Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Forumas > Konsultuoja psichologės Dalintis

 
Rodyti žinutes po paskutinio apsilankymo | Pažymėti visas temas kaip perskaitytas | Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas

Atsakyti

    Miegas savo kambary  
   
avatar
Psichologės

Pranešimai: 16

2010-01-18 20:01:12
Re: Miegas savo kambary

"Isila"

Sveiki, mano vyresnėliui jau 4, mažajam metukai. Mažasis žinoma miega mūsų kambary savoj lovelėj. Deja, vyresnysis miega kartu su mumis. Jis miegojo toj vaikiškoj lovelėj iki 2,5 metų. Paskui jį ėmėme ruošti broliui atėjimui - perkėlimas į jo atskirą kambarį, nauja didelio vaiko lova ir t.t. Nedarėme to iškart. Pirma pratinom prie minties, tada kartu važiavom jam pirkti l,ovą, leidom jam žiūrėt, rinktis bandyt, klausėm ar patinka ir t.t. Na, nupirkom, perkėlėm ten miegot. Žinoma, nenorėjo. Eidavom migdyt - pabūdavom kartu, kol užmigs, pasaką paskaitydavom. Jis žinodavo, kad mama ar tėtis pabus, kol jis užmigs, o naktį, jei kas gali pašaukti ar ateiti. Šiaip net džiaugiausi, problemų nebuvo, priprato ir viskas gerai. O tada nutiko bėda - kažkas jam papasakojo apie baubą. Čia buvo mūsų didysis ne - jokių gąsdinimų baibais, kad išvengti to, ką turime dabar. Vyresnėlis siaubingai bijo. Aiškiai nurodo vietą, kur yra baubas. Jis ne tik, kad nebenori meigot savo kambary, bet net nelieka vienas meigoti mūsų kambary. Nes baubas iš jo kambario ateina į kitą kambarį ir tupi po kėde. Bandėm ir rodyt, akd ten nieko nėra, ir aiškinom - nieks neveikia. Dabar miegam trise vienoj lovoj, o mažasis šalia savo lovelėj. Kaip dabar vyresnėlį perkelt miegot į jo kambarį? Pastatyti dar vienos lovos savo kambarį neturim jokios galimybės. Kartu miegot vienoj lovoj.. Na, tiesiog jau nebegalim... Vaikas jokiais būdais nesileidžia perkraustomas. Baimė didžiulė. Kaip kalbėti? Kaip elgtis? Ačiū.
Jūsų problemą gan sunku išspręsti pilnai neįsigilinus į visas aplinkybes, tačiau iš laiško matyti, kad patys daug ką suprantat ir darot ką galit. Tokios baimės būdingos mažiems vaikams ir gali būti labai stiprios, nes vaikui tas baubas yra visiškai realus, nors matomas tik vaizduotėje. Kalbėdami su vaiku neįtikinėkite, kad baubo nėra, būkite rimti ir ryžtingai nusiteikę, netgi galite leisti sau supykti...ir surenkite baubo atsikratymo ritualą. Atidarykite langą, nes baubas labai bijo skersvėjo, su prožektoriumi apšvieskite paloves, nes jis nemėgsta šviesos, paberkite druskos-kad negrįžtų. O gal patys sugalvosite ką nors dar originalesnio. Svarbu viską atlikti kuo rimčiausiu veidu. Patikinkite vaiką, kad dabar baubas nei už ką negrįš ir palikite jam šviesą prie lovos ar tą patį prožektorių, praviras duris. paskaitykite linksmą pasaką, papasakokite kaip patys bijojote baubo ir jo atsikratėte, patikinkite, kad ir vaikui pavyks. Pasėdėkite šalia kol vaikas visai nurims. Dieną, kai turėsite laiko paprašykite vaiko baubą nupiešti, paprašykite vaiko papasakoti ką tas baubas nori padaryti, parodykite, kad suprantate jog vaikui tikrai baisu. Tuomet žaisdami dažais kartu su vaiku paverskite tą baubą silpnu, juokingu, pradanginkite jį. Tokie ar panašūs ritualai padeda vaikams patikėti, kad jie gali valdyti situaciją ir įveikti savo baimę. kad visa tai pavyktų kartais neužtenka tėvų subtilumo ir kantrybės. dalį sėkmės lemia ir situacija ir vaiko individualios savybės. Taigi, jei net po keleto atkaklių bandymų tas baubas nepabėgs, nueikite pasikonsultuoti pas vaikų psichologę.



Cituoti
 
     
 

Atsakyti

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
Map
 
 


 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą