Oi švenčiam, visada, nes vyro krikšto dukra Jonė, todėl visa giminė per Jonines pas ją į svečius suguža . Būtinas jos šventės atributas: kepsnys (šašlykai arba žuvytė) ant laužo ir kelionė prie ežero (nes netoli jo gyvena). Ir šiaip faina šventė, man patinka
nam an irgi jonines kaip cia paskius nera labai didele svente anksciua irgi varinejau su druagais ir buvo pati kieciuasia svente, o dabar tai mes jonines jau 2 metus svenciam prie ezeru
Man tai visos sventes yra sventes... susitinki su draugais ir gerai praleidi laika. Paivairini sau gyvenima, o ne vien per ta pati i ta pacia gamta varyt ir gert
Tik vat siandien apart Kernaves kur vyksta jonines? Vilnietes atsiliepkit
Re: Joninės
labas. Pas mus teta Janina, tai važiuojam ją pasveikint, jei tik ji namuose. jei ne tai būtinai paskambinam ir pasveikinam. šiaip smagi šventė, o dar ir laisvadienis. Tai atsipalaiduoti ir pabūt su brangiais žmonėm tikrai smagu.
"Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas - visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą." – Vydūnas Keliaudama vasaros dangumi vis aukščiau kyla saulutė, o žmones džiugina vis tirštesnė laukų žaluma, vis ryškesniais gėlių žiedais mirguliuojančios pievos. Ateina trumpiausios metų naktys. Tada švenčiama pati gražiausia iš visų baltiškųjų švenčių - Rasos. Rasos – senoji lietuvių baltų vasaros saulėgrįžos šventė. Vėliau, po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena ir pavadinta Joninėmis. Rašytiniuose šaltiniuose apie Rasų šventę pirmąkart užsimenama 1372 m. Pats pavadinimas Rasa siejamas su deive Rasa, kurią lietuviai įasmenindavo, dainose ji vaizduojama vaikščiojanti po laukus. Rasa – deivės Kaupolės ir Kaupoliaus duktė – vasaros žalumynų ir gėlių deivė. Per Jonines garbinamai lietuvių deivei Rasai priskirta galia gaivinti sidabro rasomis Saulės nuvargintą suklestėjusią augaliją – ji vandeniu atgaivindavo, nuprausdavo augaliją. Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai liko tie patys. Bažnyčia kai kuriuos papročius labai stengėsi išnaikinti, tačiau nepavykus įtraukė į savo apeigas. Šiandien pavadinimai Joninės ir Rasos dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau manoma, kad Joninės – daugiau masių šventė, neretam besisiejanti su triukšmingomis linksmybėmis ar išgertuvėmis, o Rasos – tai graži protėvių šventė ir reikalinga senųjų tradicijų tąsa. Rasos turėjo labai daug gražių tradicijų. Vasaros saulėgrįžos šventėje ypač didelę reikšmę turėjo vanduo. Augmenijai buvo priskiriama ypatinga reikšmė. Ilgiausią dieną arba jos išvakarėse surinkti žolynai turi nepaparastos magiškos galios. Žolynų rinkimas švenčių išvakarėse arba rytą prieš saulėtekį vadinamas kupoliavimu. Kupolė (surinkti žolynai š jų merginos pindavo vainikus ir puošdavo namus. Kupolės naudojamos vedybiniuose burtuose: Buvo paplitęs paprotys plaukioti upėse ar ežeruose valtelėse, išpuoštomis gėlėmis ir vainikais, kuriose būdavo kūrenama ugnis. Tikėta, kad vidurnaktį pražysta papartis. Jį saugo dvasios, siekiančios nubaidyti ieškotojus. Tačiau radęs (dažniausiai netikėtai, pvz., paparčio žiedas įkrenta į vyžą) gali įgyti visažinystės galių, (pvz., pamatyti paslėptus turtus, suprasti kitų mintis, gyvulių ir paukščių kalbą). Apeigos baigdavosi vakare prie laužo – šis paprotys gajus iki šiol. Prie laužų žmonės sėdėdavo iki pat saulėtekio. Gražios visiems šventės, o ką švęsite – Jonines ar Rasas, pasirinksite patys. Man priimtinesnė mūsų protėvių Rasų šventė, kurioje daug gražių apeigų ir tradicijų ir kurioje nebuvo ( manau) tradicinio lietuviško šventimo, kai ryte nelabai pameni, kaip šventei…:) Milda Le
(Paveikslėliai matomi tik registruotiems lankytojams) A girl should be two things: classy and fabulous. - Coco Chanel ">">