Daugelis tėvų svajoja apie gabius ir talentingus vaikus. Ar
visada jiems pavyksta pastebėti, atskleisti išskirtinius jų gabumus? Pagaliau,
ar tėvai patys turi stebėti savo vaikus, pamatydami jų gebėjimus, gal turėtų
pasikliauti mokykla ir laukti kol juos įvertins mokytojai? Ar paprasta eilinėje
mokykloje “peršokti”, pavyzdžiui iš pirmos į trečią klasę, jeigu gabus pirmokas
per pamokas nuobodžiauja ir slapta skaito “Tris muškietininkus”, kol jo klasės
draugai stropiai mokosi skiemenuoti: “M ir A bus MA”. Kur kreipti ir prašyti
patarimo, jeigu vaikas jums atrodo gabesnis už bendraamžius?
Panašūs klausimai kankino dabar jau 11 metų Aurelijos mamą
Eleną, kol jai pavyko įtikinti mokytojus, kad mergaitė pirmoje klasėje iš tiesų
nuobodžiauja. “Kai mes išleidome savo dukrą į pirmą klasę, ji jau ne tik skaitė,
bet ir pati rašė eilėraščius.
Mokykloje ją mokė skaityti nuo pradžių. Skiemenimis, su tokiu
specialiu langeliu. Mokymas buvo orientuotas į visai nemokančius skaityti
vaikus. Kai pradėjau mokytojos klausinėti, ar nereiktų pakelti kartelės mano
vaikui, ar jai nereiktų mokytis aukštesnėje klasėje, mokytoja į tą mano sumanymą
žiūrėjo gana abejingai”, - prisimena kelių metų senumo įvykius Elena.
Elena prisipažįsta, kad kurį laiką nuleido rankas, bet
pasikeitęs dukros elgesys privertė sunerimti. Ji su vyru pastebėjo, kad po
pusmečio mokykloje, prasidėjo visai nelinksmi reiškiniai. “Vaikas nebenorėjo
eiti į mokyklą, prasidėjo mistiniai pilvuko skausmai, - pasakoja Elena, -
supratome, kad reikia kažką daryti ir daryti iš esmės”. Aurelijos tėvai jau
nebeabejojo, kad dukrai tikrai per lengva mokytis pirmoje klasėje.
Gabios mergaitės mama tvirtino, kad iš pradžių mokyklos
administracija į tėvų susirūpinimą pasižiūrėjo gana skeptiškai, tačiau po gana
ilgų ir atkaklių diskusijų buvo sutarta mergaitę testuoti. “Bijojau, kad vaiko
liaudiškai tariant “nesudirbtų”, bet mokytojai pasielgė labai gražiai. Skirdavo
po vieną testuką per dieną. Po visų testų, kai aš pasiskambinau į mokyklą, tai
nuo mokyklos direktorės gavau stipriai barti, kur aš buvau anksčiau... Vaikui
jau senokai reikėjo būt perkeltam į kitą klasę”, - šypsosi Elena.
Taip Aurelija, nespėjusi pabaigti pirmosios klasės, kitais
mokslo metais tapo trečioke. Elena pripažįsta, kad perkėlimo baiminosi ir ji, ir
dukra, tačiau mergaitė labai greitai priprato ir nepaisant amžiaus skirtumo tapo
sava, nors klasės draugai yra metais vyresni.
Kaip atpažinti gabų vaiką, ką galima būtų patarti tėvams,
klausiu Švietimo plėtotės centro direktoriaus Petro Gudyno, juk neretai tėvams
jų vaikai kaip toms pelėdoms patys gražiausi ir patys protingiausi.
“Ministerijos dokumentuose parašyta, kad gabūs vaikai, tai
vaikai, galintys greitai įgyti žinių ir mokėjimų juos pritaikyti kintančiose
situacijose naujoms problemoms spręsti. Tam tikru laikotarpiu vienas žmogus yra
talentingas, kitu – kitas. Priklausomai nuo to, ko visuomenei tuo momentu
reikia”, - sako švietimo specialistas.
