Rengiant bendruosius ugdymo planus reikia laikytis higienos normos, kuri yra patvirtinta Sveikatos apsaugos ministerijos.

„Švietimo ir mokslo ministerija nustato, kiek pamokų gali turėti kiekvienos klasės mokinys. Nors pavyzdžiui, kitose Europos šalyse penktokai gali turėti daugiau pamokų. Pas mus penktoje klasėje gali būti mažiausiai 26 pamokos per savaitę ir daugiausia 27“, - sakė LR švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė doc. dr. Leokadija Kasperavičienė.

 

Bendrieji ugdymo planai nurodo, kad penktoje klasėje mokomasi šių dalykų: dorinio ugdymo, gimtosios, pirmosios užsienio kalbų, matematikos, gamtos ir žmogaus (integruoti gamtos mokslai), informacinių technologijų, istorijos, geografijos, dailės, muzikos, technologijų, kūno kultūros ir žmogaus saugos (1 pamoka V–VI klasėse). Beje, kaip ir lig šiol galima laisvai pasirinkti dorinio ugdymo dalyką - etiką arba tikybą, nepriklausomai, ką lankė iki šiol.

Nuo praeitų metų penktokams įvestas naujas dalykas – Informacinės technologijos.

 

„Šiais metais toms mokykloms, kurios neturi pakankamai kompiuterių Informacinių technologijų pamokas leista įvesti šeštoje klasėje. Tačiau dauguma mokyklų yra pilnai kompiuterizuotos. Nuo šių metų penktokams įvesta ir žmogaus saugos pamoka. „Anksčiau šita pamokėlė vadinosi civilinė sauga, saugus eismas. Manome, kad tai svarbu. Dabartinis pasaulis darosi iš tiesų pavojingas – karai, teroro aktai ir visokie kitokie baisūs dalykai,“- svarstė L. Kasperavičienė.

 

Pagal ugdymo planus penktokas gali pasirinkti bet kokio jam įdomaus dalyko pagilintą t.y. sustiprintą mokymąsi. Pavyzdžiui, sustiprintu lygiu jis gali mokytis užsienio kalbą. Nelietuvių mokyklose mokiniai sustiprintu lygiu gali mokytis lietuvių kalbą.

Tose mokyklose, kuriose nuo seno yra susiklosčiusios tam tikros tradicijos, yra specialistai (pav. mokyklos choras, šokių kolektyvas, kiti menai...), sustiprintu lygiu galima mokytis ir šiuos dalykus. Taip pat sustiprintas jau gali būti ir sportinis ugdymas.

 

Penktokas gali rinktis kokius dalykus jam mokytis sustiprintu lygiu, tačiau vienas vaikas to padaryti negali - turi susirinkti grupė norinčiųjų. Mokinių skaičių nustato mokyklos steigėjas (paprastai tai - savivaldybė). Kokius dalykus mokytis sustiprintu lygiu mokinys gali laisvai ir nepriklausomai pasirinkti iki rugsėjo 5 dienos. Pageidavimus, kurį dalyką penktokui mokytis sustiprintu lygiu turi išsakyti tėvai – jiems reikia parašyti prašymą, mokyklos vadovui.

 

Ką veikti po pamokų?

Popamokinė veikla yra neatsiejama moksleivio asmenybės ugdymo dalis, stiprinanti savarankiškumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą, pilietiškumą, lavinanti vaizduotę, komunikabilumą. Manoma, kad popamokinė veikla atlieka ir prevencines funkcijas -  žalingų įpročių atžvilgiu: nusikalstamos veiklos, priklausomybių nuo narkotinių medžiagų ir kt. Kriminologiniai tyrimai rodo, kad žmogui, neturinčiam socialiai naudingo pomėgio, atsiranda didesnė tikimybė bei rizika socialiai nepriimtinam užimtumui ir nusikalstamumui. Todėl popamokinė veikla  jūsų penktokui yra būtina.

 

„Mokinių veiklai po pamokų bendrojo lavinimo mokyklose skiriamos 4–5 val. per savaitę”, - teigia mūsų pašnekovas Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento direktorius Rolandas Zuoza. Šios valandos yra numatytos švietimo ministerijos. Joms finansuoti skiriamos lėšos iš moksleivio krepšelio. Mokykla turi jas naudoti pagal paskirtį – įvairiems būreliams, studijoms, kitiems papildomojo ugdymo užsiėmimams.

4-5 valandų užsiėmimai mokiniams turi būti  nemokami. „Už popamokinius būrelius mokykloje reikia mokėti tik tokiais atvejais, jeigu tėvai nori ypatingo specialisto, kuriam iš mokinio krepšelio lėšų nepakanka arba, kai vaikas per savaitę papildomus užsiėmimus nori lankyti ne 4-5 valandas, bet, pavyzdžiui 10 valandų“, - sakė R. Zuoza.

 

Popamokinę veiklą mokiniai gali laisvai pasirinkti pagal savo pomėgius ar hobi. Dar rugsėjo mėnesį mokiniai turi apsispręsti, kiek ir kokiam mokyklos siūlomam būreliui jie gali skirti laiko. Beje, jei tėvai norėtų, kad mokykloje būtų kitoks būrelis (pav., yra muzikos, o vaikai nori šokių) – pageidavimus reikėtų išsakyti mokyklos vadovybei. Juk viską galima derinti pagal poreikius bei galimybes.

 

Po pamokų mokinys gali lankyti neformaliojo švietimo įstaigą – muzikos, dailės, sporto ir pan. mokyklą. Už tai reikia iš dalies mokėti. Mokesčio dydį nustato švietimo įstaigos steigėjas. Mokestis mažinamas atsižvelgus į mokinių gabumus ir tėvų socialinę padėtį. Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skiria lėšų savivaldybėms, švietimo įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms vaikų užimtumui visus metus ir vaikų vasaros poilsiui organizuoti. 

 

Svajūnė Marcinkevičienė

Šaltinis: žurnalas „Penktokas“