Kai mažiukui prasikala dantukai ir jis jau dėvi paskutinio dydžio sauskelnes,
susirūpinate: pats metas ruoštis į darbą. Tik kam patikėti brangiausiąjį turtą?
Nejučia pasvajojate: “Ach, kad atskristų išmintingoji, geroji, linksmoji Merė
Popins…” Grįžkite į realybę – auklės ieškoti teks pačiai ir tai ne taip jau
paprasta. Tad nuo ko pradėti?
Yra trys būdai:
1. „Patikrinkite” artimuosius ir
kaimynus
Žinoma, nepakeičiamos – ištikimosios močiutės. Tačiau šiais
laikais jos dažniausiai dar būna karjeros viršūnėje ir visai nenori „prasidėti”
su sauskelnėmis ir košelėmis.
Dar lieka nepelnytai pamiršti seneliai. Vyrai irgi puikiai
tvarkosi su mažaisiais nenuoramomis.
Jei nepavyksta prikalbinti šeimos narių, pamąstykite, gal
kuri kaimynė prižiūrėtų jūsų vaiką. Nes ją puikiai pažįstate, be to, ji visada
„po ranka”. Atsiskaitymas? Tai jūsų susitarimo reikalas.
2. Skelbimas į laikraštį (arba iš
laikraščio)
Pirmenybę teikite moterims, gyvenančioms netoliese. Taip
praktiškiau – auklė nevėluos į darbą, pavyzdžiui, dėl eismo kamščių.
Pirmasis kontaktas, žinoma, bus telefonu. Čia tik jūs galite
spręsti, ar iš ragelio sklindantis balsas jums patinka. Kalbėdama pasisiūlykite
nuvažiuoti pas būsimąją auklę į namus. Jie daug pasako apie žmogų. Užsirašykite
paso duomenis, pasidomėkite, ką dirbo anksčiau, pagal kokius straipsnius
atleista iš buvusių darboviečių. (Galite paskambinti į paskutinę darbovietę ir
pasidomėti.)
Jokiu būdu nepasitikėkite rekomendaciniais laiškais (net
atspausdintais kompiuteriu). Pagal skelbimus auklę galima pasisamdyti už 600 -
1000 Lt per mėnesį.
Tai pats paprasčiausias ir pigiausias paeiškos būdas, tačiau
reikalaujantis didžiausių laiko sąnaudų. Iš anksto turite būti nusiteikę tam,
kad dauguma atsiliepusiųjų į skelbimą neatitiks jūsų reikalavimų.
3.Kreiptis į auklių
agentūrą
Agentūroje teks nurodyti, kokios auklės ieškote: amžius,
tautybė, išsilavinimas. Paaiškinti, kaip norėtumėt (kokia pakraipa), kad auklėtų
jūsų mažylį. Visa tai surašysite užsakymo lape, kur tiksliai nurodysite auklės
pareigas (ar reikės dirbti namų ūkio darbus: gaminti maistą, tvarkyti butą,
skalbti, lyginti, kuriomis savaitės dienomis prižiūrėti vaiką, ar bus
viršvalandžių). Teks sumokėti ir pradinį mokestį, kuris kiekvienoje agentūroje
yra skirtingas (nuo 350-600 Lt).
Po kelių savaičių gausite tris keturias informacines anketas.
Iš jų išsirinksite tinkamiausią. Jei pageidausite, galėsite susitikti su visomis
moterimis. Išsirinkusios paskirsite auklei bandomąjį laikotarpį.
Jeigu moteris patiks, su agentūra pasirašysite ilgalaikę
sutartį. Po to kas mėnesį jai turėsite mokėti mėnesinį mokestį (nuo 40 iki 50
Lt), o auklei – algą.
Auklės darbo valanda kainuoja nuo 3 iki 5 Lt. Užmokestis
priklausys nuo jos atliekamų darbų ir per dieną dirbtų valandų. Jei auklė
susirgs, agentūra skubiai ją pakeis.
Toks paieškos būdas sutaupo jūsų laiką ir pinigus. Jums
nereikia skelbimų užsakinėti laikrščiuose ar kabinėti laiptinėse, organizuoti
pokalbių su pretendentėmis, rinktis auklę pasikliaujant tik savo gyvenimiška
patirtimi, rizikuojant priimti auklę, sergančią depresija, šizofrenija ar dar
kokia nors psichikos liga.
Deja, agentūros negali garantuoti, kad jų siūlomos moterys
tinkamai prižiūrės vaiką, neapvogs šeimininkų.
Būkite pasiruošę tam,
kad:
● geros auklės reikės ieškoti
ilgai;
● jei samdote auklę „iš gatvės“
(ne per agentūrą) , ji gali bet kurią dieną nesugrįžti arba susirgti;
● „pigios auklės“ – pensininkės
arba studentės;
● auklę gali tekti įdarbinti
oficialiai, t.y. mokėti už ją mokesčius.
Mamos pasakoja, kaip ieškojo
auklių:
Eglė: „Pati skambinau pagal laikraščio
skelbimus. Viena moteris, pasivadinusi profesoriaus žmona, tik atėjusi puolė
glamonėti abi mergaites. Iš karto atsisakiau. Kai atėjo antroji – pagyvenusi
moteriškė, - į akis krito pro suplyšusias kojines pajuodę tarpupirščiai. Be to,
ši „auklė” pradėjo derinti savo darbą Gariūnuose, t.y., „komandiruotes” į Rusiją
su mano vaikų priežiūra. Atsisakiau.
Trečioji moteris, sužinojusi, kad prieš porą mėnesių turėjome
šunį, pati atsisakė šio darbo, neva mūsų namai labai nešvarūs. Išėjo net
nenusirengusi.
Pasamdžiau ketvirtąją auklę. Iš pradžių abejojau, nes moteris
sutiko su visomis mano sąlygomis. Tačiau neapsirikau. Ji mielai žaidžia su mano
dukrelėmis, neprašyta sutvarko namus. Beje, pati augina šešerių metukų dukrelę,
todėl kartais į darbą ateina abi”.
Erika: „Pasamdžiau savo kaimynę – puikią,
pagyvenusią moterį. Dvejų metukų sūnelis ją gerai pažinojo, nes nuo mažų dienų
sutikusi kieme visada jį užkalbindavo. Todėl ramiai eidavau į darbą.
Kol vieną dieną anksčiau grįžusi radau kaimynę įsitaisiusią
mūsų svetainėje su trimis draugėmis ir gurkšnojančią vyną. Man tai labai
nepatiko. Vėliau pastebėjau, kad iš mūsų „baro" gana sėkmingai „nugaruoja”
svaigalai. Šios auklės teko atsisakyti.
Tada pagal skelbimą pasirinkau darbo nerandančią jauną
pedagogę. Ji mano mažylį auklėjo pagal Montesori metodiką. Vaikui labai patiko,
be to, moteris puikiai skambino pianinu, mažylį išmokė naujų dainelių ir t.t.
Vaikas labai prie jos prisirišo.
Bet kaskart mokant algą, ji nepasikuklindavo suskaičiuoti
visų savo nuopelnų ir reikalaudavo didesnio užmokesčio. Kentėjome, kol auklės
alga pralenkė mano atlyginimą su kalėdine premija. Taigi supratau, kad mes
tiesiog terorizuojami. Auklės atsisakėme, vaiką pradėjome leisti į
darželį”.
Parengė Aja Vitkienė