Gabumai gali būti apibrėžiami trimis vienas su kitu susijusiais parametrais:
pažinimu, psichosocialiniu vystymusi, fiziniais duomenimis.
Pažinimas
1. Senzityvūs periodai (t.y. imlumas arba jautrūs periodai. Pavyzdžiui, neišmokus kalbėti senzityviu periodu, vėliau tai padaryti bus labai sunku).
2. Smalsumas.
3. Sugebėjimas pastebėti priežasties-pasekmės santykius.
4. Puiki atmintis.
5. Sugebėjimas klasifikuoti ir kategorizuoti, dažnai pasireiškiantis kolekcionavimo aistra.
6. Turtingas žodynas, sudėtingos sintaksinės struktūros, sugebėjimas suformuluoti klausimus. Šie vaikai su malonumu skaito enciklopedijas, žodynus, sugalvoja įvairiausių žodžių, kurie turi savą prasmę, mėgsta žaidimus ir veiklą, reikalaujančią protinių sugebėjimų.
7. Ypatinga dėmesio koncentracija, užsispyrimas siekiant rezultatų tose srityse, kurios jiems yra patrauklios. Įsigilinus į juos dominantį užsiėmimą, pamirštama viskas aplinkui. Tačiau, turėdami mažai patirties, gabuoliai dažnai pradeda dirbti darbus, su kuriais niekaip negali susidoroti. Reikalinga subtili suaugusiųjų pagalba ir supratimas nepabrėžiant nesėkmių.
Psichosocialiniai aspektai
Gabiems vaikams dažniausiai yra būdingi šie ypatumai:
1. Teisingumo jausmas, kuris pasirieškia labai anksti.
2. Asmeninė vertybių sistema dažnai būna labai „talpi“. Jie labai jautriai pergyvena dėl visuomenėje pasitaikančių neteisybių, kelia didelius reikalavimus sau ir kitiems, gyvai atsiliepia į kvietimą kurti teisingumą, harmoniją, gėrį. Pvz., išgirdę apie badaujančius pasaulio vaikus, gali reikalauti tėvų ką nors daryti, o patys pasiūlyti atiduoti visa, ką turi.
3. Gyva vaizduotė. 2-5 m. vaikai dar nesugeba išskirti ribos tarp fantazijos ir realybės. Jie taip suauga su savo sukurtais fantazijų objektais, kad kartais tiesiog neįmanoma atskirti, kur tiesa, o kur išgalvota istorija. Jų vaizduotė tokia ryški ir turtinga, kad fantastiniame pasualyje gali sutilpti ir neegzistuojantys draugai, ir trokštamas brolis ar sesutė. Ir suaugę tokie vaikai gyvenime ir darbe išlieka kūrybingi, išradingi, žaismingi.
4. Humoro jausmas, padedantis išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Talentingi vaikai tiesiog mėgaujasi žodžių žaismu, netikėčiausiais minčių blyksniais, perkeltinėmis prasmėmis, o juokingas situacijas įžvelgia ir ten, kur kiti nė nepastebi. (...) Šie vaikai gali pasišaipyti ir iš savo silpnybių, kai daugeliui tai padaryti yra sunku(...).
5. Gabūs vaikai dažnai ima spręsti problemas, neatitinkančias jėgų. Vaiko vystymuisi šie bandymai yra labai svarbūs. Bėda tik ta, kad suaugusieji dažniausiai tikisi, kad mažylis toks pat gabus ir kitose srityse. Tai vadinama „aureolės“ efektu.
6. Nepagrįsta baimė. Ankstyvoje vaikystėje gudruoliai, kaip ir visi vaikai, irgi yra emocionaliai priklausomi, nekantrūs. (...) Tyrimai rodo, kad mažų vaikų baimės dažniausiai nepagrįstos(...).
7. Intuicija, kartais net ekstrasensoriniai sugebėjimai. Gabuoliai labai jautrūs ne tik žodžiais išreikštiems jausmams, bet ir tyla išreikštai įtampai, tvyrančiai aplink juos. Kartais vaikai turi sugebėjimą numatyti įvykius, „skaityti“ kitų mintis. Suaugusieji turėtų reaguoti supratingai ir subtiliai, kad vaikas nesijaustų nenormalus. (...)
8. Egocentrizmas. Ši savybė būdinga, beje, visiems ikimokyklinukams. (...) tai dar vadinama „vienpusišku suvokimu“, kai nesugebama suprasti kitokio nei mūsų požiūrio. (...) Tik augdamas vaikas pradės suprasti, kad nebūtinai tai, ką mato ir supranta jis, taip pat suvoks ir kiti.
9. Bendravimo sunkumai su bendraamžiais. Gabūs vaikai paprastai būna labai jautrūs ir dirglūs, jei nesugeba ko nors atlikti. Kartais juos atstumia bendraamžiai ir tai gali atsiliepti jų savęs vertinimui. Suaugusiems tenka svarbiausias vaidmuo, ugdant sveiką savęs vertinimą ir pilnavertiškumo jausmą.
Pastebėta ir tai, kad gabių vaikų tėvai dažniausiai nori auginti kuo mažiau vaikų, kad galėtų daugiau dėmesio skirti vienam ar dviems vaikams. Šiems tėvams dažnai ir į galvą neateina, kad broliai ar seserys gali padėti išvengti to išskirtinio dėmesio ir perdėto rūpestingumo, kuris gali vėliau pabloginti santykį su bendraamžiais.
Fizinis išsivystymas
Egzistuoja du labiausiai paplitę stereotipai apie gabių vaikų fizinę išvaizdą.
▪ Gabuolis – tai būtinai liesas, mažytis, pabalęs „knygų žiurkė“ su akinukais.
▪ Gabūs vaikai aukštesni, tvirtesni, sveikesni negu jų bendraamžiai.
Abu tvirtinimai yra toli gražu per plačiai apibendrinantys ir nutolę nuo tiesos(...). Tiesa, tyrimai parodė, kad suaugę talentingi žmonės pasižymi didesne energija(...). Tėvai, auginantys gabius vaikus taip pat pastebėjo, kad šie miegodavo mažiau, anksti atsisakė miegoti dieną ir tai sukeldavo tėvams nemažai rūpesčių.
Vaiko psichomotorinė raida paprastai atsilieka nuo intelektualinės, tad būtina lavinti jo motorinius sugebėjimus, nes pasitaiko, kad vaikas puikiai skaito ar skaičiuoja, bet nemoka ir nemėgsta rašyti, braižyti, karpyti... Tačiau pasitaiko ir taip, kad psichomotorinė raida pagal vaiko amžių yra visai normali, bet „aureolės“ efektas nulemia išankstinę nuostatą, kad vaikas turi būti gabus visose srityse.
Daiva Grakauskaitė-Karkockienė
Šaltinis: Daivos Grakauskaitės-Karkockienės knyga
„Kur dingsta kodėlčiukai? (Kūrybiškumo ugdymo pagrindai)“
Fotografė Jūratė Čiakienė
Tel. 8 686 53636