Planuojant susilaukti kūdikio, būtina pasitikrinti kiaušintakių praeinamumą. Būtent kiaušintakių ligos ar jų nebuvimas gali tapti priežastimi to, kad nepavyks susilaukti vaikelio. Nemaža dalis visų nuo moters priklausančių nevaisingumo atvejų susijusi su kiaušintakių ligomis. 

 

Keli metai paieškų

Kaunietė Alma Pakštienė (38 m.) glaudžia penkerių metukų Gabiją ir vis žvilgčioja į tykiai miegantį devynių mėnesių Vidmantuką. Moteris atvirai prisipažįsta, kad ilgą laiką su vyru atidėliojo vaiko gimimą, buvo nusprendę, kad dar anksti vaikų atsiradimui jų šeimoje, kad dar norisi pagyventi sau. Belaukiant to tinkamiausio laiko, Almai buvo išoperuotas vienas kiaušintakis, o kitas tapo nepraeinamu… Be medikų pagalbos ji nebūtų galėjusi susilaukti vaikų.

 

„Neleidau sau ilgam paskęsti svarstymuose, kodėl tie kiaušintakiai tapo nepraeinami. Ir nenorėjau pradėti liūdėti ar gailėtis savęs. Tiesiog su vyru nusprendėme, kad jau subrendome būti tėvais. Ir tada pradėjau ieškoti pagalbos. Keliavau iš vieno gydytojo kabineto į kitą, kol draugė nepapasakojo apie Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centrą. Dar teko kelis metus palaukti, kol medikė grįžo iš stažuočių užsienyje. Tada supratau, kad jei iš karto būčiau patekusi pas šią medikę, nebūtų reikėję išleisti gausybės pinigų kažkokiems tyrimams ir neaiškiems gydymams,“ – svarstė Alma.

 

Almai buvo taikytas dviejų savaičių trukmės gydymas. Embrionas jau buvo patalpintas į gimdą, tačiau ketvirtą nėštumo mėnesį įvyko persileidimas. „Tikrai daug pastangų... Aš psichologiškai nusiteikiau, kad mes susilauksime kūdikio. Jeigu nebūtų mano nusiteikimas stiprus ir ryžtingas, ne kartą būčiau palūžusi, nes gydymo procesas nėra lengvas ir dar tokios nesėkmės kaip persileidimas... Nėštumas praėjo puikiai, gimdžiau Kaune, darė Cezario pjūvį,“ – sakė dviejų vaikų mama Alma.

 

Neslepia savo gydymo

Alma nesupranta, kodėl žmonės bijo kalbėti apie tai, kad susilaukti kūdikio jiems padėjo medikai. Ji mato daug vaikų negalinčių susilaukti porų, kurios užsidaro savyje, nedrįsta pasakyti, kad turi sveikatos problemų. „Nevaisingumas juk yra liga. Moteris negali pastoti dėl kokių nors hormoninių priežasčių, kiaušintakių ligų. Dažno vyro sperma būna prastesnės kokybės. Jeigu visi slėps, tai tie, kas turi tokių problemų, niekuomet nesužinos, kad gali kreiptis pagalbos. Man atrodo, kad mano kartos tėvai turi daugybę taip sulauktų vaikų. Kodėl apie tai gėda kalbėti?  Juk ligą tereikia išgydyti ir tu gali turėti vaiką! Kas čia gėdingo ar smerktino?“ – klausė Alma.

 

Alma sako, kad antrojo vaiko labai laukė ir iš anksto žinojo, kada jo susilauks. Apie savo amžių moteris negalvojo, nes viduje jaučiasi jauna. Antras nėštumas gal buvo šiek tiek sunkesnis, nes ji priaugo daug svorio. Moteris sako, kad po pirmo vaiko gimimo priaugto svorio greitai atsikratė.

Dėl kiaušintakio nepraeinamumo ir vieno jų nebuvimo ji nesijaučia esanti išskirtinė pacientė, jai nereikia dažniau nei kitoms moterims eiti pas ginekologą.

 

Patinka būti mama

„Kai gimsta vaikas, patiri nenusakomą žodžiais džiaugsmą. Labai džiaugiuosi motinyste, skaitau straipsnius, ieškau informacijos internete. Man patinka būti mama. Visai kitoks požiūris į vaiką, kai esi subrendęs žmogus. Anksčiau rūpėjo tik baliai, pasilinksminimai, vis atrodė norisi pagyventi sau, dėl savęs. Kai išaugi iš to egoizmo, tuomet ir santykis su vaiku yra visai kitoks. Nepaliekam vaiko namuose, Gabija visur su mumis. Manau, tai padeda jai vystytis, pačiai daug ko išmokti. Be to, vaikas yra drąsesnis, neturi bendravimo sunkumų,“ – pasakoja Alma.

