Atsipalaidavimui - Fraktalai-bioenergetiniai piešiniai
Fraktalinio piešimo metodas — kas tai yra?
Žodis „fraktalas“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „frachtus“ ir reiškia „sudaužytas“, „suskaldytas“. Pakutiniu metu tampa madinga supantį pasaulį apibūdinti naudojant metaforą – „fraktališkumas“. Pasirodo, galima sumodeliuoti ir žmogaus sąmonę kaip fraktalą.
Didžioji dalis informacijos mūsų smegenyse kaupiama ir saugoma labai panašiu principu, kaip kompiuterio ekrane pagal matematines formules sumodeliuojamas fraktalas. Atskirose smegenų dalyse saugoma praeities informacija atrodo chaotiškai „išbarstyta“. Panašiai padrikai atrodo ir pradedamas piešti skaitmeninis fraktalas. Tačiau tarp skirtingose smegenų vietose saugomų informacijos dalių egzistuoja struktūruoti sąryšiai, kurių pagalba visumoje turime funkcionuojančią žmogaus sąmonę – kaip užbaigtą, „tvarkingą“ fraktalinį piešinį.
Kaip pavyzdį paimkime kūrybinį mąstymą. Iš pradžių atsiranda padrikos mintys, palaipsniui jos „susikabina“ viena su kita, išsidėsto į kažkokią struktūrą ir staiga „iššoka“ tiksliai apibrėžta nauja idėja. Nuo mūsų požiūrio, išsilavinimo priklauso, ką įžvelgsime kilusioje idėjoje, kaip ją realizuosime.
Vystantis mokslo šakai – chaoso teorijai, dar vadinamai nelinijine dinamika – fraktalai buvo pritaikyti įvairiose srityse: nuo ekonomikos iki lingvistikos, nuo epilepsijos tyrimų iki kursų svyravimų biržose. Fraktalinis metodas pradėtas naudoti psichologijoje ir pedagogikoje kaip psichinės sveikatos nustatymo metodas.
Rusijos psichologai T. Z. Polujachtova ir A. E. Komovas buvo vieni pirmųjų, kurie pradėjo tyrinėti ranka pieštus fraktalus. Jų tyrimuose buvo nustatyta, kaip užmerktomis akimis nupieštas fraktalas atspindi žmogaus sielos bei kūno būsenas, kokiu būdu tikslingas spalvų parinkimas ir formų raiška įtakoja žmogaus psichofiziologinius pokyčius.
Jų sukurtas metodas pagrįstas žmogaus rankos motorikos ir jo psichinių bei psichofiziologinių būsenų tarpusavio sąryšiais. Profesionaliai analizuojant fraktalinį piešinį, galima labai tiksliai diagnozuoti problemas, kamuojančias žmogų, ar įžvelgti jo galimybių potencialą. Su instruktoriaus pagalba taikant fraktalinio piešimo metodą, galima atlikti žmogaus psichikos korekciją, kurią iš tiesų atlieka pats piešiantysis, keisdamas savo sąmonės struktūrą.
Kokiu būdu pasiekiami rezultatai?
Kiekviename žmoguje nuo pat vaikystės formuojasi reakcijų į išorinius reiškinius šablonai, kuriuos apsprendžia tiek žmogaus genetika, tiek socialinės aplinkos sąlygos. Bendraudamas su kitais, žmogus reaguoja net nesusimąstydamas apie tai, kas būtent įtakoja, kad santykiai tampa malonūs, priešiški, draugiški, konfliktiški ir pan. Siūlomas metodas padeda išsiaiškinti socialinės prigimties, objektyvias priežastis, kurios daro įtaką tarpusavio santykiams, psichinei sveikatai.
Piešimo metu aktyviai dirba dešinysis, t.y. „kūrybingasis“ smegenų pusrutulis ir tai sąlygoja, kad prieš piešimą tikslingai sumodeliuota asmeninė užduotis „užkoduojama“ į fraktalinio piešinio informaciją, kuri piešimo proceso metu įvedama į žmogaus sąmonės struktūrą. Naujoji, „užkoduota“ informacija pasireiškia per žmogaus mikro pasirinkimus jo gyvenimo situacijose ir provokuoja gerai žinomą „drugelio efektą“.