Pasak Prano Gudyno, kažkada buvo manoma, kad skaičiuoti
mintinai, sudedant ar dauginant milžiniškas sumas yra labai retas gebėjimas,
tačiau dabar to visuomenei kaip ir nebereikia. Dabar kur kas labiau yra
vertinamas sugebėjimas bendrauti su žmonėmis. “Interpersonalinis intelektas yra
labai svarbus dalykas, nors galbūt mes to dar nesugebame įvertinti. Visuomenė
tikrai dar atsisuks į tokius žmones”, - įsitikinęs P.Gudynas, daug metų pats
dirbęs su gabiais vaikais.
Švietimo plėtotės centro direktorius pastebi, kad vaiko
intelektualumą galima patikrinti testais, gabius muzikai ar dailei vaikus
reikėtų vesti į specialiąsias meno mokyklas. “AQ intelektualumo testą tikrai
galima patikrinti, gaila lietuviškai nėra, bet angliškai yra. Yra visokių
neformalių mokyklų. Ten dirba rimti specialistai, kurie tokį vaiką gali
atpažinti. Vaiką, gabų menas, galima kreiptis į Vilniaus M.K. Čiurlionio menų
mokyklą”, - tvirtina specialistas. .
Direktoriaus teigimu, labai gabūs vaikai nebūtinai labai daug
pasiekia gyvenime. “Iš praktikos su gabiais vaikais žinau, kad vaikai nebūtinai
atsiskleidžia iš karto. Kiti išryškėja pavyzdžiui 12 metų ar būdamas jau
studentas. Pasakyti, kad kažkas negabus yra labai rizikinga, kaip ir pasakyti,
kad šitas žmogus turi labai daug gabumų ir daug gyvenime pasieks, taip pat labai
rizikinga”, - sako P.Gudynas.
Gabūs Lietuvos moksleiviai dalyvauja olimpiadose, gali
mokytis sustiprintose gimnazijose, mokytojams rekomenduojama su gabiais
mokiniais dirbti individualiai.
Vilniaus Žemynos gimnazijos mokytoja Žaneta Vaškevičienė
pastebi, kad mokant vienoje klasėje 30 mokinių, gabiesiems neretai pritrūksta
laiko. “Šiandien vienas mokyklos prioritetų yra ugdymo individualizavimas ir
diferencijavimas, todėl didelis dėmesys yra skiriamas gabiam vaikui, bet
daugelyje mokyklų pamoka yra vedama visiems vaikams. Daug laiko skirti vienam
mokiniui yra pakankamai nerealu”, - sako istorijos mokytoja Ž.Vaškevičienė. Jai
labai norėtųsi prieiti prie kiekvieno gabesnio vaiko, pasižiūrėti, kaip jam
sekasi, pasidomėti, kiek jis išmoko, paklausti, kuo galėtų padėti, bet tą
įgyvendinti pakankamai sudėtinga, nes daugiausiai laiko atima silpnai
besimokantys, silpnai motyvuoti mokiniai.
“Be abejo mes labai džiaugiamės, turėdami gabius mokinius,
įsivaizduojame, kad kiekvienas tėvas norėtų, kad jo vaikas, būdamas labai gabus,
išsiskiriantis iš kitų, galėtų save realizuoti, mokytis tam tikrose, galbūt
specializuotose klasėse, todėl nenuostabu, kad daugelis tėvų veržiasi, kad tik
jų atžalos pakliūtų į gimnazijas, ir ypač į tas, kurios turi puikų vardą
Lietuvoje,”, - sako Ž.Vaškevičienė. Ji pataria tėvams padėti savo vaikams
atsidurti toje aplinkoje, kurioje jis galėtų save tobulinti, auginti, ugdyti
save, nes vaikas būdamas tarp bendraminčių puikiai jausis ir pasieks geriausių
rezultatų.
Aurelijos mama pataria tėvams, kuriems atrodo, kad jų vaikai
yra gabesni už savo bendraamžius nenuleisti rankų. “Noriu paskatinti kitus
tėvelius, kurie mato, kad per lengva, kad vaiko žinių lygis yra aukštesnis, nei
mokykloje užduotys, nepabijoti ieškoti pagalbos mokykloje, šiek tiek paspausti
mokyklos administraciją”, - sako Elena. Ji neabejoja, kad jos kova už savo vaiko
perkėlimą į aukštesnę klasę buvo prasminga. “Nežinau, kas būtų buvę, jeigu
būtume nuleidę rankas. Manau, kad būtume padarę labai didelę žalą vaikui ir
visai jo ateičiai”, - įsitikinusi gabios mergaitės mama.
Auksė Kontrimienė