Net 12,5 proc. dirbančių vilniečių nustatytas
depresiškumas – tokie Higienos instituto atlikto tyrimo rezultatai. Vienas iš
veiksnių, įtakojančių depresijos atsiradimą - stresas darbe.
Tokie rezultatai paaiškėjo po Higienos
instituto atliktų tyrimų, aprašytų Jelenos Stanislavovienės disertacijoje
“Psichosocialinių darbo veiksnių, susijusių su depresija ir depresiškumu,
išaiškinimas”. Atliktų tyrimų tikslas – išsiaiškinti, kokie psichosocialiniai
darbo veiksniai gali būti siejami su depresiją.
Vieno šių tyrimų metu atsitiktinai atrinkti vilniečiai buvo
paprašyti užpildyti Zungo savęs vertinimo skalę, padedančią nustatyti
depresiškumą, bei atsakyti į klausimus apie psichosocialinius darbo veiksnius.
Šiame tyrime dalyvavo apie pusantro tūkstančio dirbančių vilniečių. Antrojo
tyrimo metu buvo apklausiami psichikos sveikatos centruose nuo depresijos gydomi
žmonės (291 žmogus). Mokslininkė lygino depresija sergančių bei šia liga
nesiskundžiančių žmonių darbo sąlygas. Vertinant rezultatus, buvo atsižvelgiama
ir į stresinius gyvenimo įvykius, patirtus ne darbe.
„Labai retai depresiją sukelia kažkoks vienas veiksnys,
dažniausiai šią ligą įtakoja tam tikra veiksnių kombinacija: biologinių,
psichologinių, socialinių. Netinkamos psichosocialinės darbo sąlygos taip pat
įsipina į tą kombinaciją”, - kalbėjo dr. Jelena Stanislavovienė.
Tyrimų metu nustatyta, kad protinį darbą dirbančių vyrų
depresiškumas labiausiai susijęs su šiais psichosocialiniais darbo veiksniais:
nepasitenkinimas darbu, nepasinaudojimas žiniomis, užduočių neaiškumas, nervinė
įtampa, darbo beprasmiškumas, skubus darbo tempas, poilsio stoka, darbo
neužbaigtumas ir dažnas užduočių kartojimasis. Dirbančių fizinį darbą vyrų -
baimė prarasti darbą, nepasitenkinimas juo, paramos stoka ir darbo
neužbaigtumas. Mišrų darbą dirbantys vyrai labiausiai kenčia dėl ribotų
galimybių darbe pasinaudoti savo žiniomis ir įgūdžiais, darbo beprasmiškumo,
sunkių jo periodų.
Tuo tarpu dirbančios protinį darbą moterys depresija
rizikuoja susirgti dėl šių neigiamų darbo aplinkos veiksnių: baimės prarasti
darbą, diskomforto, ribotų galimybių pasinaudoti darbe savo žiniomis, nervinės
įtampos ir fizinės izoliacijos, grįžtamojo ryšio nebuvimo, blogų santykių su
bendradarbiais, netolygaus darbo paskirstymo, monotoniškumo, darbo neužbaigtumo
ir menkos šeimos paramos. Fizinį darbą dirbančios moterys labiausiai kenčia dėl
nepasitenkinimo darbu, baimės jį prarasti, nervinės įtampos, prieštaringų
instrukcijų, menkos šeimos paramos. Mišrų darbą dirbančios moterys įvardijo
šiuos veiksnius: diskomfortas, baimė prarasti darbą, socialinė izoliacija,
nepasinaudojimas žiniomis, nervinė įtampa.
Aukščiau paminėti veiksniai gana plačiai paplitę tarp
Vilniaus miesto darbuotojų. Net 68,6 proc. dirbančių vilniečių minėjo užduočių
kartojimąsi, 64,1 proc. – karjeros stagnaciją. Apie pusė darbuotojų teigė
priversti darbe skubėti (52,9 proc.), kiti skundėsi gaunantys nepakankamą atlygį
(52,2 proc.), tuo pat metu atliekantys kelias užduotis (44,9 proc.). Kiek
daugiau nei trečdalis dirbančių vilniečių bijo prarasti darbą (38,8 proc.),
patiria nervinę įtampą (35,3 proc.) ir sunkius darbo periodus (30,2 proc.),
dirba viršvalandžius (34 proc.), atlieka papildomas užduotis (33,4 proc.).
Kitų tyrimų autorių duomenimis, 31 proc. visų nedarbingumo
dienų susidaro dėl psichologinių problemų, 29 proc. – dėl fizinės negalios. Dėl
streso Lietuvoje skundžiasi 23 proc. darbuotojų, Europos Sąjungoje – 17 proc.
2005–2006 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 29 tūkst.
Europos gyventojų, parodė, kad nelaimingi jautėsi 35 proc. tyrimo dalyvių, 37
proc. juto nerimą, 45 proc. – energijos trūkumą. Lietuvos rodikliai šiame tyrime
buvo blogesni už Europos vidurkį (atitinkamai 48, 29 ir 47 proc.). Apie
penktadalis dirbančių to paties tyrimo dalyvių, gyvenančių Lietuvoje, pažymėjo,
kad dirbo ne taip produktyviai ir kruopščiai kaip galėtų – būtent dėl emocinių
problemų.
„Labai norėčiau atkreipti darbdavių dėmesį į darbo aplinką
organizacijose. Jos netobulinant mažėja darbuotojų darbingumas, pareigingumas,
motyvaciją, o kartais netinkama psichosocialinė darbo aplinka gali turėti
įtakos ir depresijos išsivystymui. Taip pat norisi paskatinti pačius
darbuotojus susirūpinti, kokioje aplinkoje jie dirba, kaip jie jaučiasi darbe,
nes blogai besijaučiantys ir pagalbos nesikreipiantys žmonės tik gilina krizę,
iš kurios vėliau būna gerokai sunkiau rasti išeitį“, - sakė Higienos instituto
vyr. mokslo darbuotoja dr. Jelena Stanislavovienė.
Higienos instituto
informacija