Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Mokinukas > Vaikas ir aplinka > Pagrindinė ar vidurinė... Dilema – kurią pasirinkti?
Dalintis

Dabartinių mokinukų seneliams gyventi buvo šiek kiek paprasčiau. Bent jau nereikėjo sukti galvos, į kokią mokyklą leisti pradinius mokslus baigusį vaiką. Visiems buvo aišku kaip du kart du – pradinės mokyklos „abiturientas“ toliau mokslo keliu žengia vidurinėje.
 
Tačiau šiais laikais švietimo sistema kiek kitokia, tad būsimų penktokų tėveliams tenka nelengva užduotis. Reikia apsispręsti, kokią gi mokyklą – pagrindinę, vidurinę ar gimnaziją – naujais mokslo metais lankys jų vaikas. Tiesa, mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse tai padaryti nėra sudėtinga, nes pasirinkimo galimybės gana ribotos. Tačiau miestuose bendrojo lavinimo mokyklų pasiūla didesnė. Tad ne viena mama ar tėtis apie būsimą penktokėlio mokyklą pradeda mąstyti likus geram pusmečiui iki naujų mokslo metų ar net anksčiau.
 
Mokyklų tipai – kas tai?
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų pertvarką paskatino demografiniai pokyčiai bei siekis pagerinti ugdymo kokybę, padidinti bendrojo lavinimo prieinamumą. Mokiniams, įgijusiems pradinį išsilavinimą, teikiamas šešerių metų trukmės pagrindinis ugdymas. Jis itin svarbus, nes padeda mūsų šalies piliečių socialinio raštingumo pamatus ir įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu numatytą privalomąjį mokymąsi (iki 16-os metų).
Šiandien bendrojo lavinimo mokyklų grupę sudaro pradinė mokykla, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla. Pagrindinio ugdymo programą sudaro dvi dalys: V–VIII klasės (I dalis) ir IX–X (II dalis).
 
Tad trumpai apie kiekvieną mokyklos tipą:
 Pagrindinės mokyklos gali dirbti pagal vieno (pagrindinio) arba dviejų lygmenų (pagrindinio ir pradinio) programas arba tik pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį (V - VIII klasės). Jos palyginti nedidelės ir gana saugios, nes jas lanko panašaus amžiaus vaikų grupės (panašūs interesai, fizinis ir psichologinis išsivystymo lygis). Amžiaus grupių atskyrimas sudaro gerą klimatą visose mokyklose (ne tik pagrindinėse), nes vaikas bendraamžių būryje jaučiasi daug saugiau, darosi savarankiškesnis. Be to, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų nuomone, dėstydamas viename koncentre (ugdymo tikslų bei uždavinių, didaktinių nuostatų, ugdymo programos turinio bei siektinų rezultatų reglamentuotas ugdymo tarpsnis) mokytojas gali labiau tobulintis – dėl to gerėja ugdymo kokybė.
 
Vidurinės mokyklos yra didžiausios bendrojo lavinimo mokymo įstaigos, teikiančios mažiausiai dviejų (pagrindinio ir vidurinio) arba trijų (dar ir pradinio) lygmenų išsilavinimą. Mokinių skaičius labai įvairus – nuo 200 iki 1200 ir daugiau (vidurkis apie 700).
Pagrindinė vidurinių mokyklų ypatybė – galimybė 8 ar net visus 12 metų mokytis nekeičiant mokymo įstaigos ir klasės. Daugelis tėvų vis dar mano, kad mokymasis vienoje mokykloje nuo pradžios iki pabaigos yra didžiausia vertybė. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau suvokiama, kad keisdamas mokyklas (mokymo lygių pakopas) vaikas pratinasi prie gyvenimo kaitos.
 
Vidurinės mokyklos tipui priskiriamos ir gimnazijos. Tai akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos II dalį vykdančios mokyklos, atskirais atvejais galinčios dirbti ir pagal žemesnių koncentrų programas. Lyginant su kitų tipų bendrojo lavinimo mokyklomis, gimnazijos yra didelės. Beveik pusėje šalies gimnazijų mokinių skaičius siekia 900 ir daugiau.
Gimnazijas renkasi aukštą mokymosi motyvaciją turintys mokiniai, dėl vietų trūkumo tarp jų atsiranda konkurencija.
 