 

Moteris sako, kad vaikai uždėjo ir santykiams su vyru naują kokybės ženklą. „Vyras labai džiaugiasi vaikais. Ir mes džiaugiamės, nes namuose skamba jų juokas, visur jų pilna. Tai yra neįtikėtina laimė. Ir kodėl turėjome jos netekti? Pasižiūrėjus į Gabijos veiduką, į miegantį Vidmantuką kasdien dėkoju už jų atsiradimą mūsų gyvenime. Ir tai labai vertinu,“ – kalbėjo Alma.   

 

Kiaušintakių ligos

40 proc. nevaisingumo atvejų būna susiję su moters sveikatos sutrikimais. Iš tų priežasčių, kurios priklauso nuo moters, apie 30 proc. būna nulemtų kiaušintakių nepraeinamumo.

 

Gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė sako, kad kiekvienos moters gyvenime kiaušintakiai atlieka labai svarbų vaidmenį. „Lytinių santykių metu sperma pakliūva į makštį, tada į gimdos kaklelį. Jei spermatozoidai sveiki, jie greitai bėga per gimdos ertmę. Jie turi nukeliauti iki kiaušintakių. Kiaušintakių ilgis yra apie 20-30 cm. Kiaušintakis baigiasi tokiais savotiškais „piršteliais“ (mediciniškai – fimbrijos). Šitie „piršteliai“ visą laiką juda, jie laukia, kada įvyks ovuliacija ir jie galės pagriebti kiaušialąstę. Kiekvieną mėnesį, kai vyksta ovuliacija, kiaušidė truputėlį įplyšta. Ir per tą mažą plyšelį kiaušialąstė lyg ir iššoka. Jai iššokus, jos laukia spermatozoidas. Kai įvyksta kiaušintakių uždegimas, fimbrijos sulimpa ir spermatozoidas negali susitikti su kiaušialąste,“ – vaizdžiai paaiškino gydytoja.

 

Kiaušintakių nepraeinamumas

Kiaušintakių nepraeinamumas išsivysto dėl persirgtų uždegiminių ligų. Tai gali būti ir lytiniu keliu, ir nelytiniu keliu plintančios infekcijos. Dažniausios lytiniu keliu plintančios infekcijos – tai chlamidijos ir ureaplazmos. Tačiau jos ne visada plinta lytiniu keliu – apie 10 proc. atveju užsikrečiama buitiniu keliu.

Kitos infekcijos – streptokokai, stafilokokai ir kitos bakterijos, sumažėjus organizmo atsparumui ar nesilaikant higienos reikalavimų (taip pat ir vyrui nesilaikant), gali sukelti kiaušintakio uždegimą.

Pakliuvusi į vieną ar kitą kiaušintakį infekcija sukelia uždegimą. Ką daro kiaušintakis? Kad apsaugotų visą organizmą nuo infekcijos, kiaušintakis stengiasi infekciją sulaikyti – „piršteliai“ susiglaudžia ir sulimpa.

 

Ar moteris jaučia, kai būna uždegimas? „Ne visada. Jeigu tai ūmus uždegimas, gali pakilti temperatūra, kamuoti pilvo skausmai ir padažnintas šlapinimasis. Gali bakterija kiaušintakyje tūnoti metų metais ir jeigu organizmas kovoja, tai ji nieko blogo nedaro. Kada krenta organizmo atsparumas, uždegimas gali paūmėti. Ateina moteris ir sako „lyg skauda, lyg neskauda, po lytinių santykių kartais paskauda“. Mes tokią būklę vadinam „poūmia“, nes tai nei ūmus atvejis, nei lėtinis,“ – atsakė gydytoja Gražina Bogdanskienė.  

Kiaušintakio nepraeinamumas išsivysto ir po nėštumo nutraukimo. Jeigu nėštumo nutraukimas turėjo komplikacijų (dažniausiai tai būna gimdos uždegimas), formuojasi kiaušintakių nepraeinamumas.

 

Pasak Bogdanskienės, kartais kiaušintakiai sulimpa toje vietoje, kur tik prasideda kiaušintakis, sujungime su gimdos ertme. Tuomet atjungiamas visas kiaušintakio kanalas. „Kai yra „pirštelių“ susiklijavimas, taikoma plastinė operacija, po kurios kartais pavyksta atstatyti jų funkciją. Tačiau jeigu susiklijuoja kiaušintakio pradžioje, pastojimas tampa neįmanomas. Net ir taikant plastinę operaciją, šioje vietoje spindis yra labai mažas ir vėl greitai užsidaro,“ – aiškino gydytoja.

