DAUNO SINDROMAS IR VAIKO RAIDA
KOMPLEKSINĖ VAIKO NEGALIA
VAIKŲ ELGESIO SUTRIKIMAI
Leidinys parengtas Lietuvos sutrikusio intelekto
žmonių globos bendrijos „Viltis“ iniciatyva
Kalvarijų g. 143
LT-08221 Vilnius
Tel. (8~5) 261 52 23
Faks. (8~5) 261 08 20
El. paštas viltis@viltis.lt
Interneto puslapis https://www.viltis.lt
Leidinį finansavo
Nacionalinė žmonių su negalia
socialinės integracijos programa
© Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, 2007
Rimutė Grigelionienė
Vitalija Ladukienė
Pratarmė
Viename iš gausių angliškų interneto puslapių, skirtų šeimoms, auginančioms Dauno
sindromą turintį vaiką, teko skaityti štai tokį palyginimą: „Kai laukiatės kūdikio, atrodo,
tarsi planuotumėte atostogų kelionę į nuostabiąją Italiją. Nusiperkate kelionės vadovą,
skaitote jį ir svajojate, kaip vaikščiosite po senąją Romą, Neapolį, pabuvosite vaizdingoje
Kaprio saloje, mėgausitės saule prie šiltos Viduržemio jūros.
Po ilgų pasirengimo mėnesių pagaliau sėdate į lėktuvą, kuris, kaip tikitės, nuskraidins
jus į išsvajotąją šalį. Po kelių valandų skrydžio lėktuvas nusileidžia, ir jūs išgirstate
stiuardesę sveikinant visus, atvykus į Olandiją. „Olandija?!? Kodėl Olandija? Aš juk
skridau į Italiją!“ – piktinatės ir protestuojate jūs. Bet paaiškėja, kad nieko pakeisti
nebegalima, ir jūs turite likti šioje šalyje. Gerai dar, kad pakliuvote ne į kokią bjaurią,
purviną, priešišką vietą, o tiesiog į kitą šalį. Taigi jūs išlipate ir perkate naujus vadovus
po šalį bei mokotės visai kitos kalbos.
Olandija, žinia, nėra nei tokia šilta, nei tokia spalvinga, kaip Italija, bet po kurio
laiko, apsipratę jūs pradedate pastebėti, kad Olandijoje yra gražių kanalų, sukasi vėjo
malūnai, žydi įvairiaspalvės tulpės.
Tačiau kaskart, kai kas nors grįžta iš saulėtosios Italijos ir dalijasi įspūdžiais, jums
suskausta širdį, nes jūsų svajonė pamatyti tą šalį neišsipildė ir jau nebeišsipildys. Tai –
labai skaudus praradimas. Tačiau jeigu jums nepavyks išsilaisvinti nuo Italijos ilgesio,
jūs negalėsite pažinti Olandijos ir atrasti jos savitumų.“
Panašiai atsitinka, ir kai šeimoje gimsta bei auga vaikas, turintis Dauno sindromą.
Todėl norime padėti tėvams susipažinti su tokio vaiko priežiūros, auginimo ir ugdymo
ypatybėmis, sunkumais bei džiaugsmais.
Rimutė Grigelionienė
Vilniaus universitetinės ligoninės Vaiko raidos centro gydytoja, raidos pediatrė
Kas yra Dauno sindromas?
1866 m. anglų gydytojas Johnas Langdonas Downas pirmą kartą aprašė grupę protiškai atsilikusių vaikų, kurie visi buvo panašios išvaizdos (priminė mongolus) ir tuo skyrėsi nuo kitų protinį atsilikimą turinčių vaikų. Šio sindromo, kuris maždaug nuo 1960 m. buvo pradėtas oficialiai vadinti jį aprašiusio žmogaus pavarde – Dauno sindromu, priežastis buvo atskleista tik praėjus šimtmečiui nuo jo pirmojo aprašymo, pažengus genetikos mokslui. 1959 m. mokslininkai Jerome Lejeune ir Patricia Jacobs nustatė chromosominę šio sindromo priežastį: paaiškėjo, kad tokie žmonės savo ląstelėse turi tris 21-ąsias chromosomas vietoje reikalingų dviejų. Chromosomose slypi visa žmogaus organizmo procesus – išvaizdą, augimą, raidą, sveikatą – nulemianti informacija. Žmogaus kūno ląstelė paprastai turi 46 chromosomas, kurios yra išsidėsčiusios po dvi. Iš viso yra 23 chromosomų poros. Žmogaus kūno ląstelės dalijasi dviem būdais. Vienas jų – mitozė – yra paprastas būdas, kai kiekviena ląstelė pasidalija į dvi vienodas, turinčias tą patį skaičių ir tipą chromosomų, kaip ir motininė ląstelė. Tokiu būdu, vykstant mitozei, žmogaus organizmas auga. Kitas ląstelių dalijimosi būdas yra mejozė. Jos metu viena ląstelė skyla į dvi, turinčias pusę motininės ląstelės chromosomų – tik 23. Tokiu būdu kiaušidėse ir sėklidėse dalijasi lytinės ląstelės – kiaušialąstės ir spermatozoidai. Taigi pastarosios turi po 23 chromosomas (po vieną iš kiekvienos motininės ląstelės chromosomų poros). Ląstelių dalijimosi metu gali įvykti klaidų. Dauno sindromo atveju kuri nors lytinė ląstelė turi dvi 21- ąsias chromosomas, o jai susijungus su normalų chromosomų kiekį turinčia kita lytine ląstele, embriono ląstelė turės tris 21-ąsias chromosomas. Iš čia ir mokslinis šio sindromo pavadinimas – 21-osios chromosomos trisomija (arba trisomija 21).
Apie 95 proc. Dauno sindromo atvejų ir būna toks trijų 21-ųjų chromosomų derinys – tikroji trisomija. Galimas Dauno sindromo variantas yra translokacija (3-4 proc.). Šiuo atveju papildoma
21-oji chromosoma ar jos dalis prisijungia prie kurios nors kitos chromosomos, pakeisdama jos
dalį. Tada žmogus turi normalų chromosomų skaičių, bet trigubą 21-osios informaciją. Dar kelis Dauno sindromo procentus sudaro mozaicizmas. Šiuo atveju organizme susidaro savotiška ląstelių mozaika: kai kada to paties audinio vienos ląstelės turi papildomą 21- ąją chromosomą, o kitos – neturi; arba vienų audinių, pavyzdžiui, kraujo ląstelės, ją turi, o kitų audinių, pavyzdžiui, odos, ląstelės neturi.
Tikroji 21- osios chromosomos trisomija bei mozaikinis variantas nėra paveldimi, todėl šiuo
atveju rizika, kad šeimoje gali gimti ne vienas vaikas, turintis Dauno sindromą, yra nedidelė.
Translokacinis variantas gali būti paveldimas, nes tokiu atveju vienas tėvų yra papildomos chromosomų medžiagos nešiotojas. Nešiotojo rizika susilaukti palikuonių, turinčių Dauno sindromą, yra padidėjusi, todėl šeimoje keli vaikai gali turėti Dauno sindromą. Kai kuriais translokacinio varianto atvejais, priklausomai nuo nešiojimo tipo, egzistuoja rizika, kad visi šio nešiotojo vaikai turės Dauno sindromą. Taigi, jeigu šeimoje gimsta kūdikis su Dauno sindromu, ir ypač jeigu jam nustatoma translokacija, labai svarbu atlikti genetinius tyrimus tėvams ir nustatyti riziką kitiems būsimiems vaikams. Žinoma, jei šeima nori ištyrimo.
Gimus vaikui su Dauno sindromu, visuomet kyla klausimas, kas dėl to kaltas. Iškart reikėtų pasakyti, kad Dauno sindromo priežastys iki šiol nėra nustatytos. Vaikai su Dauno sindromu gimsta visose šalyse, visų rasių, socialinių grupių, visokio amžiaus, išsilavinimo, religinių įsitikinimų žmonėms. Moksliniais tyrimais iki šiol nepavyko nustatyti, kad Dauno sindromas būtų susijęs su tėvų ligomis, dieta, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimu. Vienintelis akivaizdus dalykas yra Dauno sindromo ryšys su motinos amžiumi: 35- 40 metų sulaukusioms moterims rizika susilaukti kūdikio su Dauno sindromu yra keletą kartų didesnė nei jaunesnėms. Ir vis dėlto pažymėtina, kad 80 proc. vaikų su Dauno sindromu gimsta jaunesnėms nei 35 metų moterims. Taigi dėl kūdikio su Dauno sindromu gimimo tėvai neturėtų kaltinti nei savęs, nei tuo labiau vienas kito, nes dėl to tikrai nei vienas jų nekaltas.
|