"Ledinuke"

Kad as cia visai nematau problemos...

"kari"

pradesiu nuo to, kad auginu labai aktyvius dynukus, tiesiog gyvsidabrius. siandien buvome pakviesti fotografuotis i Vingio parka. fotografe norejo, kad nuotraukose matytusi abu vaikai, taip pat ir su mama, aukle. ir ka jus manot, niekaip neisejo ju kartu nufotografuoti. kaip sake pati fotografe is gausybes foto gal ras viena kita tinkancia. zaidimu aiksteles ten dvi, vietos lakstymui daug, vaiku taip pat daug... kvieciu abu ateiti ir lipti kur nors, nuciuozti nuo ciuozyklos, na kad abu butu kartu ir fotografe taikytusi pagauti koki gera kadra. vienas ateina, kitas nulekia kur nors kitur. toks vaizdas, kad specialiai dare viska atvirksciai. viskas blasko, viskas vilioja. kai yprastai buname lauke, niekad neprasau buti kartu, kas ka nori, tas ta daro, juk zaidimu aikstele, niekad ju nekontroliuoju. ir fotografe sake, kad taip jai nutinka pirma karta. namie zinoma irgi buna neklausymu, kai mano du mazi bicai susivienija pries mama , taciau niekad per daug i tai nekreipiau demesio. vaikai yra vaikai, juk ir pati buvau maza, ir nera labai paklusniu vaiku. o stai sis ivykis priverte susimastyti. svarbiausia, kad jie po viena - auksiniai vaikai, labai paklusnus, labai prieraisus. juos auginu pati, padeda aukle, taip pat mano mama, zinoma, kiekvienos musu auklejimas yra kiek kitoks, as bunu grieztesne, taciau daznai ir nusileidziu, mociute - labai lepina vaikus, kiekvienas vaiko riksmas - ir leikia ji tenkinti vaiku noru. gal toks nenuoseklus keliu zmoniu auklejimas jiems taip supainioja, kas gerai, kas ne. ar gal per daug norime, kad vaikai kaip ibesti sedetu ir pozuotu?? kaip reikejo sukoncentruoti vaiku demesi i fotografe? neviliojo nei saldainis, nei mobilus telefonas. ar toks vaiku elgesys normalus? gal yra koks stebuklingas veiksmu planas, gelbstintis tokioje situacijoje? ir apskritai, ar imanoma, kad vaikai butu paklusnus?