vaje vaje..... mano lelia kaip koks peliukas, nu blyn, tik padedu ant grindų ir viskas.... iš paskos visą laiką ir tik tebėgioju jau laisvai vaikšto įsikibęs, tai eina - griūna- ropščiasi - ką paima į rankas,tas ant žemės - vargšas telikas ir kompas.....
Maniskis pradejo sokinet,nuo lovos,nuo kedes,kur uzlipa nuo ten soka.Vakar soko nuo kompiuterio kedes ta paslydo, ir buvo bam, atpegu is virtuves zuikio burna pilna kraujo ,issigandau galvojau kad dantis issimuse,bet atsipirkom tik lupos prakirtimu
o siaube kas manes laukia net bijau pagalvot,jau dabar negaliu normaliai pamatint taip muistosi,kuičiasi,sukasi aplink jog net kartais bonkutės rankose nenulaikau,taip kerta per rankas ar su koja ar su ranka,kad ta lekia žemėn,ir pikta ir juokas ima matant toki vaizdeli,o vyras tik pamato kad pradedu raudonuot tai taip ja iš manes ir paima,nes jau žino kad man pradeda š... virt
kai mano draugytė viena sako: džiaukis kol dar gali visom akimirkom,nes greitai užaugs ir nebespėsi mirktelt kai sakys: motin užknisai su tom nesamonėm.......
Joo Jo mano Dominyka jau irgi net mirktelt negaliu ka nors iskrecia dabar naujam name laiptai yra tai prie ju kaip magnetas traukia negaliu nulaikyt jau judrumas neapsakytas visur jos pilna niu bet nieko gal greitai isauksim is to tikious bent jau
Visi vaikai prie tu laiptu kaip bites prie medaus.Varteliu reikia butinai
Niu jo reikia tu varteliu bet va kazkaip vis pamirstam o ir ji ziuriu jau kaip ir labai atsargiai isikabinus i turekla lipa ir zemyn ir aukstyn tad tikious kad ir nereiks Dominykai varteliu bet va del mazosios tai turbut teks toki dalyka isiigyt bet dar biski turim tam laiko tai kazkaip ir tempiam guma.
maniskis ir labai judrus,ir net nezinau dziaugtis tuo ar ne visur lenda,eina:is spintos sitraukiau,kol atsisukau,jau virtuvej spintelej siaip tai smagu,bet kartais garuot jau pradedu ypatingai valgymas mums tai kazkokia katorga nuolat koses ant zemes,mamai ant kelniu yra
Re: Gyvi mūsų "sidabrėliai"
kai tik atsisėdu prie kompo,kad panaršyt biškį,tai tuoj prisistato,lipa ant galvos,stveria klaviatūrą minkyt.Atseit tuo metu esu labai jau reikalinga.Taigi ir rezultatas-mažiau sėdu prie kompo Maža teroristė .Rėkt pradeda garsiau už mane.Ant lovų labai patinka šokinėt,abu su vyru ir rėkiam ir šiknon įkertam,bet...vėl poto ji lipa.Burnelė ir ne kartą buvo pilna kraujo.Baisus vaizdas mamos,ane?Tai tuoj stveriu žiūrėt,ar dantukai vietoj,ar lūpa netrūko.Duoda garo kaip reikiant
Re: Gyvi mūsų "sidabrėliai"
su manuoju taip pat, atsisedu tik prie kompo ir jam tuoj reikia prisistatyti, sedasi ant keliu ir spaudineja klavetura ir vis klausia "kas cia"? Ir visur tekinas lakioja, jis nemoka eiti, visur begom. Sako nebek, o eik, tai kelis zingsnius paeina ir vel begom.tai taip ir ziurek, kad nepavirstu Ant lovos tai pat baisiai jau nori sokineti, o daba dar pradejo nuo kedes ant stalo lipti oi vijurkiukai tie vaikiukai
Re: Gyvi mūsų "sidabrėliai"
Oi maniškis taip pat šokinėtojas, kuo aukščiau jam užlipti ir nušokt reikia .... Buvo ir maniškis jau pilna burna kraujo , kiaurai lupytę prasikirto , galvojau numirsiu pamačiusi vaizdą ... O sugaudyt , sulaikyt tai tikrai neina , kaip aš sakau nepriklijuosiu gi prie sienos Mamukynas -Namai, Å¡eima, vaikai, laisvalaikis, moteris
Re: Gyvi mūsų "sidabrėliai"
nezinau kaip kiti vaikuciai, bet as su savo dukryte viska darau, nes ji nuo manes neatlimpa, visur bega, viska ima, ziurek tik nusisiuk, o jos jau nera, ji antram aukste, seubas, ir baisu, ir is dalies tai vargina, bet juk vaikas ir lix vaiku, reikia apsisarvuoti kantrybe, o jai ji dingsta, tada geriausiai pailseti nuo ju bet porai val ir viskas aprims, aisku jai tam yra galimybiu, o jai ne, tikriausiai geriausias vaistas grynas oras, o ir vaikutis issilaksto, ramesnis buna
Re: Gyvi mūsų "sidabrėliai"
ir mano Gintarelis gyvas sidabrelis,ant stalo per diena milijona kartu lipa,nukeliu aiskinu kad negalima,o jis apsisukes ir vel lipa,o dar jokio savisaugos instinkto nera,atsistoja ant pat kedes ar stalo krasto ir duodasi kelis kart vos spejau pagaut utu apsivozes nuo stalo zemyn galva prisistumia kavos staliuka prie sekcijos,uzsilipa ir eina kraustyt,kiek jau stikliniu saudauzes nebesuskaiciuoju,eina,lekia,griuna,visa diena tik ir vaikstau is paskos sakydama ,,nelysk,negalima,nelipk,ka darai,baik,ateik cia ir t.t.' bet kas is to jei tik nusisuki ir savo daro,jau kiek melyniu tureje,ir lupa prakirsta buvo,bet is dalies bent nenuobodu namie juk tam ir skirta vaikyste
Re: Gyvi mūsų "sidabrėliai"
Mnaikė irgi labai aktyvi, perskaičiau temukę, tai lygiai tas pats, eina, lipa, traukia, tempia, bėga, griūva dar nuo lovos nešokinėja Maniškė žaidžia ir be manęs, p kartais jai manęs reikia, žodžiu netrūksta jai veiklos, randa ji ką veikti Ir iš kur tos energijos pas juos
Dalintis
jau laisvai vaikšto įsikibęs, tai eina - griūna- ropščiasi - ką paima į rankas,tas ant žemės - vargšas telikas ir kompas..... 
,issigandau galvojau kad dantis issimuse,bet atsipirkom tik lupos prakirtimu 
siaip tai smagu,bet kartais garuot jau pradedu 
ypatingai valgymas mums tai kazkokia katorga 
Ant lovos tai pat baisiai jau nori sokineti, o daba dar pradejo nuo kedes ant stalo lipti 
.... Buvo ir maniškis jau pilna burna kraujo , kiaurai lupytę prasikirto 
juk tam ir skirta vaikyste 
