Oksfordo universiteto profesorius J. Hoboda teigia, jog kūdikiai gimsta su balso traktu, kuris dar prieš gebėdamas išgauti kalbos garsus yra galingas ir besivystant tampa vis labiau funkcionalus muzikinis instrumentas.
Kūdikiai greitai parodo stiprią vidinę motyvaciją žaisti vokalinius žaidimus bei tam tikrus sugebėjimus pamėgdžioti garsus. Muzikinė pre- ir postnatalinė veikla turi lavinti visapusiškai sveiką asmenybę: tiek fiziškai, tiek dvasiškai - (kvėpavimo-emocine-muzikine-judėjimo) mūzine valeologine veikla. Tai labai svarbu, nes įsčiose kūdikio ir mamos smegenys veikia sinchroniškai.
Estų mokslininkė M.Nilson teigia, jog nuo 0-1 metų sąlyginio reflekso dėka mažylis pradeda diferencijuoti garsus. Pasilikęs vienas jau pradeda „kalbėtis" su savimi. Penktą mėnesį jau mėgdžioja suaugusiųjų lūpų judesius. 4-6 mėnesių kūdikiai jau taria pirmuosius žodžius, pvz., „te-ta", kai kada kūdikiai save įasmenina, pvz., žodžiu „ba-ba".
Jau septintą mėnesį kūdikis „plepa", „pasakoja" - čia ypač svarbūs tonai ir dinamika, nes kūdikis juos jau diferencijuoja ir gali mėgdžioti gyvūno skleidžiamą garsą. 9 mėnesių mažylio čiauškėjimas pagal struktūrą primena kalbėjimą. Mažylis sugeba sakyti žodžius, skirtus konkretiems asmenims, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Pasak M.Nilson, 9 mėnesių mažylis skiria ir gali pakartoti kvartą fa-si.
Dešimtą mėnesį mažylis ir mama jau gali „kalbėtis" - mamos ištartą skiemenį ar garsų seką pakartoja ir vaikutis. Jau vienuoliktą menesį vaikutis ta pačia intonacija ir tais pačiais skiemenimis kartoja daiktų pavadinimus: pvz., valgį vadina „am-am", žaislus - „aba-liaba" ir pan.
Labai svarbu, kad šeimose būtų muzikuojama taip pat, kaip iki vaiko gimimo: dainuojamos tos pačios dainos, lopšinės, skambėtų ta pati muzika. Juk tęstinumo principas - tai galimybė pasiekti didžiausią muzikinio ugdymo šeimoje rezultatą - išugdyti meilę ir supratimą muzikai.
Mūzinis valeologinis auklėjimas
Valeologija - mokslas apie sveikatą, o mūzinis valeologinis auklėjimas - žmogaus dvasinis ir fizinis ugdymas muzikos, judesio, poezijos pagalba.
Psichologai, pediatrai, biologai tyrinėdami vaikų augimo procesus pastebėjo, kad iki gimimo ir ankstyvoje vaikystėje vaiko smegenyse vyksta kritiniai procesai, ląstelių perteklius, ir jei šios ląstelės tam tikrais gyvenimo tarpsniais nesudaro ryšių, jos žūsta ir jų negalima atgaivinti.
Taigi, jeigu ląstelė tinkamu laiku nesudaro su kitomis ląstelėmis neurologinio ryšio, ji žūva arba nukreipia save kitur ir sustiprina kitą pojūtj. Neišplėtotas pojūtis lieka apribotas visam gyvenimui.
Vadinasi, jeigu vaikas nebuvo lavinamas muzika - neturėjo galimybės išlavinti muzikos klausymosi žodyno, jo smegenų ląstelės, skirtos klausos pojūčiui ugdyti, bus nukreiptos j kitą pojūtį, galbūt regos, kuris sustiprės pirmojo sąskaita. Tačiau vėliau kompensuoti klausos pojūtį nebus įmanoma jokiomis pastangomis.
Vaikui namai yra pati svarbiausia mokykla, o tėveliai - svarbiausi mokytojai, tačiau ugdyti muzikinius, poezijos, judesio įgūdžius ir suvokimą jie dažniausiai nemoka. Tačiau visai ne dėl to, kad neturi muzikinių gabumų, o todėl, kad vaikystėje jų pačių niekas to nemokė.
Taip ryškėja svarbi priežastis, dėl ko vaikams muzikos girdėjimą ir suvokimą ugdyti gali tik profesionalūs mūzinio auklėjimo mokytojai.
Muzika ir kiti menai žmogaus išsimokslinimui ir egzistenciniam doroviniam ugdymui ne mažiau svarbūs nei kalba. Per mūzinį valeologinį auklėjimą vaikai gali pažvelgti į savo bei kitų vidaus pasaulį, į patį gyvenimą. Muzika padeda vaikams lavinti ir puoselėti fantaziją, nesugadintą kūrybiškumą. Mūzinis valeologinis auklėjimas, apimantis poeziją, muziką, judesį, suteikia daugiau galimybių visapusiškam vaiko vystymuisi.
Iš mažamečių vaikų nereikia reikalauti ir tikėtis ypač perdėtos reakcijos į muzinį valeologinį auklėjimą. Muzikinis, kaip ir kalbos ugdymas, neduoda greitų rezultatų. Be to, ypatingo ugdymo muzika rezultatai atsiskleis vėliau nei kalba. Todėl šį procesą, vaiko meninius gebėjimus, būtina ugdyti, laiku pereinant nuo neformaliojo prie formaliojo muzikinio ugdymo.
Prisiminkime, kaip maži vaikai mokosi kalbos. Nuo pat gimimo aplink save jie girdi kalbančius žmones. Beje, ir knygelės pradedamos skaityti tada, kai dar vaikas negali suprasti skaitomo teksto. Panagrinėkime pavyzdį: mokytojai gerai žino, kad sėkmingai vaiko kalbą galima lavinti tik tada, jeigu prieš pradedančiam lankyti mokyklą, jam buvo sudarytos sąlygos kūrybingai reikšti savo mintis. O kaip muzikinis ugdymas?!
Mokslininkai ištyrė, kad kūdikiai gali pajusti mažus melodinio kontūro ir ritminių frazių skirtumus. Tyrėjai pastebėjo, kad kai kurios muzikinio ugdymo formos gali pagerinti ikimokyklinukų erdvės bei laiko orientaciją ir nors vaikas gimsta su tam tikru potencialu muzikai, iki 9-erių metų šio potencialo kitimas priklauso nuo vaiką supančios muzikinės aplinkos.
Mūzinis auklėjimas ir valeologija
Valeologija (lot. valeo - būti sveikam) šis terminas 1880 m. minimas I.I.Brechmano. Valeologija - mokslas apie sveikatą.
1997 m. M.L.Lazarevas suformavo valeologijos metodą. Anot M.L.Lazarevo, valeologija yra pedagogikos, psichologijos ir kitų mokslų apie žmogų sintezė. Autorius teigia, kad nėra žmogaus fizinės sveikatos, yra žmogaus psichofizinė sveikata. Muzika formuoja žmogaus dvasinį pasaulį, o šis formuoja žmogaus kūno sveikatą.
Paskutiniais dešimtmečiais susiformavusi nuomonė, jog medicina bejėgė kovoti už visuminę vaiko sveikatą, šiuo metu aiškiai pasitvirtina. Todėl didžiulė atsakomybė tenka tėvams ir mokytojams. Būtent valeologija stengiasi auklėti tokią asmenybę, kuri išsiugdytų atsakomybę už savo visapusišką visuminę sveikatą.
Tad valeologija kaip tik ir remiasi šiais kriterijais:
atsakomybė už savo paties sveikatą,
šeima - pagrindinė vieta sociume,
etninis aspektas - nacionalinė kultūrinio ugdymo idėja.
Valeologijos strategija - naujumo ieškojimas. Jos tikslas - įtikinti žmogų (vaiką), kad jis yra pagrindinis savo sveikatos kūrėjas ir modeliuotojas. Tyrėjai teigia, jog muzika atlieka integruojantį vaidmenį harmonizuojant visapusiškos visuminės vaiko raidos emocinį, intelektualinį, kvėpavimo ir judėjimo procesus, ir visa tai apibūdinama sąvoka - muzikinė valeologija.
Remdamiesi M.L.Lazerevo metodika ir šešerių metų darbo su nėščiosiomis ir kūdikiais patirtimi, išskyrėme mūzinj valeologinį auklėjimą-visapusiško asmenybes vystymosi galimybę.
Kodėl nūdienos žmogui taip svarbi valeologija?
Sekant reformos įstatymais uždaromos poliklinikos, ligoninės.
Mažėja gimstamumas, todėl svarbu, kad ateinantys į pasaulį piliečiai suvoktų ir vertintų savąjį „Aš".
Huka Masaru, ankstyvojo vystymosi asociacijos įkūrėjas, pasakė; „Tam, kad įvyktų pati taikiausia revoliucija - be kraujo praliejimo ir kančių, be neapykantos ir bado, be mirties ir naikinimo - reikia pradėti auklėti vaiką dar nuo gimimo".
Jolita Mačiulskienė