Kaip apsispręsti?
Pasiaiškinus, kokios gi yra pagrindinį ugdymą teikiančios mokyklos, tėveliams tenka apsispręsti, kur būsimą penktoką leisti į mokslus. Kiekvienas savo vaikui linki ir nori tik paties geriausio, tad intensyviai ieško įvairios informacijos apie mokyklas.
Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo organizavimo skyriaus specialistų nuomone, nevertėtų mokyklos rinktis pagal tipą. Jei arčiausiai namų yra pagrindinė mokykla, galima leisti į ją vaiką nesibaiminant, kad ateity teks pereiti į kitą mokymo įstaigą. Tai bus gyvenimo socializacija – naudinga vaikui patirtis, treniruotė prieš „kelionę“ į aukštąją ar kitą mokyklą.
Jei teikiate pirmumą vidurinei mokyklai ar gimnazijai, nevertėtų pamiršti, kad vaikas gali nepajėgti mokytis toje pačioje mokykloje iki XII klasės, gal jam bus per sunku. Tad vis tiek išlieka perėjimo į kitą mokyklą tikimybė.
 
Dažniausi kriterijai, kuriais vadovaudamiesi tėvai renka mokyklą savo vaikui:
* demokratiška, estetiška ir kūrybiška aplinka, savo darbą ir bendravimą su vaikais išmanantys specialistai;
* taikoma mokymo metodika, užtikrinanti pakankamai aukštą žinių lygį;
* vaiko saugumas;
* patogi vieta (susisiekimo požiūriu);
* gera mokinių motyvacija, ją atitinkantys auklėjimo principai;
* plati užklasinė veikla, maitinimas, pailginta grupė;
* pliusas, jei ugdymo įstaiga dalyvauja tarptautinėje švietimo erdvėje, tarptautinėse programose (mokyklų mainai);
* svarbu, keliomis pamainomis mokykla dirba (popietinę pamainą daugelis tėvelių laiko minusu).
 
Mamos pasakoja, kaip rinko savo vaikams mokyklą:
Ingrida Pukėnienė, Vilnius: Jonytė iki antros klasės lankė vieną iš Vilniaus pradinių mokyklų, tačiau ten paruošimas buvo prastas (nes mokytoja nuolat būdavo išvykusi į kursus). Todėl mes nusprendėme pereiti į kitą mokymo įstaigą.
Šį kartą rinkomės mokyklą, kuri buvo man pakeliui iš namų į darbą. Be to, joje mokėsi tėvelis, teta. Iš pažįstamų girdėjome, kad mokinių paruošimas yra geras. Pradines klases Jonė pabaigė šioje mokykloje. Bet joje mokėsi daug mokinių, buvo popietinės pamainos, tai mūsų netenkino. Todėl nusprendėme pagrindiniam ugdymui ieškoti kitos mokyklos.
 
Ieškodama apsilankiau ne vienoje mokymo įstaigoje. Vienoje Vilniaus vidurinėje mokykloje dėmesį patraukė sutvarkyta aplinka, suremontuotos klasės. Direktorė maloniai paaiškino, kad bus organizuojama nauja penkta klasė, nes vaikas jaustų stresą, patekęs į jau susiformavusį kolektyvą (kaip buvo praeitoje mokykloje). Taip pat girdėjau atsiliepimų, kad mokykloje dėsto aukštos kvalifikacijos mokytojai.
Šiuo metu Jonė baigė šešias klases. Mokykla esame labai patenkinti, nes jaučiamas rūpinimasis mokiniais, jų gerove. Vadovaujant muzikos mokytojai, klasės auklėtojai, mokiniai dalyvavo Dainų šventėje, dalyvauja dainų konkursuose. Nors klasė labai draugiška, joje jaučiama sveika konkurencija, kovojama dėl geresnio pažymio, galvojama apie būsimas profesijas. Taigi mes dėkingi ir mokyklos direktorei, ir mokytojams už žinias, šilumą, rūpestį ir ugdymą.
 
