Sensorikos dėžę su žirniais, pupom ir visokiom kruopom buvom pasidariusios, kai su gyvūnų figurėlėm žaisdavom dykumą, tad nesunkiai transformavom ją į terariumą. Prieš tai išsiaiškinom, ką tai reiškia ir kuo terariumas skiriasi nuo akvariumo.

Pradžioje aiškinomės, kas čia per gyvūnai. Izabelė, pasirodo, neblogai "pasikausčius" kalbant apie driežus :) Dar entuziastingai parodė, kaip šliaužia gyvatė, kaip šokliuoja varlė ir žiogas, kaip ropoja vabalas, nes per Velykas su baba nuosekliai darė vaikų jogą pagal labai smagią knygelę, kurioje vaizduojami įvairūs gyvūnai. Net jei joga jums nepatinka, labai rekomenduoju išbandyti su vaikais - ir mankšta, ir pramoga!

Taigi, visi tie gyviai apsigyveno terariume, paskui Izabelė iš tualetinio popieriaus ritinėlių jiems darė urvus.

Galop visi urvai buvo sujungti į tunelį. Ir būtų buvus ilga diskusija apie tvarkymąsi, bet atropojo brolis ir Izabelė akimirksniu viską susidėjo, kad tik niekas nebūtų nusavinta :) Žodžiu, pirkinys tikrai pasiteisino. Atšilus orams, galėsim neštis į kiemą ir visiems gyviams įrengti terariumą pagal jų pomėgius - kam žolės, kam akmenų, o kam smėlio parūpinti.