Gimė berniukas. Mama netveria džiaugsmu - ji turi savo „vyrą”, kuris priklauso
tik jai. Juk šito niekada nepasakysi apie sutuoktinį. „Užauginsiu sveiką, gražų
ir garbingą,” - galvoja įkvepta džiaugsmo, o vidinis balsas kužda – „sau”. Tai
ypač pasakytina apie vienišas mamas ir moteris, nepatenkintas savo
sutuoktiniais. Moteris nesusimąsto, jog berniuką auklėja svetimai moteriai. Tik
po daugelio metų dūsauja, kodėl suneliui taip nesiseka šeimyninis
gyvenimas.
Amžinai su mama
Bėgant metams vaikas pavirsta mamos sūneliu. Pirmoji mamos
klaida - vaiko pririšimas prie sijono. Viską jiedu daro kartu: ir į teatrą, ir į
kiną, ir pas drauges... Mama ruošia sūnaus mylimiausius patiekalus, perka
dovanėles, skalbia, o šis iš mokyklos neša dešimtukus ir mandagiai mamos
draugėms paduoda paltus. „Koks jis mielas,” - šypsosi šios. Mama alpsta iš
laimės - mano mokykla.
Kai paauglys pradės dairytis į mergaites, motina sunerims.
Bet kuri mergaitė bus tai per stora, tai akiplėša, tai... Visi sūnaus romanai
baigsis niekuo. Jei vaikinas ir sumainys žiedelius, graušis: kaip gi šitaip?
Mama augino, rūpinosi, o jis paliko, išėejo pas kitą moterį... Per ilgus metus
tokia mama išsikovojo teisę būti pirmaja ir vienintele sūnaus moterimi.
Jei atiduosiu, tik į geras
rankas
Motina suvokia, jog reikia sūnų apvesdinti. Tik svarbu
išrinkti tinkamą nuotaką, kol, neduok Dieve, kokia nors sūnui neapsuko galvos.
Moteriška logika kuždės: mylima moteris - konkurentė. Jei sūnus gyvens su
nemylima, tai grižinės pas mamą. Todėl mama po truputelį „iškišinės” tą, kuri
visą gyvenimą turės būti dėkinga už „brangenybę”. Kartais tokios santuokos buna
laimingos. Tačiau jei marti, pasijutusi šeimininke, atskleidžia savo tikrąjį
charakterį, kurio anksčiau neįžvelgė mama, namuose pradės žvangėti ginklai. Ir
abiems moterims neateis į galva mintis, jog vyras nėra nė vienos nuosavybė.
Tokių istorijų atomazga paprasta: marti išeina iš namų, su savimi pasiimdama
mylimus vaikaičius.
Keletas patarimų mamai, auginančiai
sūnų arba... ką pasėsite...
● Prieš ką nors sakydama sūnui,
pagalvokite, kaip tai atsilieps jo šeimyniniam gyvenimui.
● Ar galite skųstis sūnumi,
pakėlusiu ranka prieš marčiąa, jei kartą dar vaikui sakėte: „Tave nuskriaudė
Agnė? Na ir kas, kad mergaitė, duok atgal.” Pasakėte ir pamiršote, bet vaikas
suprato, jog turi teisę būti žiaurus su moterimis.
● Jei sūnui įdiegėte, jog
svarbiausias dalykas - mokslas. Apie pinigus tegu negalvoja, mamytė susiras
antrą darbą. Tuomet nesistebėkite, kai jo žmona kiauras dienas plušės namuose ir
lakstys per kelis darbus, o tuo tarpu sūnelis (šeimos galva) skaitys protingas
knygeles.
● Išmokėte sūnų virti sriubą,
kepti pyragus? Tai nealpkite, užėjusi į svečius ir pamačiusi sūunelį su
prijuoste virtuvėje. Tai jūsų nuopelnas, ir niekuo dėta „tinginė” marti.
● Jei „norite”, kad jūsų sūnus
turėtų problemų su savo vaikais, vaikystėje apribokite visus draugus. Šitaip jis
neišeis bendravimo su vaikais mokyklos ir nejaukiai jausis bendraudamas su savo
vaikais.
● Jei vaikystėje nė minutei
nepaliekate savo sūnaus, tai įsivaizduokite, kas laukia jo žmonos. Jis tai
supras vienreikšmiškai: jog mylima moteris nuolat privalo būti šalia. Neduok
Dieve, marti užsirašys į kokius nors kursus ar sugalvos nueiti pas draugę -
konfliktas neišvengiamas.
● Jei sūnus ilgai nesusiranda
gyvenimo draugės, susimąstykite, ar tai ne jūs užimate svetimą vietą. Ar ne per
daug juo rūpinatės, ar ne per daug laiko praleidžiate kartu?
● Nuo mažumės mokykite jį
savarankiškumo, pasitikėti savo jėgomis ir jausmais. Neverskite vaiko būti
skolingu jums už tai, kad užauginote. Nuo pat pradžių gerbkite jo pasirinktus
draugus, profesiją, žmoną. Tik tuomet jūsų sųnus bus laimingas, o tai reiškia,
būsite laiminga ir jūs.
Daniela Dičiūtė