Almina Maliukevičienė, Vilnius: Mano dukrą Ingą iš pat pradžių leidome i vidurinę mokykla, kuri yra šalia namų. Tiesa pasakius, kitos mokyklos net ir neieškojome, kadangi šioji turėjo gerą vardą. Tačiau jau antraisiais mokymosi metais paaiškėjo, kad mokykloje pagrindinė ir sustiprinta kalba – prancūzų. Kito pasirinkimo nebuvo. Mes gi norėjome, kad dukra išmoktų anglų arba vokiečių kalbą. Teko keisti mokyklą. Ketvirtą klasę dukra pradėjo kitoje Vilniaus mokykloje, kur buvo mokoma vokiečių kalbos.
Beje, Ingos vokiečių kalbos žinios buvo tokios, kaip ir jos bendraklasių, kurie šią kalbą mokėsi nuo antros klasės. Vokiečių kalbos pradmenų dukrą namuose mokiau pati. Taigi su užsienio kalba naujoje mokykloje viskas buvo gerai, tačiau netenkino kitų dalykų mokymas bei kai kurių mokytojų požiūris į darbą bei atsakomybę. Po trijų metų, sužinoję, kad šalia mūsų namų esančioje vidurinėje mokykloje vėl imta dėstyti visas užsienio kalbas, – sugrįžome. Dabar į šią mokyklą leidžiame ir jaunėlį sūnų.  

Švietimo skyriaus atstovai tėvams pataria mokyklos paieškai paaukoti dalį savo laiko ir labiau pasidomėti pasirinktomis ugdymo įstaigomis.
 
●   Verta perskaityti visą informaciją apie mokyklos veiklą (dažniausiai pateikiama internetinėse mokymo įstaigų svetainėse). Informacijos paskirtis – teikti mokiniams, jų tėvams ir visuomenei žinias apie mokykloje vykdomas programas, priėmimo paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, bendruomenės tradicijas ir t. t. Kiekvienos mokymo įstaigos vieša informacija skelbiama baigiantis mokslo metams iki birželio 10 d. Ją teikia mokyklos vadovas.
 
●   Patariama mamai ar tėčiui patiems nuvykti į mokyklą, pasivaikščioti po ją, kad pajustumėte – patinka, ar ne. Įėję į mokyklą atkreipkite dėmesį į skelbimų lentą, stendus (kokia pateikiama informacija, ar stendai atspindi, kad svarbūs vaikai, jų ugdymas). 
●   Mokyklos vadovo verta paklausinėti, kaip dirbama su tėvais (ar teikiama visa informacija apie vaikus, kokia forma); koks šioje mokykloje moksleivių pažangumas; kaip vykdomi ugdymo planai. Kuo daugiau užduosite klausimų, tuo tikslesnį vaizdą galėsite susidaryti. Atkreipkite dėmesį į nutylėtus, netiesius atsakymus.
 
●   Verta pasidomėti, ar mokykloje dirba specialistai, kurių pagalbos mokiniui gali prireikti – socialinis, specialusis pedagogai, psichologas, logopedas.
   Būtina išsiaiškinti, kuri užsienio kalba mokykloje pagrindinė (anglų, vokiečių ar prancūzų). 
●   Jei planuojama pasirinkti nevalstybinę (privačią) ugdymo įstaigą, reikėtų išsiaiškinti, ar joje dirbančių mokytojų darbas yra pagrindinis. Jeigu ne, pedagogai derins kelis darbus ir nesutelks visų pastangų būtent šios įstaigos mokinių ugdymui.
 
●   Beje, nereikėtų užmiršti, kad ne viska lemia mokyklos pastatas. Labai svarbu joje dirbantys pedagogai ir vaikų gabumai. Turbūt vargiai rasim absoliučiai idealią mokymo įstaigą. Ir dar – einančio į mokyklą vaiko auklėjimas ir mokymas šeimoje taip pat nesibaigia.
●   Būkite pasiruošę, kad surinkus informaciją nepavyks apsispręsti per kelias dienas ar net savaites. Verta susirašyti svarstytinų mokyklų pliusus ir minusus, paties būsimo penktoko ir savo pageidavimus.
 
