Šiltasis metų periodas - tinkamas laikas nusispirti basutes pačioms ir iš batukų išvaduoti mažuosius. Leiskite vaikams lakstyti basom. Tai ne tik malonu, bet ir labai sveika.

Žmogaus pėda turi net 36 refleksogenines zonas, susijusias su įvairiausiais organais. Kiekviena, paliesta akmenuko ar švelniai pakutenta žolės, tarsi atgyja. Specialistai teigia, kad pado taškų dirginimas ne tik gerina bendrą organizmo būseną, bet ir atskirų organų veiklą. Taip pat šalina nuovargį bei nervinę įtampą.

 

Visa tai žmonijai žinoma jau labai seniai. Senovės Graikijoje vaikščiojimas basomis buvo tapęs savitu kultu. Spartos ir Atėnų jaunuoliai mokyklose visus metus vaikščiodavo basi ir buvo sveiki. Teisę apsiauti jie gaudavo sulaukę pilnametystės - 18 m.

 

Basom

Kai basomis vaikštoma žole, smėliu, žvyru, per pėdas patiriame įvairių pojūčių. Mediciniškai tai vadinama sensorine stimuliacija. Pasak kinezeterapeutės Dangiros Dargienės, visi šie pojūčiai nuo padų keliauja į centrinę nervų sistemą, o ši siunčia signalus į kiekvieną organą. Šitaip suaktyvinama jų veikla.

 

Daugelyje užsienio šalių manoma, kad iki dvejų metukų vaikams nereikia pirkti batukų. Jie turi lakstyti basi. Ypač tai patariama kūdikiams, kurie yra dirglūs, labai įsitempę, turi padidėjusį raumenų tonusą. Šiems mažyliams galima padėti aktyvai dirginant padukus (kaip tai daryti, verta pasitarti su specialistu). Be to, vaikščiojimas basomis (įvairiais paviršiais) - viena plokščiapėdystės gydymo priemonių. Abejojantiems, ar reikia ją gydyti, primename - nuo to, ar taisyklingas pėdos skliautas, priklauso žmogaus laikysena.

 

Keturiom

Tikriausiai ne vienai mamai suvirpa širdis pagalvojus, kad būdamas basas mažylis gali užlipti ant aštresnio akmenuko ar kokio spyglio. Juk mažos pėdutės odelė tokia plonytė... „Pado oda yra labai atspari, - sako D.Dargienė. - Nebijokite leisti vaiką bėgioti basomis. Tik svarbu stebėti, kad nebūtų stiklų, nes užlipęs gali susižeisti.

O pėdų oda po truputį „treniruojama” prie visko pripranta. Pavyzdžiui, apsiaukite šlepetes, kurių vidpadis su dygliukais. Kiek pirmą dieną su jomis ištversite? Po valandos guositės, kad duria. O jei po truputį pratinsitės kelias savaites, tai paskutines dienas apsiavusi nejausite diskomforto visą dieną. Pado oda tampa ne tokia jautri, bet sensorinis poveikis išlieka”.

 

Lygiai taip pat, bijodamos, kad vaikutis nesusižeistų, kai kurios mamos vengia savo ropojančius pipirus paleisti keturiom ant grindų ar žemės. Šitaip apribojamas vaiko pažinimo džiaugsmas, kartu - ir nauji delnukų potyriai. Pažiūrėkite - vien kambary daug įvairių paviršių (kilimas, plytelės, kiliminė danga ir pan.). Kinezeterapeutė įsitikinusi, kad tie mažyliai, kuriems mamos dažnai leidžia ropinėti, greičiau vystosi fiziškai. Be to, jie auga guvesni ir sveikesni, anksčiau nei bendraamžiai atsistoja, pradeda vaikščioti ir pan.

 

Masažas su vanta pirtyje

Vanta - svarbiausia masažo priemonė garo pirtyje. Jau senovės Meksikos indėnai šiam tikslui naudojo aukštas, kvapias žoles. Pas mus masažui naudojamos beržo, ąžuolo, klevo plonos šakelės.

Pirtyje (tik nelabai karštoje) galima švelniai paperti ir vaikus. Ypač vaikams patinka, kai periami padukai - mažiuką guldykite ant pilvo (tik ne ant aukščiausio pirties laiptelio) ir paprašykite, kad sulenktų kojas, t.y. aukštai iškeltų padukus. Iš pradžių lėtais judesiais vanta paglostykite juos, paskui šiek tiek stipriau pabraukykite. O tada vantą iškelkite į viršų, kad įšiltų, ir po minutės išperkite (tik ne visa jėga)… padukus. Jei vaikučiui patinka, pakartokite keletą kartų.

 

 

Būdami lauke su mažaisiais pažaiskite šiuos pėdučių „kutenimo” žaidimus:

 

Renkam akmenukus

Jei esate prie jūros, pasiūlykite vaikui nepasilenkus, o tiesiai stovint, kojų pirštukais surinkti akmenukų. Tai ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Juk kojų piršteliai ne tokie klusnūs. Žaidžiant šį žaidimą lankstoma visa kojos pėdutė, kartu lavinami kojų pirštukai.

 

Laipiojam po akmenis

Kai jūs ramiai sėdite ant suolelio, mažieji nenuoramos dažniausiai ant jo laipioja. Puiku. Leiskite ir toliau taip daryti. Kineziterapiautė sako, kad tai geras pomėgis. Nepraeikite ir pro didesnį akmenį. Leiskite vaikui ant jo užsiropšti. Juk akmens paviršius yra nelygus, todėl lipdamas vaikas riečia pėdą (bando užsikabinti), vadinasi, dirba jos skliauto raumenys (puiki pilnapadystės profilaktika).

 

Nuo žvyro iki rasos

Leiskite vaikams vaikščioti ne tik smėliuku, bet ir žvyru bei karštą dieną įlipti į upelį. Kuo įvairesnis paviršius, tuo daugiau pojūčių gauna padukai. O upelis - tai ne tik nauji pojūčiai, bet ir grūdinimo procedūra. Lygiai taip pat neskubėkite ieškoti guminių batų, jei ankstų rytą dar neišdžiūvusi rasa arba jei visą dieną lyja.

 

Kankorėžiai

Kai būnate miške, paimkite kankorėžį ir truputėlį spausdami „pavažinėkite” vaikų padukais. Didesniam vaikučiui leiskite pavaikščioti per krūvelę pririnktų kankorėžių. Galbūt tai ir nelabai malonu, nes šiek tiek duria, tačiau, pasak kineziterapiautės, stipresnė sensorinė stimuliacija labai reikalinga.

 

Pabūkime balerinos

Pavaikščiokite ant pirštų galų - kaip balerinos. Paskui kulnais - kaip meškos. Šie pratimai verčia aktyviau dirbti pėdos raumenis, todėl vystosi taisyklingas pėdos skliautas.

 

„Obuoliukas”

Kiekvienas darželinukas mėgsta ropštis į medį. Bijote, kad nukris lyg prinokęs obuolys? Pirma - susitarkite, kad aukštai neliptų, antra - nuaukite basutes. Šitaip vaikas galės tvirčiau įsikabinti į medžio paviršių (mankštinamas pėdos skliautas ir masažuojami padukai).

 

Jolanta Petraitienė