Su pirmu įkvėpimu naujagimis sveikina mamą, tėtį, pasaulį. Tuoj po gimimo jam tinkamiausia vieta – nuoga motinos krūtinė. Čia šilta, girdisi mamos širdies plakimas, jaučiamas jos odos kvapas... Pirmą kartą apkabina švelnios rankos. Viskas pirmą kartą, todėl taip svarbu. Apie kūdikio maitinimą motinos pienu pasakoja „Northway“ medicinos centro generalinis direktorius profesorius habilituotas daktaras Vytautas Basys.
Kokia to stebuklingojo mamos pieno sudėtis? Kodėl jis toks reikšmingas?
Mamos pienas vaikui suteikia visas vystytis ir augti reikalingas medžiagas, saugo nuo ligų ir infekcijų. Todėl žindymas – geriausias žmonijai žinomas kūdikio maitinimo būdas. Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja motinoms maitinti vaikus krūtimi mažiausiai metus – bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Krūtimi maitinami vaikučiai rečiau vemia ir viduriuoja, serga infekcijomis, pvz., ausų uždegimu, plaučių arba smegenų žievės uždegimu, cukralige. Naujausi duomenys leidžia teigti, kad motinos pienas greitina kūdikio smegenų raidą. Be to, jis geriau virškinamas negu karvės arba ožkos pienas, adaptuoti mišiniai („pienas iš miltelių“). Motinos piene yra visų būtinų mineralų, maistiniai elementai tinkamai subalansuoti. Maitinti krūtimi yra labai patogu: tai praktiškai nieko nekainuoja, pienas visuomet yra paruoštas, jo nereikia specialiai apdoroti. O svarbiausia – visos mamos pajunta, kad jos savo mažyliams duoda tai, kas geriausia jų vystymuisi.
Kodėl ką tik gimusį naujagimį reikia paguldyti ant mamos krūtinės?
Paguldytas ant mamos krūtinės ką tik gimęs naujagimis sušyla. Jis apgaubiamas saugia motinos mikroflora, kurios antigenais buvo „aprūpinamas“ gimdoje, tad ji yra mažyliui pažįstama, artima, saugo nuo pavojingų aplinkos mikroorganizmų. Mažajam žmogučiui nebūtinas sterilumas, jam tik reikia švaros. Sušilęs, girdėdamas įprastą mamos širdies ritmą, vaikelis pradeda aktyviai ieškoti krūties ir žįsti. Mamos baiminasi pirmojo žindymo, bet juk ligoninėje visada į pagalbą atskubės akušerė ir padės išmokti taisyklingai žindyti.
Kuo naujagimiui svarbus priešpienis, pirmieji motinos pieno lašeliai?
Pirmą kartą naujagimį reikėtų maitinti ne trumpiau kaip 30 min. Šis laikas būtinas, kad motinai išsiskirtų hormonas prolaktinas, kuris priverčia krūties ląsteles gaminti pieną. Pirmieji mamos pieno lašai apsaugo naujagimį nuo hipoglikemijos (sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje), infekcijos, nes priešpienyje gausu imunoglobulinų; jame yra vitamino A, augimo faktorių ir kt. Priešpienis turi laisvinamąjį poveikį, skatina pasišalinti mekonijų, ir tokiu būdu yra gera naujagimių geltos profilaktikos priemonė. Jeigu mažylis gimė per Cezario operaciją, pirmą kartą turi būti pažindytas tada, kai mama gali sąmoningai į jį reaguoti. Jei operacijos metu buvo naudota epidurinė, spinalinė nejautra, vaiką galima žindyti jau operacinėje. (Nuogas naujagimis gali būti guldomas ant motinos nuogos krūtinės. Būtina personalo arba vaiko tėvo pagalba.)
Ar dažnai reikia maitinti naujagimį? Per kiek laiko jis pasisotina? Ar skiriasi pienas maitinimo pradžioje ir pabaigoje?
Reikėtų maitinti kūdikį, kai tik jis pareikalauja, kai nori valgyti. Pirmosiomis dienomis mažylis daug nesuvalgys, kadangi jo skrandis dar labai mažas, greitai išsenka jėgos. Tačiau žįsti jis norės dažnai. Dauguma naujagimių reikalauja maitinti nuo 10 iki 12 kartų per parą. Kol pieno gamyba dar reguliuojasi, reikėtų vaiką pažadinti ir pamaitinti, jeigu jis miega ilgiau kaip tris valandas dieną arba ilgiau kaip keturias naktį. Kitaip jis atsibus pernelyg alkanas ir negalės taisyklingai žįsti. Nusistovėjus tam tikram ritualui, mažylis pabus pats, kai jam reikės.
Ar kūdikiui pakanka pieno?
Daugeliui pirmą kartą krūtimi maitinančių motinų kyla abejonių, ar vaikui pakanka pieno. Ar mažylis valgo, galima nustatyti, kai girdėti ne tik žindymo, bet ir rijimo garsai. Tai parodo ir geras pamaitinto vaiko miegas. Jeigu jo pilvelis pilnas, o vystyklai sausi, jis iškart po maitinimo turėtų nugrimzti į ramų miegą. Kad naujagimis pasisotina, galima spręsti ir iš kitų požymių. Iki šeštos savaitės mažylis šlapinasi apie 10–12 kartų per parą bei nuo dviejų iki penkių kartų skystokai ir gelsvai pasituština. Kai kurie naujagimiai taip gerai suvirškina pieną, kad tuštinasi labai retai. Žindomo naujagimio ir kūdikio šlapimas šviesiai geltonas, o ne tamsiai geltonas ar oranžinis. Po kiekvieno maitinimo atrodo, kad krūtys minkštos ir tuščios.
Sakoma, kad ilgai maitinusi savo pienu vaikus moteris rečiau suserga vėžiu? Ar tai pagrįsta? Kuo žindymas naudingas mamai?
Maitinimas krūtimi naudingas ir pačiai mamai. Visų pirma, tai idealus būdas užmegzti su naujagimiu tvirtą ryšį. Taip pat jis skatina hormonų, kurie sutraukia gimdą iki prieš nėštumą buvusio dydžio, išsiskyrimą. Tyrimai rodo, kad pavojus prieš menopauzę susirgti krūties vėžiu krūtimi maitinusioms motinoms yra 50 procentų mažesnis. Tai sumažina ir kiaušidžių vėžio bei osteoporozės pavojų. Maitinimas krūtimi padeda sulieknėti.
Maitinant krūtimi, moters organizme sudega tam tikri riebalai, kurie buvo jame susikaupę nėštumo metu. Maitinimas krūtimi leidžia sulieknėti reikiamu tempu. Iškart po gimdymo itin staiga sulieknėti nereikėtų. Kad moterys maitindamos krūtimi nepertemptų savo organizmo, jų svoris turėtų būti nuo 2,5 iki 5 kilogramų didesnis nei prieš nėštumą.
Jeigu kilogramus meti pernelyg greitai, gali sutrikdyti pieno gamybą kaip tik tuomet, kai vaikas auga greičiausiai, ir jam reikia kuo daugiau maisto. O tie keli papildomi kilogramai natūraliai išnyks per pirmuosius šešis mėnesius.
Ką daryti, kai krūtys ištinsta, pakyla temperatūra? Jaunos mamos neretai puola panikuoti ir nustoja žindyti…
Svarbiausia – klausyti medikų patarimų. Dar reikia didelio noro ir tikėjimo, kad viskas pasiseks. Mamytės dar laukdamos vaikelio, turėtų tinkamai pasirengti motinystei ir būsimajam kūdikio maitinimui. Moteris privalo žinoti, kokie sunkumai gali ištikti, kur ir kaip ieškoti pagalbos bei tai, kad užklupusias bėdas labai lengva išspręsti pasitelkus specialistą. Labai svarbus motinos noras žindyti kūdikį. Pasitaiko atvejų kad motinos atgauna pieną, kai jo sumažėja ar jis visai dingsta dėl motinos ar kūdikio ligos.
Jei pakilo temperatūra, nereikia išsigąsti. Krūtys pasidaro karštos ir patinusios dėl pritekėjusio kraujo ir audinių skysčio į išsiplėtusias kraujagysles. Šios išsiplėtė tam, kad atplukdytų reikiamą medžiagų kiekį į krūties alveoles pieno gamybai.
Norint, kad nemalonūs jutimai būtų menkesni ir kuo greičiau praeitų, reikia: būti kartu su savo vaiku nuo pat pirmos gyvenimo akimirkos ir žindyti jį pagal jo poreikį; esant karštoms, skausmingoms krūtims, dėti ne šiluminius kompresus, o ledą ne ilgiau kaip 20 minučių, tačiau prieš žindymą būtina krūtis atšildyti šiltu kompresu arba pasigarinti virš karšto vandens puodo, arba palįsti po karštu stiprios srovės dušu 5–10 min. Jei užčiuopėte skausmingą sukietėjimą:
duokite iš eilės žįsti skausmingą krūtį 2–3 kartus. Iš kitos tik truputį nutraukite pieno. Arba trumpai duokite pažįsti sveiką krūtį, o po kelių minučių perkelkite prie skausmingosios; parinkite tokią kūdikio poziciją, kad jo apatinis žandikaulis būtų ties sukietėjimu;
masažuokite maitinimo metu krūtį labai švelniais sukamaisiais, stumiamaisiais, glostomaisiais judesiais nuo krūties pagrindo link spenelio;
Mamas vargina “nugraužti” speneliai, ar galima to išvengti ir kaip gelbėtis, jeigu taip nutinka…
98 proc. tai yra netaisyklingo žindymo pasekmė. Būtina ieškoti priežasties, sukėlusios spenelių pažeidimą. Reikėtų kreiptis į žindymo konsultantę ar išmanantį žmogų, kuris padėtų pakoreguoti žindymo techniką. Patarėjas turėtų stebėti, kaip jūs žindote kūdikį, ir koreguoti netikslumus.
Nereikia plauti krūties prieš kiekvieną maitinimą ir po, ypač su muilu. Apsiprausti siūloma vieną kartą per dieną. Po maitinimo išspauskite lašą pieno ir palikite nudžiūti, kuo ilgiau pagulėdamos atviromis krūtimis (bent 20 min.); 2–3 kartus nemaitinkite iš tos krūties, kurios spenelis suskilęs. Nepamirškite iš tos krūties nutraukti pieną rankomis. Žiūrėkite, kad besiliečiantys prie krūties drabužiai būtų visada sausi. Tam labai patogu naudoti įdėklus į liemenėlę.
Jei pakoregavus kūdikio padėtį prie krūties, nepavyksta užgydyti spenelių, reikia speneliams „suteikti ramybę“, t. y. nežindyti kūdikio, net ir su antspeniais! BŪTINA ištraukti pieną ir jį sumaitinti iš puodelio, švirkšto. Jokiu būdu ne iš buteliuko, nes pažeisti speneliai yra netaisyklingo žindymo pasekmė, o buteliukas formuoja netaisyklingus įgūdžius. Nereikia jaudintis, jei kūdikis prarijo iš suskilusio spenelio pasirodžiusį kraują. Jis nekenksmingas. Kūdikis gali atpilti su kraujo priemaiša ar pasituštinti tamsesnėmis išmatomis.
Iki kiek maitinti kūdikį? Ar vaikai krūties atsisako patys? Kada motinos pienas vaikui jau nebereikalingas?
Vaikai krūties atsisako patys, kai visos organizmo sistemos subręsta funkcionuoti be anksčiau minėtų motinos pieno medžiagų. Krūties atsisakymas, arba atjunkymas, prasideda nuo 9 mėn. Didžioji dauguma mažylių atsisako krūties būdami 3–4 metukų. Jei vaikas silpnas, ligotas, jis gali žįsti net iki 7 metų.
Kada nereikėtų nutraukti žindymo?
Žindymo nutraukimas yra stresas organizmui, ypač virškinimo sistemai.
Jei vaikas serga, negaluoja (net jei viduriuoja), nenutraukite žindymo, nes mamos pienas padeda jam greičiau pasveikti. Vasaros karščiai taip pat nėra palankus metas nujunkyti vaiką nuo krūties. Aukštoje temperatūroje maisto produktai greičiau genda, didesnė žarnyno infekcijų rizika. Jei taip nutiko, primaitinimą teks atidėti, ir ligos metu gerti tik mamos pieną.
Netinkamas metas nujunkyti vaiką nuo krūties, jei laukia svarbios permainos (gyvenamosios vietos pakeitimas; kelionė; mamos išėjimas į darbą/mokslus), nes vaiko organizmui tai būtų tik dar vienas streso faktorius.
Knyga ,,Laukiame naujagimio"
|