Kitos kiaušintakių nepraeinamumo priežastys:

      Gali būti įgimtas kiaušintakių nebuvimas (vieno ar abiejų).

      Kiaušintakiai gali tapti nepraeinami po mažojo dubens operacijų. Jei pradės aplinkui formuotis sąaugos, jos nulems kiaušintakio nepraeinamumo išsivystymą.

      Jei buvo šalintas apendicitas ir jis buvo komplikuotas, pūlingas.

 

Kada šalinamas kiaušintakis?

„Dariau studiją su kolegėmis dėl kiaušintakių šalinimo ir negimdinio nėštumo ryšio. Tyrėme tūkstantį moterų Vilniuje, kurioms buvo negimdinis nėštumas. Antrą kartą jis pasikartoja 25 proc. atvejų. Trečią kartą bandant pastoti – 50 proc., ketvirtą – 75 proc. Jeigu vieną kartą buvo pastojimas ne vietoje, kiaušintakis tampa pažeistu ir jeigu įvyksta antrą kartą pastojimas ne vietoje, kiaušintakį reikėtų šalinti. Bet kiekvienu atveju turi spręsti operuojantis gydytojas, kokio pažeidimo laipsnio yra kiaušintakis. Šalinama būtinai, jeigu yra pūlingas kiaušintakių uždegimas. Tai yra moters gyvybės gelbėjimas, nes jį išgydyti vaistais neįmanoma. Visais atvejais moteris lieka kaip sėdinti ant parako statinės. Temperatūra labai aukšta, skausmas, savijauta kaip apsinuodijus.

 

Dabar kiaušintakiai šalinami, kai yra dalinis nepraeinamumas, kai juose susikaupia skysčiai. Tokiais atvejais rekomenduočiau išgirsti kelių gydytojų nuomones, nes kiaušintakio pašalinimas yra sunkus kūno sužalojimas. Jeigu yra sprendimas pašalinti kiaušintakį ir nėra kalbos apie gyvybės gelbėjimą, tuomet dėl jo šalinimo būtinumo turi spręsti keli gydytojai, turi būti konsiliumas. Europoje yra tokia tendencija, kad prieš dirbtinį apvaisinimą geriau pašalinti kiaušintakius. Esu konservatyvaus požiūrio ir manau, kad jei moteris turi nors ir blogą kiaušintakį, visuomet išlieka, tegul ir nedidelis, bet šansas pastoti. Jeigu ji neturi kiaušintakio, moteris niekuomet nepastos. Jai liks tik dirbtinis apvaisinimas,“ – kalbėjo gydytoja G. Bogdanskienė.

 

Kaip susilaukti kūdikio?

Dar prieš kurį laiką moteris, turinčios kiaušintakio ar abiejų kiaušintakių nepraeinamumą, negalėjo susilaukti vaikų. Šiais laikais nevaisingumo gydymo specialistai tokioms moterims gali padėti.

      Jeigu nėra abiejų kiaušintakių, vienintelis kelias pastoti – dirbtinis apvaisinimas (sutrumpintai vadinamas IVF). Iš moters išimamos lytinės ląstelės ir laboratorijoje sujungiamos su vyro sperma. Susiformavę embrionai talpinami į moters gimdą ir ji išnešioja kūdikį.

      Jeigu nėra vieno kiaušintakio ir jis yra pratekamas, ir toj pačioj pusėj moteris turi dar ir kiaušidę ir,  jei vyro sperma normali, moteris gali pastoti pati, be jokių intervencijų.

      Jeigu kiaušintakio praeinamumas abejotinas ir sperma dar nėra labai kokybiška, tuomet rekomenduojam spermos patalpinimo į gimdą procedūrą (inseminacija).

      Jeigu nepraeinamumas yra ties gimdos kampais, vienareikšmiškai tiktai dirbtinis apvaisinimas. Jeigu nepratekamumas yra kiaušintakių galuose (statistiškai dažnesnis atvejis), kai kuriais atvejais gali padėti plastinė kiaušintakių operacija (jeigu nenunykusi fimbrijų funkcija ir uždegimas nėra užleistas).

 

„Mes juokaujam, kad geriausi pacientai dirbtinio apvaisinimo srityje yra su nepratekamais kiaušintakiais, nes pastojimo procentas yra didelis. Nusprendus susilaukti vaikelio, rekomenduoju atlikti kiaušintakių praeinamumo tyrimą. Ir, žinoma, kiekvienai moteriai patariu stiprinti imunitetą, sveikai maitintis, būti fiziškai aktyvioms. Ir nepamirškite reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą – kartą per metus ar kas pusmetį,“ – priminė gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė.

 

 http://www.vaisingumocentras.lt/

   

 

Daiva Ausėnaitė