Susitvarkę tarpusavio santykiai, subalansuota psichinė būsena, atrastas socialinis tikslas ar vidinė prasmė, įgyvendintas asmeninis troškimas – tai galimų šio metodo rezultatų pavyzdžiai.
Fraktalų piešimo metodas padeda ieškoti ir įvardinti pokyčius lemiančias priežastis, o ne abstrakčiai pasakyti „viskas blogai“, „viskas nervina“ ir pan.
Tyrimuose pastebėta, kad ypač pagerėja santykiai tarp besivaidijančių šeimos narių, kurie vienu metu piešia fraktalus. Su šypsenėle galima pasakyti, kad užsiimant piešimu nebeturima laiko kada pyktis. O iš kitos pusės, pastebėtina tai, kad pyktis, priešingai nei liūdesys, suteikia drąsos bei jėgų. Tokiu būdu supykęs ir turėdamas energijos, žmogus nuleidžia „garą“ piešdamas ir spalvindamas fraktalą, o ne konfliktuodamas su aplinkiniais.
Jums reikės 4A formato balto popieriaus lapo (vatmano), daug įvairių spalvų pieštukų ir juodos spalvos rašiklio.
Spalvinant nesistengti derinti spalvų. Kokią atsitiktinę spalvą paimsite iš spalvotų pieštukų krūvelės, ta ir spalvinkite. Geriausia pieštuką iš krūvelės traukti užsimerkus, kairiąja ranka ir juo nuspalvinti bent vieną perimetro gardelę. Nereikia per daug galvoti ir rinktis, kurią gardelę spalvinti - kur ranka nusileido, ten ir spalvinti. Reiktų dar prisiminti, kad šalia esančių langelių, kuriuos sieja viena linija, negalima spalvinti ta pačia spalva. Galima ta pačia spalva spalvinti tik tokius langelius, kurie liečiasi susikirtimo taške arba yra kaimynai įstrižainėje.
Piešiant būtina baltą piešinio foną palikti idealiai švarų - jokių dėmių, užrašų!
Štai taip ir nupiešiamas fraktalas, kuris bus nepakartojamas kaip daktiloskopinis raštas ant rankų pirštų. Toliau seka fraktale užšifruotos informacijos aiškinimasis, padedant specialistui.
Ant popieriaus lapo su JUODU tusinuku uzsimerkus apie 45-60 sekundziu vedzioti ranka.Tik nereikia jos atitraukti, linija turi buti vientisa. Gaunasi toks chaosas.
Kitas etapas-spalvinimas. Neziurint reikia is dezutes traukti piestukus, flomasterius, gelinius rasiklius, spalvotus tusinukus ir pan...Kokia istraukiate spalva-turite ja nuspalvinti nuo 1-iki 12 gardeliu. Jei spalva patinka-spalvinate nors ir 12, jei nepatinka-butinai vistiek turite nors viena nuspalvnti. Butina taisykle: spalvos negali liestis ta pati spalva keli gardeliai vienas salia kito. Galimas tik istrizai kirtimasis.
Is viso ju reiketu nupiesti 21. Kai jau esate nupiesusios 21, tada galite kurti visokius menus. Taip pat galima piesti dviese: vienas zmogus padaro ta ,,peizalione", o kitas-spalvina, neziuredamss traukdamas spalvas. Taip tarsi apsikeiciama charakterio savybemis Taip pat galima piesti skirtinga ranka, kuria paprastai nepiesiate(pvz desiniarankis piestu ir spalvintu kaire ranka), taip lavinamas kitas smegenu pusrutulis
Zinau, kad kuriami kompiuteriniai fraktalai- jie labai spalvingi, meniski, juose svarbiausia,kad kartotusi vienas ir tas pats motyvas, keiciant masteli: