|
kari
Pranešimai: 5557
2012-10-26 12:10:45
|
Greiti patarimai greitesniam skaitymui
Sau skaitymà palengvinsite, jeigu naudosite rodom¹já piršt¹, pieštuk¹ ar tušinuk¹. Šios priemonës pasitarnauja, kaip rodyklës padedanèios sekti tekstà. Jomis yra vedžiojama po skaitoma eilute. Gali pasirodyti paprasta, taèiau tai daroma daug intensyviau, nei áprastai, be to nuosekliai pereinama prie dviejø eiluèiø skaitymo vienu metu. Jûsø rodomasis pirštas gali kuo puikiausiai pasitarnauti, kaip árankis disciplinuojantis skaitymo procesà. Teko sutikti nemažai žmoniø, kurie tai daro intuityviai. Skaitymui pajungiate ne tik savo akis ir mintis, taèiau ir dar vienà papildomà komponentà. Tas komponentas pakankamai nepriklausomas nuo jûsø pašaliniø minèiø, akiø tingumo, nuovargio ir kitø dalykø. Rodyklë gali dirbti tam tikru ritmu nepaisant dëmesio užstrigimø, nuklydimø á šonà ar noro pasàmoningai grážti prie perskaitytø teksto vietø. Skaitant su vedžiojamo piršto pagalba lengviau pavyksta atsikratyti pašaliniø minèiø. Jûsø mintys paprasèiausiai per daug užimtos bandydamos palaikyti tempà, kad spëtø galvoti dar apie kažkà kità. Atsiradus ritmui ir padidëjus tempui, padidëja ir koncentracija. Turite spëti viskà sekti, ir jei kurios minties ir nespëjote pilnai suprasti, nuostoliai yra menki, palyginti su tuo, jog susipažinote su daug didesniu kiekiu informacijos.
Akiø judesius kontroliuoja mintys, skaitant su rodykle akiø judesiams vadovauja pirštas, o mintys turi prie to prisitaikyti ir spëti sekti visà gaunamà informacijà. Šis pratimas itin naudingas, nes disciplinuoja patá skaitymo procesà. Akys dirba su pirštu vienu ritmu. Mintys nebesiblaško, nes atsiranda skaitymo ritmas. Kodël ritmas yra naudingas? Atsakymà turëtø pasufleruoti toks klausimas: kada besitreniruojantis sportininkas bëgs efektyviau ar kuomet bëgs tam tikrà distancijà vienas ar kuomet bëgs su grupe? Žinoma, kad jo efektyvumas bus didesnis, jei jis bëgs kartu su grupe, jam nebus kada tingëti, stoviniuoti ar lëtinti tempà. Žinoma, iš pradžiø bëgimas su stipria grupe pareikalaus iš jo papildomø pastangø ir ištvermës, taèiau su laiku, jis adaptuosis. Rodyklë yra jûsø „grupë“, kuri diktuoja tempà ir neleidžia tinginiauti skaitant. Galima išskirti Z ir S rodyklinio skaitymo tipus. Skaitant Z forma ir priëjus eilutës pabaigà pirštà greitai gràžinkite iki sekanèios eilutës pradžios. Gràžinamas pirštas juda ástrižai ir greitai, šiuo momentu nereikëtø á já koncentruotis. Nuo sekanèios eilutës pradžios procesas kartojamas iš naujo. Iš pirmo žvilgsnio šis skaitymo bûdas gali pasirodyti pakankamai nerangus, taèiau greitai priprasite. Taèiau iš pradžiø reikia jûsø pirštà ir akis ápratinti judëti kartu. Tai turëtø tapti jums áproèiu. Svarbiausia, palaikykite pastovø ir kiek spartesná nei áprastai tempà.
Mano subjektyvia nuomone panaudojame apie 40 procentø savo protiniø pajëgumø skaitydami. Taigi nereikëtø bijoti padidinti tempo, tas diskomfortas, kuris kartais jauèiasi yra ne dël to, jog jûs negalite suprasti teksto greièiau, tas jausmas atsiranda dël to, jog keièiate savo áproèius. O kuomet pabandome keisti savo áproèius, prie kuriø buvome ápratæ per daugybæ metø, viduje iškart kyla pasipriešinimas. Šimtà tûkstanèiø kartø skaitëte tradiciškai, o dabar reikia kažkà daryti kitaip. Išlenda emocijos, nepasitenkinimas, nepasitikëjimas ir tai vyksta dël bandymo pakeisti áproèius.
2. Naudokite atraminius taškus Skaitant su rodykle akiø judesys yra keièiamas á zigzag¹ ir akys nevedamos iki pat eilutës krašto. Kuo labiau progresuojama, tuo labiau siaurëja zigzagas. Daugumos žmoniø periferinis regëjimas apima apie 2-3 žodžius. Kad tai patikrintumëte praktiškai, galite pasiimti bet koki¹ knyg¹, susiraskite tekste jungtuk¹ “ir” žiûrëdami á já bei neatitraukdami ir nejudindami akiø pabandykite suskaièiuoti kiek žodziø šalia jungtuko „ir“ matote. Greièiausiai tai bus 2-3 žodžiai. Po žodá á šonus ir gal dar pora žodžiø aukšèiau ar žemiau.
Skaitymui naudosime zigzagà já vedžiosime tarp atraminiø taškø. Atraminiai taškai tai ne kas kita, kaip turimos periferikos išnaudojimas, bei anticipacijos lavimas. Esmë yra ta, jog akimis nëra bûtina pradëti skaityti nuo pirmojo žodžio ir baigti paskutiniuoju. Pati pirm¹já ir patá paskutinájá žodžius galite pamatyti dëka periferikos. Kuomet eilutê pradedate skaityti maždaug nuo antrojo žodžio ir žiûrite á antr¹já žodá akis mato ir pirm¹já žodá, žinoma, nesate šimtu procentø á já susikoncentravês, taèiau akies pakrašèiu t¹ žodá matote. Lygiai tas pats galioja eilutës pabaigai, nëra bûtina vesti akies iki pat paskutio žodžio. Skaitydami priešpaskutiná žodá, akies krašteliu matote ir patá paskutinájá. Galite suabejoti manimi, kad šimtu procentø nepamaèius žodžio jo nesuprasite, visgi valandëlê kit¹ pasitreniravus pamatysite kaip paprasta tai padaryti ir supratimas yra lygiai toks pat geras. Kadangi žodžiø ilgumas yra skirtingas, vienas bus skiemens, o kitas penkiø skiemenø, tad geriau ásivaizduoti, jog yra nubrëþtos dvi linijos ir skaitote tarp jø. Nesijaudinkite jei kažkuriø teksto vietø pilnai nesuprasite, galësite vëliau, kai jau bus perskaitytas visas tekstas sugrážti ir jas perskaityti. Negrážinëkite prie teksto, net vedžiodami pirštu. Geriau jau tada pasirinkite šiek tiek lëtesná, bet svarbiausià pastovø tempà ir tuo tempu perskaitykite suplanuotà teksto dalá.
Taigi išsiaiškinome koks turi bûti akiø judesys, dabar pakalbësime apie tai, k¹ turi daryti jûsø rankos. Pirštas juda tarp atraminiø taškø, ir pastoviu ritmu. Geriausia, jog paèiai pradžiai susirastumëte kuo mažesnio formato knyg¹ su vidutinio sudëtingumo tekstu. Kuomet susirasite knygà, šiuo bûdø perskaitykite ne mažiau kaip 30 puslapiø. Nors žodis “perskaityti” èia nelabai tinka, tiesiog atlikite eksperiment¹. Labiausiai fokusuokitës ne á turiná, o ápraskite judëti tarp atraminiø taðkø, ir vedþioti pastoviu ritmu. Tai turite išmokti daryti automatiškai. Jei bandysite ir automatizmà treniruoti ir dar turiná pilnai suvokti tai gali bûti per didelë apkrova paèiai pradžiai. Tad iš pradžiø išugdome automatizmà, nesijaudindami, jog vietom kažko nesuspëjome suprasti, prisëdame prie šio pratimo vienà dienà, prisëdame kità dienà. Vëliau, kai jau taps áproèiu galësite pradëti fokusuoti á turinio supratimo kokybæ. Šio pratimo efektyvumas gali skaitymo laikà ir produktyvumà pagerinti apie 50 proc., nes akis nueina mažesná kelià ir per puslapá juda greièiau. Tarkime, jog turime vidutinio formato knygà, kurios eilutës ilgis 10 cm, jei skaitome tarp atraminiø taškø, kuriuos mintyse padedate 1.5 cm pradžioje ir 1.5 cm pabaigoje sutaupote 3 cm arba 30 procentø. Kitus 20 procentø pagerëjimo gausite dël drausmës ir disciplinos, kuriuos áveda ritmas. Efektyvumas geriausiai matosi, kuomet yra ne mažiau kaip 30 puslapiø teksto. Tiesiog pabandykite 30 puslapiø skaityti tradiciniu skaitymu ir pažiûrëkite kiek laiko užtrunkate, tada skirkite laiko treniruotëms ir po keliø dienø tos paèios knygos kitus 30 puslapiø skaitykite su mano rekomendacijomis, paskaièiuokite kiek laiko užtrunkate. Palyginkite rezultatus.
Yra du bûdai neleisti atsirasti pašalinëms mintims, kurios ne tik, stabdo mûsø skaitymo procesà, bet ir padaro já minimaliai efektyvø. Pirmiausia turime išmokti skaityti tokiu tempu, kad mûsø smegenys neturëtø kada ilsëtis. Kuo jos intensyviau dirbs, tuo didesnë bus koncentracija, kuo didesnë koncentracija, tuo geresnis ir prisiminimas. Kaip vairuojant automobilá: kuo didesnis greitis, tuo labiau dëmesingi mes turime bûti. Iš pradžiø važiuoti dideliu greièiu yra šiek tiek baugu, taèiau vëliau juk priprantame. Važiuodami dideliu greièiu mes nesiblaškome ir esame susikoncentravæ maksimaliai, tad lygiai taip pat kaip greièio padidinimas vairuojant padidina koncentracijà, taip ir skaitant greièio padidinimas padidina koncentracijà. Lëtas skaitymas sumažina mûsø dëmesingumà, kuo mažiau dëmesio, tuo mažiau produktyvumo. Ásivaizduokite, kad perbëgote tekstà daug didesniu greièiu nei áprastai, daug žodžiø nespëjote pamatyti. Smegenys ásitempia, bando prisiminti, bando suregzti logines sàsajas tarp esanèios informacijos. Jø darbo efektyvumas yra daug didesnis nei judant tekstu ramiai ir iš lëto. Žinoma, per daug greièio daugelá žmoniø išmuša iš vëžiø, jie susierzina, nespëja suprasti, praranda kantrybæ. Galbût mintyse galvojate, jog jei padidinsite greitá absoliuèiai nieko nesuprasite, taèiau turite paeksperimentuoti, dažnai mûsø išvados apie kažkokias idëjas yra nepagrástos jokia praktika. O mûsø išankstinë nuomonë, jog greitis tik pablogins rezultatus dažniausiai yra átakojama emocijø kurios sukyla išëjus iš komforto zonos.
Pratimas: skaitydami visuomet stenkitës palaikyti toká tempà, jog neliktø vietos paðalinëms mintims. Stenkitës toká tempà iðlaikyti kuo ilgiau. Jei jauèiate, jog darosi vis sunkiau koncentruoti dëmesá, padarykite nedidelæ pertraukëlæ, po kurios tæskite vël didesniu tempu nei áprastai. Mûsø gebëjimas sukaupti maksimaliai dëmesá, turi tam tikrà laiko intervalà, vienam tai gali bûti kelios minutës, kitam ir kelios valandos. Skaitydami spartesniu tempu, pasistenkite uþfiksuoti kiek vidutiniðkai laiko jûs gebate iðlaikyti maksimalià dëmesio koncentracijà. Pratimas: pradëkite lavinti savo savistabà ir pabandykite suskaièiuoti kiek paðaliniø minèiø jus aplanko per 5 minutes skaitymo. Vos tik pastebëjote, jog aplankë paðalinës mintys vël gráþkite prie teksto. Pratimas: pirðtà veskite po kiekviena teksto eilute, akimis sekdami virð pirðto esantá tekstà. Tempà galite pagreitinti, galite sulëtinti. Taèiau vien tai, jog vedþiojate tekstà pirðtu jûsø skaitymà pagreitina maþiausiai 10 – 20 procentø dël dviejø prieþasèiø: jûs nebestoviniuojate prie teksto ir negráþinëjate prie jau perskaityto teksto. Jei tempà pagreitinsite, savo progresà galite paskaièiuokite patys. Esu visiðkai ásitikinæs, jog vien ðio dalyko uþtenka, kad kiekvienas jûsø galëtumëte padvigubinti savo skaitymo greitá. Ið pradþiø gal ðiek tiek suprastës teksto suvokimas, taèiau po savaitës, kitos praktikavimosi teksto suvokimas turëtø atsistatyti á toká lygá prie kurio esate ápratæ.
Viena dažniausiai daromø klaidø yra regresija arba nuolatinis sugrážimas prie jau perskaitytø teksto vietø. Tai ir prastas áprotis ir tuo paèiu koncentracijos trûkumas. Regresija taip pat atsiranda, kuomet esame pavargæ. Grážtame pakartoti ne dël to, jog ta teksto vieta mums labai patiko, o dël to, jog pamiršome tai, kà skaitëme prieš minutæ. Regresijà visi gerai pažástame ir visi esame pastebëjæ, jog kartais skaitai pusvalandá ir tik tada pastebi, jog vis dar tà patá paragraf¹ skaitai. Perskaitai kažko nesupranti, tada vël skaitai, tada mintys kažkur nukeliauja, o akys taip ir sukasi tame paèiame puslapyje. Nieko blogo sugrážti ir pasitikslinti tam tikras teksto vietas, bet tai darykite tada, kai visas tekstas jau bus perskaitytas. Tam , kad geriau suprasti, kas yra regresija, ásivaizduokite, jog važiuojate su kokia transporto priemone. Pavažiuojate á prieká, tada pavažiuojate atgal, pavažiuojate á prieká, pavažiuojate atgal. Nesvarbu, kad kartais mes pamatome pro automobilio langus gražius vaizdus ir norëtusi jais dar kartà ir dar kartà pasigërëti, bet mes kažkodël neájungiame atbulinës pavaros ir nevažiuojame atgal. Kodël? Nes važiuodami turite kažkoká tikslà ir norite tà tikslà kuo greièiau pasiekti. Kuomet skaitome mes tikslø dažniausiai nekeliame, neklausiame saves ko tame tekste ieškome, per kiek laiko tà knygà turime perskaityti ir panašiai. Kai tikslø nëra, tada tempas nep astovus, užsižaidžiame su pašalinëmis mintimis, blaškomës.
Kuomet sëdate skaityti á tai reikëtø žiûrëti kaip á rimtà užduotá, kurià atlikdami turite gauti aiškiai apèiuopiamus ir pamatuojamus rezultatus. Èia yra reikalinga kontrolë, bûtent skaitymas su ritmu ir yra geresnis situacijos kontroliavimas. Bandymas save kontroliuoti skaitant gali sukelti diskomfortà, nes skaitant mes mëgstame savotiškai atsipalaiduoti, pasinerti á savo mintis, pasvajoti. Aš greitajá skaitymà visuomet pristatau per tam tikrà pragmatizmo prizmæ. Tai reiškia, jog turite skaityti taip, jog bûtø iš to kažkokia nauda. Jei turite tradicinio skaitymo áproèius, klauskite savæs: Ar mano esami áproèiai dirba mano naudai? Ar regresija dirba mano naudai? Ar mano disciplinos stoka dirba mano naudai? Ar manymas, jog mano atmintis prasta dirba mano naudai? Vis daugiau ir daugiau tekstø mes perskaitome ne popieriuje, o kompiuteryje. Kai kurie galbût net didesniàj¹ dalá informacijos perskaito savo monitoriaus ekrane, todël duosiu keletà patarimø. Dažnas naudoja ávairias programas elektroniniam paštui skaityti. Siauras tekstas skaitosi greièiau. Todël savo pašto programos langus geriau išdëstyti vertikaliai. Per vidurá bus laiškø antraštës, o kairëje laiškø turinys stulpeliu.
Jei turite daug teksto ir naudojate teksto redagavimo programà, galite suformuoti stulpelá su liniuote arba padidindami paraštes. Tekstas neturëtø bûti pernelyg smulkus ir sunkiai áskaitomas. Pasilikite 6-8 cm ploèio eilutæ ir naudodami pelytæ, jei ji turi ši¹ funkcijà, padarykite teksto judëjimà automatiškà. Turësite pastovø ritmà, tai kas rodykliniame skaityme yra daroma su ranka, už jus gali padaryti kompiuteris. Nebus regresijos, susikaupsite, nors iš pradžiø bus jausmas, jog nieko nespëjate, nuraminkite save, jog betkada galësite tekstà pakartoti. Geriau perskaityti du kartus greitai nei vien¹ kartà lëtai, nes skaitant greitai bent jau mokotës kažko naujo ir lavinate naujus ágûdžius, o skaitydami tradiciškai taip ir liksite ten kur esate. Skaitant didelës apimties tekstus internete kartais geriau juos persikelti á teksto redagavimo programà, nes pasitaiko svetainiø, kuriose esantá tekstà dël teksto dydžio šrifto, spalvos ar fono spalvos yra labai sunku áskaityti. Ypaè sunku skaityti juodame fone esanèius tekstus.
Prieš skaitydami svarbesná tekst¹ turime išmokti iškelti sau skaitymo tiksl¹, o po skaitymo apibendrinti savo rezultatus. Tikslai ir išvados yra dalykai, kuriø anksèiau niekas nemokë arba neakcentavo. Prieš pradëdami skaityti, turime išmokti aktyvuoti savo atsakomybæ. Jei nesuformuluosime patys sau vidinës komandos skaityti atsakingai, tai tà darbà darysime labai paviršutiniškai. Mes intuityviai žinome ir esame patyræ, jog kuomet tekstas mums yra svarbus, mes ji skaitome daug ádëmiau. O kà daryti jei tekstas nëra toks svarbus? Tam, kad padidintumëte savo dëmesingumà paklauskite savæs keleto klausimø.
6. Kelkite tikslus ir padarykite išvadas Kodël skaitysiu ðá tekstà? Kokià naudà jis man duos? Ko að tikiuosi ið ðios knygos? Þiniø atnaujinimo, malonumo, laiko praleidimo ar kaþko kitko? Kiek laiko skirsiu skaitymui? Á kà labiausiai atkreipsiu dëmesá: konkreèius faktus, siuþetà, konkretø skyriø? Kas šioje knygoje yra nesvarbu ir ko aš neskaitysiu? Jei norite suformuluoti papildomø klausimø, panašiø á mano anksèiau minëtus, užtruksite keletà minuèiø, taèiau tai jums leis sutaupyti mažø mažiausiai keletà valandø. Nëra geresnio bûdo suaktyvinti savo atsakomybæ, kaip skaitant nuolat sau priminti kokiu tikslu skaitote, ko siekiate ir kas yra svarbiausia. Kuomet pirmà kartà paklausite savæs šiø klausimø, atsakymus gali tekti galvoti labai ilgai. Kodël aš skaitau laikraštá, žurnalà, skrajutæ iš pašto dëžutës? Skamba neáprastai ir keistai. Mûsø áproèiai yra taip ásišaknijæ, jog daugelá dalykø darome automatiškai.
geitojo skaitymo sistema - tai kokybiškas ir naujas informacijos ásisavinimo bûdas, kuris lauþo tradicinius skaitymo stereotipus. Laikas pamirðti skaitymà ið kairës á deðinæ. Iðmokite skaityti ið naujo. Daugelis þmoniø skaito taip, kaip tà daro maþi vaikai – arba paraidþiui, arba paþodþiui. Suaugus mûsø skaitymo ágûdþiai praktiðkai nepatobulëja. Kiekvienas mûsø gali patobulinti savo skaitymo ágûdþius ir skaityti daug kartø greièiau nei esame ápratæ. Tame nëra jokios magijos. Tereikia iðmokti reikiamas technikas, jas praktikuoti - ir vidutinio storumo knygà perskaityti per valandà gali tapti áprastu dalyku. Sutaupysite maþiausiai 2 - 4 kartus skaitymui skirto laiko. Pagerinsite savo regimàjà atmintá 20 procentø. Maþiau nuvargs akys skaitant. Pagerës analitiniai informacijos suvokimo ágûdþiai. Galësite perskaityti nuo 1000 iki 3000 þodþiø per minutæ. Palyginimui, vidutinis kursus pradedanèio dalyvio skaitymo greitis siekia nuo 200 iki 300 þodþiø per minutæ. Galësite efektyviau ir produktyviau dirbti taupydami laikà ir atsirinkdami esminê teksto informacij¹. Geriau suprasite tekstus ir jø esmæ. Galësite greitai perþvelgti didelius kiekius informacijos ir juos prisiminti. Suþinosite kaip nusistatyti skaitymo greitá pagal skaitomo teksto pobûdá. Sužinosite kaip sekti savo progres¹ ir kaip nuolatos didinti savo greitojo skaitymo ágûdþius.
|
|