Angeliukas...mano mažutės nebėra
sunku kalbet... gumulas gerklei....
pradesiu nuo pradzios, su vyru suplanavom antra vaika, pastojau, nestumas paliginus su pirmu lengvas, bet sariemius pajutau budama nescia 36 sav. ir 4 dienas, nuvaziavau i ligonine, pagulde i skiriu, atejo rytas, perkele i gimdikla, po poros valandu pagimdziau nuostabe dukryte 52 cm, 2850 kg. sako kad sveika, bet diel to kad neisniesiota pasieme i skiriu, net nedave palaikit. mane perkele i palata, laukiu, neks neateina, nueinu pati. mano pupa guli inkubatoriui, keistai kviepoja, apsiverkiu ir isbegu, atejus gyd., sako kad kazkas su plauceis, bet bus viskas gerai. o toleu prasidejo kosmaras mano mazilei pradejo bloget, pusantros paros stovejau prie jos ir laukeu stebuklo, ji taip kankinosi, as stovejau ir praseu jos kad giventu, kad kovotu. as glosceu ja, laikeu uz rankutes. ir ji pasidave, paliko mane, nebeturiu savo mazutes, jos gyvibe uzgeso. mano mazulite, grazulite isejo, isejo su ja visos viltys, tikejimas, svajones, dziaugsmas, laime. aisku as turiu dar viena dukryte, bet mano sirdute visa likusi givenima kraujos, ir ta dalis kuri priklause mano dukritei irgi mire.....
gyditojos zodziai visam givenimui skambes, mes bejegei, as neistingiu i ja ikvept givibes! skamba tie zodelei ir slege mane, nekada nebepriglausiu as savo mazutes prie kruties, ji mane nenudziugins sipsenele... apsizliumbeu....
tai va mamos, ta tiemele sukureu tam kad jai yra mamu kurios prarado savo stebukliukus, turietu kur pasigost, pasikalbet, nes zmogus kurys to neisgiveno niekad nesupras to skausma. as kazkada sakeu kad galiu isivaizduot kas tai yra, bet galiu pasakyt kad as visai neisivaizdavau.
Suprantu ka jauti esu taip praradus savo sūnu,bet laikas apgydo žaizdas,jau dabar netaip skauda ir visad širdy nešioju jo atvaizda,tikiu kad taip jam buvo skirta,linkiu tau stiprybės ištvert savo ilgesiui ir skausmui,jai tau nuo to bus lengviau žinok yra mūsu daugiau kurios patyrusios toki skaudu gyvenimo smūgi,jai ka te mano peti pasiverk
aciu visom uz palaikima!!! aiskiu as tikios kad tokiu mamu kaip as nebus daug, bet jai bus tiegu zino kad jos ne vienos ir turi likimo drau kurie jai reike isklausis ir patars. as po netektes pasijutau labai vienisa, zmones nezinuojo kaip su manim bendraut ir todel as likau viena!
dar karta aciu visom.!!!
sale as turiu vyra, bet jam irgi nelengva, ir uzkraut jam savo skausmo nenoriu, jam labai sunku matit mano asaras. tai dabar as sau neleidziu tokio malonumo kaip verkt kieno nors akivaizdoj, savo asarom varau baime dukriukui ir vyrui. o visi kiti tiesiog nesupranta, sako kokius nors tuscius beprasmius zodzius ir jokio nuosirdumo. tievu nebeturiu! ir aplamai nelabai su kuo bendrauju, netodel kad as nenoriu, o todiel kad kiti po nelaimes mane venge, veniem nusibodo matit mano liudnas akys, jie tai givena toleu, jie tai palaidojo nepazistama zmogu, jiem neskauda, jie nori linksmintis, o as negaliu. dabar as savo nekinga givenima pasvesiu esamai dukrai, o gal dar kada risios pastot, bet kol kas baime didesne uz nora, bet jauciu kad bresta, nes dukra kiekviena diena prisimena sesute, ir praso broliuko arba sesutes.
o kaip vyras? turetumet laikytis kartu. bus legviau.
vyras, dirba, givenimas juda toleu, jam reike seima maitint, jis negali istisai sediet su manim ir verkt, ir aplamai jis labai uzdaras zmogus, ir nenoriu as jio bukles apsunkint savo asarom! as zynau kad jis mane isklausitu ir dotu issiverkt, bet....
labai sunku surast zodzius ir paguost tokiu atveju ,tiesiog galima palinket stiprybes . Uztat zmones gal ir vengia ,nemoka isakyt uzuojautos,svelnaus zodzio . galiu tik isivaizduoti tavo skausma ,bet neuzsisklesk savi . Ir nenutolk nuo vyro . Jums abiems sunku ,bet pabandykit atsisest ir isikalbet ka abu jauciat ,kaip jums sunku ir abiems bus lengviau kai pasidalinsit skausmu . Sekmes kuo didziausios jusu seimai
Man tik persileidimas buvo, ir tai zliumbiau ilgai. cia nepaguodziamas dalykas. tik isgyvenk. laikas apipustys zaizda smeliu, nors visai ir neuzgydys. STIPRYBES
kartais pagalvoju, kur sitam pasauli teisibe?.... o gi nera jios, yra mamu kurios daro abortus, savo vaikus nuzuda, numeta.... o tu diel tu vaiku viska padarytum o kaip gyvenimas is taves pasiticioja.... kiek tokiu kurios labai, labai nori ir neturi... kiek tokiu kaip as.... ir kodel taip buna? jai yra tas dievas tai kodel jis taip neteisingai diesto ta gyvenima? kom as nusipelneu tokiu kanciu? as nezudau, ir aplamai niekam blogo nieko nesu padarius... nieko nesuprantu....
ištikrųjų sunku ir kalbėti po tokių žodžių...... stiprybės tėveliams ir neužmirškit,kad dar turite dukrytę,kuriai reikia švelnumo,šypsenos bei dėmesio.Nereikia užsisklesti viduje,taip jau sutvertas pasaulis,kad vieni džiaugiasi-kiti gedi
kartais pagalvoju, kur sitam pasauli teisibe?.... o gi nera jios, yra mamu kurios daro abortus, savo vaikus nuzuda, numeta.... o tu diel tu vaiku viska padarytum o kaip gyvenimas is taves pasiticioja.... kiek tokiu kurios labai, labai nori ir neturi... kiek tokiu kaip as.... ir kodel taip buna? jai yra tas dievas tai kodel jis taip neteisingai diesto ta gyvenima? kom as nusipelneu tokiu kanciu? as nezudau, ir aplamai niekam blogo nieko nesu padarius... nieko nesuprantu....
tik taip negalvok, nepades. bandyk mastyti, o kodel ne tau? taip turejo buti, ir taip turejo buti tau. menka paguoda, bet saves zudymas, gailejimas veda tik i dar didesni skausma. kol taip nepradejau mastyti - kaukiau kaip suo, gailejau saves, savo mamos, kuri patyre tris persileidimus, mane , ketvirta, vos isnesiojo... kaltinau visus. Kaip suprantu, turi viena maziu? tai dziaukis juo, didziuokis, buk del jo stipri
[quote="angeliuko mama"'>kartais pagalvoju, kur sitam pasauli teisibe?.... o gi nera jios, yra mamu kurios daro abortus, savo vaikus nuzuda, numeta.... o tu diel tu vaiku viska padarytum o kaip gyvenimas is taves pasiticioja.... kiek tokiu kurios labai, labai nori ir neturi... kiek tokiu kaip as.... ir kodel taip buna? jai yra tas dievas tai kodel jis taip neteisingai diesto ta gyvenima? kom as nusipelneu tokiu kanciu? as nezudau, ir aplamai niekam blogo nieko nesu padarius... nieko nesuprantu....
tik taip negalvok, nepades. bandyk mastyti, o kodel ne tau? taip turejo buti, ir taip turejo buti tau. menka paguoda, bet saves zudymas, gailejimas veda tik i dar didesni skausma. kol taip nepradejau mastyti - kaukiau kaip suo, gailejau saves, savo mamos, kuri patyre tris persileidimus, mane , ketvirta, vos isnesiojo... kaltinau visus. Kaip suprantu, turi viena maziu? tai dziaukis juo, didziuokis, buk del jo stipri
saves negailiu, gailiu vaikus, kurie turi gyvent, augt, o kazkodel mirsta. aisku tokiom mintim as save zudau, tos mintis suteke man didziuli skausma, bet as noriu tesiog suprast, kodel? bet atsakimo negaunu ir matomai kol esu sitam pasauliir negausiu... bet nieko negaliu su savim padaryt. kaip prisimenu savo mazute inkubatori, prijungta prie dirbtinio kviepavimo aparato, visokiu vamzdeliu. kuri reagodavo kai prieidavau as, ji jautekad as esu sale. ji toke mazyte, bejege, silpnute, kuri buvo atplesta is manes... as net neturejau galimibes jos palaikit!
saves negailiu, gailiu vaikus, kurie turi gyvent, augt, o kazkodel mirsta. aisku tokiom mintim as save zudau, tos mintis suteke man didziuli skausma, bet as noriu tesiog suprast, kodel? bet atsakimo negaunu ir matomai kol esu sitam pasauliir negausiu... bet nieko negaliu su savim padaryt. kaip prisimenu savo mazute inkubatori, prijungta prie dirbtinio kviepavimo aparato, visokiu vamzdeliu. kuri reagodavo kai prieidavau as, ji jautekad as esu sale. ji toke mazyte, bejege, silpnute, kuri buvo atplesta is manes... as net neturejau galimibes jos palaikit!
nepyk, pasirodysiu ziauri. saves gaili. tai normalu, todel ir stenkis to nedaryti.