Žinia apie būsimą šeimos narį gali ne pradžiuginti, bet išgąsdinti mūsų mažuosius, o ypač skausmingai tokią informaciją vertina paaugliai. Kaip reikėtų pranešti savo vaikams apie naujo šeimos nario atsiradimą?

 

Psichologė Sigita Dirgėlienė pastebi , kad iš tiesų vaikai, ypač jautresni gali išsigąsti jų šeimos laukiančio pasikeitimo. “Vaikai yra labai jautrūs pokyčiams šeimoje, o kito vaiko atsiradimas šeimoje padarys taip, kad pokyčių bus daug ir toli gražu ne visi bus teigiami, ”- sako psichologė. Todėl ji pataria tėvams, jeigu jie turi mažą vaiką, pranešti jam iki gimdymo likus 4-5 mėnesiams. “Jis galės laukti kartu su mama, galės liesti jos pilvą, padėjęs rankytę pajusti kūdikio judesius, jis žinos, kad auga broliukas ar sesutė”, - sako S.Dirgėlienė. Belaukiant gimsiančio naujo šeimos nario, galima vaiką pasiimti kartu, kai perkamas kūdikio kraitelis. Jį reikia įtraukti į bendrą šeimos veiklą, natūralų jos gyvenimą ir visus rūpesčius, belaukiant naujo žmogaus atėjimo į pasaulį.

 

Paaugliai neretai perdėtai emocin gai reaguoja į žinią, kad turės brolį ar sesę. Mama Monika Mamos dienoraščio svetainėje guodėsi, kad paauglys sūnus visai neapsidžiaugė, o atvirkščiai pasipiktino mamos nėštumu, jam buvo didžiulė gėda, tad prašė tėvų nesakyti jo draugams. Gabrielė ir Žaneta irgi dėl to nerimavo:

“Ilgai dvejojau, kaip pasakyti paaugliui sūnui, kad laukiamės. Buvau skaičiusi, kad paaugliai labai skausmingai priima tokius dalykus kaip nėštumas. Jie tarsi gėdijasi savo tėvų, gėdijasi savo storos mamos. Jiems apskritai atrodo, kad jų tėvai mylėtis jau nebeturėtų…”, - dalinasi savo abejonėmis Gabrielė.

 

 

“Atvirai kalbant labai nerimavau, kaip reikia vyresnėlei pranešti, kad ji turės žymiai jaunesnę sesutę. Tarp jų dešimties metų skirtumas. Man laukiantis i šryškėjo didelis pavydas. Vyresnioji dukra pavydėjo savo daiktų, pavyzdžiui vonelės. Vieną kartą, grįžę namo, radome ją atsigulusią į mažo vaiko vonelę, nors jinai į ją sunkiai tilpo. Taip jinai reiškė savo ryškų protestą, baimę, nesaugumą. Ar jinai bus tokia pat mylima? Ji jautė nuolatinį nerimą dėl savo žaislų, ar tik mes neatiduosime jos žaislų tam vaikui, kuris gims… Visa laimė, kad vaikui gimus, įtampa atslūgo, sesės auga ir myli viena kitą…”, - pasakoja mama Žaneta.

 

Psichologė Sigita Dirgėlienė pastebi, jog svarbu, kad tėvai patys praneštų šią žinią. “Jeigu vaikas yra didelis, paauglys, galima pasakyti ir pirmą savaitę, kai sužinojote, kad laukiatės. Gal po kelių mėnesių, kai būsite visiškai tikra, kad tas vaikelis auga ir viskas yra gerai” , - pataria psichologė S.Dirgėlienė. Jos nuomone, geriausia, kai pasako mamytė arba tėvelis. Labai svarbu, kaip informacija yra pateikiama. “Jeigu mes sakom: žinok turėsi broliuką arba sesutę, mes taip jo laukiam, tai ir vaikas pradeda laukti”, - sako psichologė. Tačiau jeigu mama ateina dūsaudama, susiėmusi už galvos ir “pasiguodžia” vyresniam vaikui: “O, ką dabar reikės daryti, pinigų ir taip nėra, o gims dar vienas vaikas…”, tai natūralu, jog vyresnėlis sunerimsta, kad būsimasis broliukas ar sesutė tik “atims” pinigus iš šeimos…

 

Jeigu vaikas ir nepalankiai sutiko žinią apie būsimą šeimos narį, tikrai dar ne pasaulio pabaiga. Neretai jo brolišką ar seserišką meilę pažadina pats kūdikis, tad labai svarbu, kad vyresnėlis nuo pirmųjų minučių taptų didžiausiu mamos pagalbininku.

 

Psichologė S. Dirgėlienė pastebi, kad labai svarbus yra pirmasis kontaktas. Gražu, kai tėvai, parsivežę kūdikį į namus, pirmiausia duoda palaikyti vyresniajam vaikui. “Tuomet jis daug geriau žiūrės į naują šeimos narį”, - sako psichologė. Jeigu mažylis tik gulės it koks ryšuliukas vežimėlyje ar lovytėje, o vyresnėliui bus draudžiama prie jo net prisiartinti, jis nuolat bus tildomas, drausminamas, tai sunku tikėtis ir broliškos ar seseriškos meilės.

O mamos puikiai žino, kad turint puikų pagalbininką, kuris noriai paduoda sauskelnes, pakelia ir nuplauna nukritusį žinduką, paduoda barškutį, atneša iš spintos naujus šliaužtukus ir t.t, joms pačioms nuo pečių nukrenta nors mažytė dalelė buities rūpesčių. O prižiūrint mažą žmogutį ir kartu atliekant daugybę smulkių darbelių, galima nuolat bendrauti su vyresniuoju, taip kompensuojant šiek tiek sumažėjusį dėmesį.