Laikui bėgant visa informacija „susikristalizuos“ ir bus lengviau apsispręsti.
Tada beliks pateikti prašymą dėl būsimo penktoko priėmimo. Tėvelių pareiškimų mokyklos paprastai laukia nuo kovo 1 d. Tačiau, jei nuspręsite prašymą pateikti mokyklai, kuriai nepriskirta aptarnauti jūsų gyvenamą vietovę, negalite būti tikri, kad vaikas bus priimtas.

Kokia priėmimo į mokyklą tvarka?
LR švietimo įstatyme nurodoma, kad mokinio tėvai turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą. Į valstybinę ar savivaldybės mokyklą pirmumo teise priimami vaikai, gyvenantys tai mokyklai priskirtoje teritorijoje. Sužinoti, kokia yra mokyklos aptarnaujama teritorija, galima konkrečioje mokymo įstaigoje arba savivaldybės švietimo skyriuje. Tėvai, norintys pateikti prašymą, turi kreiptis į mokyklos direktorių. Beje, be priėmimo dokumentų, kai kuriose mokyklose reikalaujama pateikti ir vaiko gyvenamosios vietos deklaraciją.
Tačiau niekam ne paslaptis, kad ne visose mokyklose sukuriama atmosfera, skatinanti moksleivius mokytis, o mokytojus taikyti naujus mokymo metodus, bendradarbiauti, dalytis gerąja patirtimi. Tad tėvai ir vaikai gali rinktis. Didžiajai jų daugumai reikšmingiausia mokyklos paieškos ar keitimo priežastis yra geresnės ugdymo kokybės siekis.
 
Jeigu pageidaujama leisti vaiką į mokyklą, esančią ne savivaldybės priskirtoje teritorijoje, vaikas priimamas tik tuo atveju, jeigu yra laisvų vietų. Dažniausiai į likusias laisvas vietas priimama tokia tvarka: pirmumo teisė taikoma vaikams, turintiems fizinę ar proto negalią, našlaičiams ar pusiau našlaičiams bei tiems vaikams, kurių broliai ar seserys jau mokosi pageidautinoje lankyti mokykloje. Po jų priimami vaikai, kurių tėvai dirba netoli mokyklos, arba jei jos teritorijoje gyvena vaiko seneliai, kiti artimi giminaičiai. Mat jie gali prižiūrėti vaiką, juo pasirūpinti. Galiausiai priimami mokiniai, gyvenantys gretimoje teritorijoje, atsižvelgiama ir į prašymo padavimo datą.
 
Priėmimo į gimnaziją tvarką reglamentuoja gimnazijos nuostatai. Jei tėveliai planuoja leisti vaiką į gimnaziją, vertėtų atminti, kad būsimam penktokėliui galbūt teks pereiti tam tikrą atranką. Įstatymais įteisintų testų ar stojamųjų egzaminų nėra. Tačiau mokykla, kurioje pageidauja mokytis daug mokinių, gali savo veiklos nuostatuose patvirtinti atrankos kriterijus. Jei susidaro konkursas, vykdoma atranka pagal steigėjo patvirtintus, aiškiai išdėstytus gimnazijos nuostatus. Atrankos kriterijais gali būti moksleivių mokymosi pasiekimus patvirtinantys dokumentai, pasiekimai olimpiadose ir konkursuose, mokytojų pateiktos moksleivių charakteristikos-rekomendacijos bei kiti kriterijai, numatyti gimnazijos nuostatuose.
 
 
Tėvams naudingi interneto adresai:
http://www.tinklas.lt/ – švietimo tinklalapis, publikuojantis daugelio mokymo įstaigų svetainių nuorodas;
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=249851 – viešos informacijos apie mokyklos veiklą skelbimo tvarkos aprašas.
 
Inga Ibėnienė
Šaltinis: žurnalas „Penktokas
 

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



Kristina Data: 2011-04-22 14:04:07
Sveiki, vilniečių būsimų penktokų tėveliams siūlau rinktis Taikos pagrindinę mokyklą. Daugiau informacijos: http://www.taikos.vilnius.lm.lt/ Labai laukiu būsimų auklėtinių :) Mokytoja Kristina K.

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą