Žurnalistės Daivos Ausėnaitės ir gydytojo psichoterapeuto, seksologo Viktoro Šapurovo kartu parašytoje pirmojoje autorinėje lietuviškoje knygoje, be kitų temų, kalbama apie pinigus ir seksą – du iš trijų element, dėl kurių šeimoje kyla daugiausiai konfliktų. Nuotraukoje – akimirka iš oficialaus knygos pristatymo Galerijoje 555.

Dėl pinigų kyla konfliktų nepriklausomai nuo to, pakanka jų šeimos biudžete ar trūksta. O bet koks konfliktas šeimoje sumažina darną, įsibrauna į miegamąjį ir ištirpdo aistrą, seksualinį artumą. Kai dingsta artumas, nelieka sekso, priežasčių pasibarti ieškoti nebereikia, jų vis randasi ir randasi… Gydytojas psichoterapeutas, seksologas Viktoras Šapurovas įsitikinęs, jog požiūrį į pinigus susiformuojame vaikystėje ir atsinešame į šeimą. Būtent šis, kartais net mums patiems nežinomas, santykis su pinigais daro didžiausią įtaką tarpusavio santykiams.

Pinigai dažnai tampa poros nesutarimų, o kartais – net skyrybų priežastimi. Kaip tinkamai spręsti piniginius klausimus?

Jei žmonės ilgai gyvena kartu prieš susituokdami, vadinasi, turi būstą, už kurį reikia mokėti, perka maistą, moka už bendras pramogas. Vėliau pinigai tampa dar svarbesni, nes priimamas sprendimas dėl bendro būsto įsigijimo, atsiranda finansinių įsipareigojimų dėl vaikų ir pan.

Pinigai poros santykiams, jų santuokai daro nemažą įtaką. Dviejų žmonių požiūris į pinigus yra dalis to dvasinio kontakto, kurį jie sukūrė ir nuolat kuria. Pinigai iš dalies gali parodyti ir požiūrį į vertybes bei vertybių hierarchiją. Kitaip sakant, kas žmonėms yra svarbu.

Nekalbu apie tai, kad požiūris gali būti geras ar blogas, kalbu apie tai, kad požiūriai tiesiog gali skirtis. Blogai, jei tos nuomonės kardinaliai skiriasi. Kai žmonės susipažįsta, susidraugauja, bando kartu gyventi, abu jau turi savo nuomonę apie pinigus. Ne visada aišku, ar deklaruojama nuomonė atitinka tikrąją, vidinę nuostatą. Žmogui gali atrodyti, kad jis vienaip vertina pinigus, tačiau giliai viduje gali manyti visai kitaip.

Tas vidinis konfliktas neretai išaiškėja gerokai vėliau, ypač jei pasikeičia poros turtinė padėtis. Pavyzdžiui, jie labai praturtėja arba finansinė padėtis labai suprastėja, arba vieno pajamos gerokai padidėja ir atsiranda didelis skirtumas. Tai yra išbandymai, kurių metu išryškėja kiekvieno tikrasis požiūris į pinigus.

Jūs manote, kad kartą susiformavęs požiūris į pinigus nesikeičia visą gyvenimą?

Jeigu neįvyksta dideli pokyčiai ar katastrofos, požiūris išlieka tas pats. Tik kartais žmogus savo požiūrio nesupranta. Jis, pavyzdžiui, mano, kad pinigai jam nesvarbūs, o iš tikrųjų jie yra labai svarbūs, tik jis apie tai nenutuokė.

Nejaugi santykis su pinigais negali formuotis gyvenimo eigoje? Jauniems žmonėms lyg ir svarbiau įsitvirtinti gyvenime per materialines vertybes: įsigyti drabužių, daiktų. Vėliau požiūris į materialius turtus šiek tiek pasikeičia, pinigai pradedami vertinti kitaip.

Žinoma, amžius daro įtaką požiūriui. Tačiau vis tiek pokyčiai priklausys nuo to, kaip buvo formuojama asmenybė dar vaikystėje. Tėvų elgesys formuoja vaiko požiūrį į pinigus, jis tarsi gauna programą, rėmus, kurių pokyčius irgi lemia tėvų elgesys. Vaiko pasaulėžiūra, požiūris į pinigus formuojasi dviem pagrindiniais būdais: viena vertus, jis mokosi iš to, kas jam sakoma, kaip jis mokomas elgtis su pinigais, kita vertus, daug lemia tėvų pavyzdys. Vaikas kopijuoja tai, ką mato, o jeigu pavyzdys labai nepatinka, jis gali jam priešintis. Įdomu tai, kad nors vaikas ir elgiasi priešingai negu tėvai arba kuris nors iš jų, jis vis tiek lieka priklausomas nuo jų pozicijos.

Visiškai priešinga nei tėvų pozicija rodo, jog tai nėra savarankiška pozicija. Tai yra tariama laisvė, kai žmogus savo poziciją kuria ne pats, o pagal tėvų poziciją. Tėvų pokalbiai su vaikais apie pinigus, tėvų elgesys su pinigais, tėvų santykis su vaiku – visa tai formuoja žmogaus požiūrį į pinigus.

Tarkim, susitinka du 18–20 metų žmonės ir pradeda kartu gyventi. Jų požiūris į pinigus jau yra susiformavęs. Kaip tas požiūris veikia jų santykius?

Gyvendami kartu jie po truputį sužino vienas kito požiūrį į pinigus. Patys pinigai nėra vartojimo objektas, jie gali padėti įsigyti vartojamus objektus – daiktus, paslaugas. Bet jų pačių negali valgyti, kvėpintis jais. Pinigai dažnai gali turėti „blogą kvapą“. Pinigai gali reikšti ir labdarą, ir gerumą, pagalbą, paramą, ir padėką, ir piktnaudžiavimą, valdžią. O kai kuriems žmonėms jie asocijuojasi su neigiamais dalykais. Kiekvienas žmogus iš vaikystės atsineša supratimą, kaip reikia elgtis su pinigais.

Nuo perestroikos laikų požiūris į pinigus labai keitėsi. Pažįstu vieną porą: žmonės susituokė būdami studentai. Tada nė vienas neturėjo finansinio užnugario. Vyras daug pasiekė versle ir, nepraėjus nė dešimčiai metų, pavertė savo žmoną tarnaite. Ji buvo daugiau nei namų šeimininkė: atvažiavus vyro draugams, turėdavo ne vien paruošti maistą ir sutvarkyti namus, bet ir būti padavėja, kuri neturi žodžio teisės. Jam pinigai suteikė beribes teises. Sekso tarp jų neliko, nebent kai jis išgerdavo. Tada su žmonos kūnu elgdavosi kaip su daiktu, kuris jam priklauso. Visiškai nesidrovėjo kalbėti, kad jo gyvenime yra ir daug kitų moterų, nes jis turi pinigų ir gali sau tai leisti.

Kaip nutiko, kad ji netapo lygiavertė su juo, o atsidūrė tarnaitės pozicijoje?

Ta moteris pas mane buvo atėjusi kelis kartus, tada ir atsiskleidė šeimos vaizdas. Finansiniai pokyčiai sukėlė jų santykių griūtį. Idealiu atveju vieno žmogaus finansinė sėkmė suteikia džiaugsmo ir kitam. Bet viskas priklauso nuo asmeninio kiekvieno požiūrio į pinigus. Tai buvo blogasis variantas – vyrui pinigai leido pajusti valdžią ir pradėti engti kitą žmogų. O moteris nusileido – neapibrėžė savo teisių, nebandė skirtis.

Iš šono vertinant šią situaciją, galima suprasti, kas vyksta. Moteriai koją pakišo, matyt, fiktyvūs tikslai – ji sutiko būti tokioje pozicijoje, nes bijojo prarasti finansinę gerovę. Vyrui moteris, bandanti pretenduoti į jo uždirbamus pinigus, ėmė atrodyti kaip grėsmė, vadinasi, reikia ją engti. Taip išryškėjo vyro vidinės nuostatos.

Tokių neigiamų pavyzdžių matome tiek gyvenime (politikai), tiek kino filmuose (banditai, nusikaltėliai). Jie gviešiasi pinigų, juos idealizuoja, nustoja paisyti kitų žmonių interesų, dėl to daro baisius dalykus. Kokia galėjo būti tų žmonių vaikystė, kad jie tokiais tapo?

Viskas turi priežastis. Toks žmogus vaikystėje turėjo būti kažkaip pažemintas. Galbūt patyrė badą, gal jo šeimos finansinė padėtis buvo sunki ar tėvai jam mokėdavo už kokius nors darbus. Visa tai neigiami reiškiniai, nes visi santykiai šeimoje tada apibrėžiami piniginėmis kupiūromis. Gal toks žmogus vaikystėje patyrė sunkumų, pavyzdžiui, kovojo dėl geresnio kąsnio, o gal tarp šeimos narių vyko nematoma konkurencija. Tokios įtemptos situacijos byloja apie dvasinių dalykų stygių šeimoje. Sakydamas „dvasiniai dalykai“, turiu omenyje tai, kuo visi šeimos nariai gali džiaugtis, kas jiems yra svarbu, kas juos vienija. Pinigai padeda pasiekti tikslą, tačiau jie neturi tapti tikslu.

Straipsnis parengtas Daivos Ausėnaitės ir Viktoro Šapurovo knygos „Pokalbiai apie seksą“motyvais. Norėdami įsigyti knygą su autorių autografais, rašykite el. p. ausenaite@inbox.lt

Antroje straipsnių ciklo dalyje sužinosite, kaip išsiaiškinti sutuoktinio požiūrį į pinigus ir kokie požymiai gali padėti iš anksto numatyti, ar galima finansinė ir seksualinė darna. 

Šaltinis: versli mama