Prieš kelias dešimtis metų mokykloje kairiarankius versdavo rašyti dešine ranka. O kaip yra dabar? Ką turėtų žinoti tėvai, jei pastebi, kad jų vaikui labiau patinka viską daryti kairiąja ranka?
Jau 20 metų mokykloje dirbanti mokytoja Rasa Kazlauskienė sako niekada nereikalavusi iš savo mokinių paimti rašiklį iš vienos rankos į kitą. “Mokykloje dirbu jau dvidešimt metų ir tikrai neprisimenu, kad būčiau kada nors vertųsi ar būtų kas nors iš mano kolegų vertę kairiarankius vaikus rašyti dešine ranka. Jeigu vaikui visai netrukdo, jeigu jam taip patogu, jis taip jau išmoko, tai kam ji versti? Jeigu versi, tai mokinys tik stresą išgyvens”,- sako mokytoja R.Kazlauskienė. Mokytoja sako turėjusi nemažai kairiarankių mokinių, bet nepastebėjusi jokio skirtumo tarp jų ir dešiniarankių.
Politikui Albertui Sereikai teko mokyti vaikus žaisti stalo tenisą, jis prisimena, kad kairiarankiams vaikams reikėję išskirtinio dėmesio. “Kairiarankiai paprastai yra imlesni, jie lengviau perpranta stalo teniso judesius, visą techniką, bet jie yra žymiai uždaresni, jautresni vaikai. Stalo teniso treneriai sakydavo, kad kairiarankiai žaidėjai reikalauja ypatingos priežiūros. Jiems negalima daug kartų leisti pralaimėti, reikia parinkti varžovus, kurie jų nesugniuždytų. Juos reikia pagloboti, pertraukose tarp mačų reikia pakonsultuoti, padėti sugrįžti į įprastinę situaciją. Mano nuomone, tai gabesni žmonės, gal kad jų yra mažiau, bet jiems reikia ypatingo dėmesio ir priežiūros”,- įsitikinęs A.Sereika.
Ar vaikas kairiarankis, ar dešiniarankis galima nustatyti stebint, kuria ranka jis gaudo ir meta kamuolį, atidaro dėžutę, ima kokį nors daiktą. Sukryžiuojant rankas ant krūtinės pagrindinė ranka visuomet bus iš viršaus. Žmogus ploja pagrindine ranka mušdamas pasyviąją. Jei žmogus kairys, jis kaire koja spiria kamuolį, ją deda ant viršaus, dėdamas koją ant kojos. Kairiąją akimi jis žiūri ir pro rakto skylutę.
Psichologė Sigita Dirgėlienė tvirtina, kad kairiarankiškumas yra nulemtas genetikos. Jos teigimu, sužinoti, ar vaikas bus dešiniarankis ar kairiarankis galima stebint vaisių ultragarsu jau trečią ketvirtą nėštumą mėnesį. Stebint, kaip kūdikis čiulpia nykštį, jau galima 100 proc. tiksliai pasakyti, ar jis bus kairiarankis ar dešiniarankis, nes jis čiulpia arba kairę, arba dešinę rankytę. Mokslininkų nuomone, kad tuo metu vaisiaus sąmonėje kažkas ir įvyksta, jo dešinysis pusrutulis tampa pranašesnis už kairį.
Pasak psichologės Sigitos Dirgėlienės, tėvai gali atlikti testą ir įsitikinti, ar vaikas tikrai yra kairiarankis. “Tėvai iš pradžių, aišku, nieko nežino, nors galėtų pastebėti, kad vaikas mieliau čiulpia kairiąją rankytę, bet dažniausiai neatkreipia dėmesio, o vėliau kairiarankiškumas vis labiau ryškėja: kaip ima žaisliuką, kaip ima šaukštą, pieštuką, kaip paduoda rankytę. Visa tai yra ženklai, kad vaikas yra kairiarankis. Kai jis paauga, pavyzdžiui, ateina į mokyklą, ten gali būti daromas toks testas: prašoma atsistoti ant vienos kojos, paskui prašoma paliesti ausį, užsimerkti viena akimi, pažiūrėti per žiūroną ir t.t. Tai yra daroma tam, kad įsitikintume, ar vaikas yra tikras kairiarankis, ar tik iš dalies”, - sako psichologė S.Dirgėlienė.
Ar privaloma atlikti testą rengiantis į pirmąją klasę?
Dažniausia mokytojai pasiūlo tėvams padaryti testą, jeigu kyla abejonių arba, jei tėvai nori, kad vaikas būtinai rašytų dešine ranka. “Vertėtų visgi įsitikinti, ar tai jam nebus per didelė trauma tas tėvų ar mokytojos noras. Nes jeigu vaiką kairiarankį permokiname rašyti dešine ranka, vis tiek jis lieka kairiarankis ir tas dešiniarankiškumas yra išmoktas tik kažkokiai konkrečiai veiklai, o visa kita jis vis teik norės daryti kaire ranka”, - tvirtina S.Dirgėlienė.
Psichologė S.Dirgėlienė sako, kad bandyti pakeisti kairiarankį, tai tas pats kaip kištis į genetiką. “Negalima sugalvoti, kad jis turi būti dešiniarankis, rašyti dešine ranka, šokti ant dešinės kojos ir panašiai. Mano nuomone, tai yra vaiko kankinimas. Jeigu tai yra tik dalinis kairiarankiškumas, pavyzdžiui tiktai ranka, o visa kita dešinė pusė, tada galima galvoti, kad jis gali būti dešiniarankis. Visgi reikia pasižiūrėti, kaip vaikas jaučiasi, kai rašo dešine ranka, ar tai jam nėra kankinanti procedūra”, - pataria psichologė.
Sakoma, kad pasaulyje kairiarankiai sudaro 15-20 procentų, Lietuvoje jų gyvena per 300 tūkstančių, bet mus supanti buitis labiau pritaikyta dešiniarankiams. Ką tėvams daryti? Tik padėti kairiarankiui vaikui prisitaikyti gyventoje nepatogioje buityje? Psichologė S.Dirgėlienė sako, kad dabar atsiranda vis daugiau įvairių dalykų, kurie pritaikyti kairiarankiams: žirklės, rašikliai ir t.t “Manyčiau, kad tėvai turėtų atkreipti dėmesį į visas naujoves ir padėti vaikui prisitaikyti, kad jis galėtų kaire ranka daryti tai, kas mums įprasta dešine. Ir jaustis gerai”, - pataria psichologė.
Ko reikėtų vengti ir saugotis kairiarankiams?
Kairiarankiai dažniau turi bėdų dėl tų nelaimingų atsitikimų. Statistiškai buvo nustatyta, kad jie dažniau serga skrandžio ir žarnyno ligomis, moterys kairiarankės dažniau serga krūties vėžiu, todėl joms patariama dažniau tikrintis. Psichologė S.Dirgėlienė mano, kad statistika yra statistika, sunku įvertinti, kiek yra daugiau ar dažniau, kiekvienas turi rūpintis savo sveikata.
Rugpjūčio 13-oji paskelbta Tarptautine kairiarankių diena. Pirmą kartą ši šventė paminėta 1992-ais metais Britų kairiarankių klubo iniciatyva. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 550 milijonų kairiarankių. Statistika rodo, kad kas penktas garsus žmogus – kairiarankis. Kairiarankiai buvo Liudvikas Van Bethovenas, Čarlis Čaplinas, Albertas Einšteinas, Merlina Monro, Mikelandželas, Napoleonas Bonapartas, A.S. Puškinas, L. Tolstojus, Leonardas Da Vinčis, F. Šopenas… Sakoma, kad N. Armstrongas pirmą kartą išlipo į mėnulį kaire koja.
Auksė Kontrimienė