Mes jau beveik trys metukai, kai esam susituokę ir įsimylėję :) netyčia buvau padariusi avariją, tai policininkas ir pasakė, kad turbūt padariau avariją, nes esu įsimylėjusi :)
Su vyru kartu esam jau 10 metų... Laimingi? Turbūt... Būna visko, bet 95 proc laiko - laimingi Tik va skaičiau, skaičiau ir "įkibo" man pasisakymas - "reikalas" atvedė į zaksą (p.s. jokiu būdu šis mano postukas nėra kažkokia pretencija ar priekaištas būtent tai dalyvei, kuri pasisakė ) Tiesiog pastaruoju metu vis dažniau išgirstu - tokių baimingų "pakalbėjimų"... būna va susitinki kokią pažįstamą (jau ir nebe vieną teko sutikti ), o ta taip sako - va laukiuosi, bet dar nesiženysiu, palauksim... o tai sakys kad ženijausi iš reikalo Kažkaip keista man pasidaro - bet čia matyt kiekvieno mūsų ir patirtys, ir požiūriai "šneka" už mus... Na paaiškinkit man kodėl tiek daug moterų taip bijo tos kvailos etiketės "apsiženijo iš reikalo"??? per savo trumputi gyvenimą aš suvokiau vieną dalyką - žmonėms, kuriems būtina "kalbėti" temų atsiras visada... Musu mažylis buvo planuojamas paraleliai vestuvėms, nes ir pati mūsų šeima buvo kuriama ne vieną dieną ir ne dvi... MB neklūpėjo ant kelėnų ir nebarstė rožių žiedlapių man piršdamasis... Mes kūrėme mūsų ateitį kiekvieną mūsų draugystės dieną - kasdien kalbėdamiesi, ieškodami bendrų sprendimų, gludindami kampus ir eidami į kompromisus, kiekvieną dieną pažindami vienas kitą vis iš naujo ir iš naujo... Per tuos metus ir ne vienerius kai mes buvom "pora" - mes kartu juokėmės, kartu verkėm, pykomės ir taikėmės,buvo tiek nuostabių, tiek skausmingų, tiek brangių, tiek eilinių, spalvingų įvykių, kurie minutė po minutės vedė mus į šeimą, brandžią, giliai širdį suvoktą šeimą... Ir tą dieną kai mes nutarėme, kad norime mažylio - mes jau buvom šeima... Ne pase, ne antspaudais, ne parašais ir ne pavardėmis, o daug svarbiau širdyje, sieloje iš esmės mumyse mes jau buvom šeima Iš eilės mūsų draugų patirčių iš tiesų nelabai ir tikėjomės, kad vaikutis mus pasirinks iš karto... ir pirmo ciklo Bet pasirinko nes žinojo, kad jau tikrai laukiam, kad tikrai norim, kad auginsim, mylėsim bet kokį... ir auginame - mūsų gyvenimo patirtys man kiekvieną dieną įrodo, kad esam stipri šeima, kurią vienija tiek daug, jog ta etiketė "ženijasi iš reikalo" man tiesiog nebetenka reikšmės.... O "kitoks" vaikutis ne tik, kad nieko nesugriovė, bet dar ir dar ir dar labiau mus sustiprino kaip šeimą... Taigi - "ženijausi iš reikalo" Aš juokiuosi, bet nuoširdžiai, man visai nusispjauti, kad kokia bobele pasakys - ženijasi iš reikalo.... Taip mus siejo, sieja ir tikiuosi dar ilgai sies vienas labai didelis REIKALAS - MEILĖ!!! Iš kurios gimė mūsų šeima, kurioje mes auginame savo vaikus, kuriame savo ir jų ateitį, su kuria tikimės pasenti ir kuri duok Dieve rusens širdyse iki mes patys užgesim
Paskutinį kartą redagavo: assssss - 2014-01-05 : 23:25:10
hm. as baznycioje ir zakse vedziau pries beveik 8 metus. abu su zmona nesam idealus, bet vis dar kartu. buna visko, bet su trim vaikais kitaip ir buti negali. laime reikia kurti kasdien ir tai daryti turim patys. stengiames turbut. turiu klausima tom, kurios is reikalo zenijosi: ar geriau buti ta, kuri zenijosi is reikalo, ar geriau buti ta, kurios neima net ir su savu vaiku? yra juk ir tokios kalbos.