį... Taigi apie viską nuo pradžių.   Esu dviejų sūnų (bent jau kol kas), Domo ir Juro, mamytė ir vieno vyro žmona. Žodžiu, esame beveik vidutinė statistinė Lietuvos šeima. Po studijų taip ir likome Vilniuje, taigi dabar bandome porą vilniečių užauginti. Sakau „ba ...



Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
Map
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą