Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Darželinukas > Bendravimas ir auklėjimas > ,,Darbas žmogų puošia.'' Ar tikrai?
Dalintis

„Darbas padarė iš beždžionės žmogų. Dirbk iki prakaito! Būk darbštus. Stenkis, būk stropus. Nespaudęs norago, nekąsi pyrago. Ir t.t." Aš padariau atradimą: VISA TAI - MELAS.
Kad paaiškėtų, kam jis naudingas, pateiksiu keletą vieno rango paveikslėlių.
 
Armija
„Kasam nuo manęs iki ano stulpo!" Rytoj - užkasam.
Svarbiausia, kad kareivis DIRBTŲ. Taip konclageriuose sunaikindavo asmenybę, pastūmėdami žmogų į apatiją savęs ir savo teisių atžvilgiu.
Statybos
Darbo nėra, ir mes sėdime. Staiga: „Vyresnybė!" Kažkas lenda į griovį, kažkas stveria vamzdį, kažkas ima armatūrą ir ja tyliai daužo betoną, tartum kažką nukrapštydamas. Taip priklauso.
Vyresnybė turi matyti, jog MES DIRBAME. Kam tai naudinga? Tam, kuris tvarko statybos piniginius reikalus, tai yra, realiam šios „bendros" nuosavybės savininkui; jis turi užmokėti mums minimumą ir ištempti darbus iki reikiamo termino - kad pačiam liktų.
Šeima
Parėjo sūnus. Jis sutvarkė savo reikalus, ir laisvas. Dykinėja (į tai turi pilną teisę). Bet ne, to negalima pakęsti! „Tu ką, jau viską padarei? Namie tiek darbų, o jis gulinėja! Nėra ką veikti? Tuoj rasiu!..." (Sūnus: „...po perkūnais... idiotas. Ir kas cia mane atitempė taip anksti...")
 
Betgi jie PRIVALO padėti?! Aha. Betgi pagalba - tai, atleiskite, asmeninis žmogaus reikalas, tai gailestingumas: panorėjo - padėjo, nepanorėjo - pardon. Neabejotina, gerai, kai vaikai mielai dirba namie kartu su jumis. Bet kai jie PRIVALO, vadinkime tai tikruoju vardu: pavaldumas, prievolė, baudžiava. Tik ne pagalba. Neįžeidinėkime etikos pagrindų.
 
O va dukrelė muzikuoja. „Sėsk mokytis! Mokykis!" Geriausiu atveju ji kažką sugroja, stengdamasi kiek galima dažniau pertraukti tai, bet „užsiėmimo" faktas akivaizdus, ir mes ramūs. Blogiausiu atveju mama ilgai ir nuobodžiai aiškina jai, kaip reikia groti, ir bara už klaidas. „Grok tris kartus". „Dar du kartus pagrok". Išvada: „Mama, mama! Kiek kartų groti?" O KAM? Šis klausimas jau atrodo ne vietoje. Svarbiausia, kad grotų! Kad STENGTŲSI. Ji gi taip stengėsi! Ji tiek mokosi! Šaunuolė! Ir ji mokosi, visiškai nesuprasdama, kodėl. Ir pripranta, kad tai apskritai nesvarbu.
 
Nesiseka su matematika. „Aš tau jau dešimt kartų aiškinau! Mes jau valandą su tavimi sėdime!" O jei nepasakytų, kad nesupranta, ir pats prasėdėtų valandą, viskas būtų normalu: „Jis šiandien šaunuolis, ilgai mokėsi!" (O ko?)
O viena mano pažįstama kasdien prasėdi prie pamokų iki pusiaunakčio, ir jei nespėja visko „padaryti" - verkia. Anot jūsų, ją reikia girti? O aš rimtai susirūpinęs jos dvasine sveikata.
 
Devintas prakaitas
Kas bendro tuose paveikslėliuose? REZULTATO NEBUVIMAS. Visuose pateiktuose tipiniuose atvejuose rezultatas NIEKAM  NEREIKALINGAS.
Visi susirūpinę tik PROCESU. Žmogus stengiasi - ir visi ramūs. Mes apdovanojame ne rezultatą, o pastangą. Mes rašome už pastangą gerus pažymius. Mes labiausiai mėgstame mokinius, parodančius uolumą - nesvarbu, kiek jie rezultatyvūs. Darbe kaip pavyzdį rodome ne tuos, kurie lengvai gauna rezultatą, bet tuos, kurie ARIA, plūkdamiesi iki prakaito.
 
Pažįstama, ar ne? Kažkam labai reikia, kad žmonės paklusniai plūktųsi iki devinto prakaito. Taip vaikai įpranta vaidinti, falšuoti, praranda darbo prasmę.
Jie išauga paklusniais nemokšomis, bejėgiais vykdytojais. Jie tampa priklausomi ir pažeidžiami. Gamyboje  tampa norma darbo matomumas (tai yra PASTANGA).
 
Dovanos už nieką
Apdovanoti pačią pastangą - reiškia apdovanoti REZULTATO NEBUVIMĄ. Vadinasi, apdovanoti NE PASIEKIMUS. Pasiekimų nėra, o jėgos išeikvotos. Tai - kelias į žūtį. Kodėl mes įkyriai apdovanojame nesisekimą, tikėdami mitu apie pastangas? Tai vienintelis būdas padaryti vaikus PRIKLAUSOMAIS nuo mūsų. Mums atrodo, kad kito kelio nėra, ir mes šimtus metų laikome vaikus beteisiškume ir bejėgiškume, ir tikime patogiais mitais tik todėl, kad patys laikome save beteisiais ir bejėgiais.
 
Yra žmonės ir vaikai, galintys gauti rezultatą be jokių pastangų. Jie baisiai nuobodžiauja tarp mūsų. Kol jie demonstruoja paklusnumą, mes pagarbiai vadiname juos protingais, talentingais, gabiais. Kai tik jie nustoja drovėtis savo talentingumo ir mėgina panaudoti savo garbę ir savo teises augti, mes imame bijoti jų, nes negalime jų kontroliuoti. Mes bijome tų, kurie gali apsieiti be mūsų. Bijome laisvų ir laimingų. Ko gi tikėtis mūsų vaikams?
Duok dieve jiems begalinės kantrybės, vyriškumo ir užsispyrimo!
 
Kas galų gale ryškėja?
Galų gale ryškėja PROTINGAS, ETIŠKAS sugyvenimas su vaikais ir žmonėmis. Tokio sugyvenimo rezultatas yra vaikai, apie kuriuos mes taip svajojame: savarankiški, iniciatyvūs, etiški, aktyvūs, lydimi sėkmės, besidžiaugiantys gyvenimu ir sveiki. Tačiau šie vaikai turi visas žmonių teises. Jų žinioje jų kūnas, daiktai, ketinimai ir sprendimai. Labai greitai jiems nebereikia mūsų, suaugusių. Visa, ką mes galime - būti ĮDOMIAIS jiems. Nelengva užduotis!
 
Aš nemėgstu valdyti žmonių. Aš mėgstu draugauti ir turėti partneriškus santykius. Aš vertinu savo laisvę ir vertinu kitų laisvę. Aš nebijau likti vienatvėje ar tapti nereikalingu – aš visada būsiu reikalingas pats sau, ir pas mane visada atsiras draugų.
Dabar į jų ratą įeina ir vaikai, ir aš matau - ESU TEISUS.
 
 
Protingas vaikų auklėjimas susideda iš štai ko:
1. APDOVANOKITE savo reagavimu ir dėmesiu tik protingas, pageidautinas apraiškas ir veiksmus. Nepageidautinas vyriškai ignoruokite.
2. APDOVANOKITE tik gerą rezultatą, ir niekada - procesą, pastangas.
3. TAM išmokite mąstyti PRODUKTU. Visada įvertinkite atsakymus į du klausimus: „Koks rezultatas?" ir „Kam tai naudinga?"
4. Padarykite visa, kas įmanoma, kad vaikai, jei jie nori, galėtų dirbti, užsidirbti ir didinti savo materialinę nepriklausomybę nuo Jūsų.
5. Suteikite GARBINGĄ LAISVĘ: spręsti už save - bet ir atsakyti už pasekmes.
 
Autorius: Nikolajus Ivanovičius Kurdiumovas
straipsnis „Kaip mes sukuriame vaikų užsispyrimą, išdykimą ir bejėgiškumą“

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą