|
Draugystė – viena iš pagrindinių žmogaus gyvenimo vertybių. Ji egzistuoja
aukščiausioje tarpasmeninių santykių grandyje, leisdama atsiskleisti vienas
kitam, pasitikėti, teikti ir gauti paramą. Žmogus – socialinė būtybė, todėl jis
ieško asmenų, kuriems galėtų būti artimas. Tačiau artimą, tvirtą draugystę
užmegzti ir išsaugoti sunku.
Naujus žmones sutinkame įvairiose vietose. Pradėję dirbti,
daug laiko praleidžiame atlikdami įvairias užduotis, bendraudami ir
bendradarbiaudami su kolegomis. Natūralu, kad tampame artimesni. Pradžioje –
kartu pietaujame, vėliau kartu leidžiame laisvalaikį, galiausiai dalinamės
džiaugsmais ir nuoskaudomis, kalbamės intymiomis gyvenimo temomis.
Visgi, dažnai bendradarbių draugystė susiduria su iššūkiais,
kylančiais dėl konkurencijos, pavydo. Įsiplieskus konfliktui, pavydui ar
konkurencijai, iškyla grėsmė ne tik tarpusavio santykiams, bet ir socialinei bei
ekonominei gerovei.
Kaip bendrauti darbe? Vystyti artimą ir gilią draugystę ar
palaikyti tiesiog draugiškus santykius?
Gili draugystė ar draugiškas bendravimas?
Ar verta atsiverti žmonėms, su kuriais dirbi? Esu girdėjusi
nemažai nuomonių, jog asmeninį gyvenimą darbe reikia pasilaikyti sau, o su
bendradarbiais bendrauti tik formaliai. Visgi, bendrauti ir nuolatos galvoti,
kad per daug apie save nepapasakotum, gyventi abejonėse ir įtampoje, įtarinėjant
aplinkinius ir įžvelgiant slaptą klastą, – sunku. Sunku užsidaryti nuo žmonių
vien dėl baimės būti įskaudintam.
Vis dėlto ar įmanoma užmegzti tikrą draugystę darbe?
Vienareikšmio atsakymo tikriausiai nėra, tačiau psichologas J. Yageris teigia,
jog tikra draugystė darbe yra reta. Be to, jis tvirtina, kad nuoširdus, tikras,
nepereinantis į gilų intymumą bendravimas su kolegomis teikia daugiau
pasitenkinimo. Kitais žodžiais tariant, bendravimas su kolegomis turėtų būti
orientuotas į darbo užduočių aptarimą, smagius pokalbius prie kavos puodelio ar
kartu praleistą laisvalaikį tam tikromis progomis, tačiau tai neturėtų būti
dalijimasis asmeninėmis problemomis ir skaudžia gyvenimo patirtimi. Net ir iš
tiesų geri draugai, dirbantys vienoje organizacijoje, kartais papasakoja tam
tikras kito asmens gyvenimo detales bendradarbiams, o tai gali būti žiežirba
konflikto ar apkalbų ugniai įsiplieksti.
Šiomis kalbomis nesiekiu vienareikšmiškai teigti, jog artima
draugystė, kai su žmogumi dalinamasi asmeniniais išgyvenimais ir įvairiais
klausimais, darbe neįmanoma. Tačiau darbo aplinka kelia draugystei daugiau
iššūkių. Visgi, jei jūsų darbe konkurencijos nedaug, kolektyvas darnus ir nėra
suinteresuotas aptarinėti ar neigiamai vertinti kitų žmonių gyvenimo bei
elgesio, tada darbas, kartu sėkmingai atliktos užduotys, įveiktos kliūtys gali
net suartinti. Kai kurie buvę kolegos, išėję į pensiją, susitinka, bendrauja,
kartu keliauja. Žinau vieną ilgametę šeimų draugystę tarp gydytojų, kuriems
kartu teko gelbėti žmonių gyvybes. Ši patirtis ir įveikti sunkumai juos padarė
artimais bičiuliais. Bendraujant, draugaujant ir atsiveriant svarbu įvertinti
darbo aplinką, galimą konkurenciją, savo ir kito žmogaus vertybes. Be to,
reikėtų pasverti ir tai, jog mūsų ir kito žmogaus draugystės bei darbo
prioritetai gali skirtis.
Visgi, geras sutarimas su bendradarbiais svarbus, nes jis
padeda įsitvirtinti organizacijoje, sulaukti daugiau pagalbos, darbe jaustis
kaip šeimoje. Tyrimai rodo, kad draugiški santykiai su kolegomis teikia
pasitenkinimą darbu, didina produktyvumą, įsitraukimą į darbo užduotis, lojalumą
organizacijai ir, apskritai, teikia gyvenimui džiaugsmą ir prasmę. Geri
santykiai svarbūs ir jums, ir kolegoms, ir visai kartu dirbančiai
komandai.
5 taisyklės, kurias verta prisiminti vystant draugišką
bendravimą:
-
Būkite aktyvus klausytojas (išgirskite ką kitas nori Jums
pasakyti, ne tik laukite progos, kada galėsite pasisakyti pats).
-
Parodykite susidėjimą kolegos interesais, susirūpinimą
kylančiais sunkumais darbe, versle.
-
Nepamirškite svarbių smulkmenų, rodančių Jūsų dėmesį. Tai
gali būti Jūsų siųsta atvirutė atostogų metu, sveikinimas bendradarbiui svarbia
proga, pastebėjimas pastangų ir indėlio į tam tikras užduotis.
-
Neapkalbėkite, nesmerkite, nekritikuokite kolegų už jų
nugaros. Venkite reikšti neigiamą, tik emocijomis paremtą nuomonę kitiems
bendradarbiams. Tai sugriaus jūsų įvaizdį, pasitikėjimą, pagarbą.
-
Pasidomėkite, kaip sekasi Jūsų bendradarbiams, kokios
naujienos jų profesinėje karjeroje, gyvenime. Nelįskite pernelyg giliai,
leiskite papasakoti tiek, kiek norisi.
Vertybės (arba šiek tiek apie artimą draugystę)
Draugystės raida ir jos išsaugojimas artimai susiję su
žmogaus vertybėmis. Pirmiausia, derėtų pagalvoti apie savo gyvenimo prioritetus.
Įvertinti, kas jums svarbiau: draugystė ar darbas. Apsvarstyti situacijas,
kuriose gali kilti konkurencija tarp jūsų ir kito žmogaus, pasverti, ar galėsite
tokias situacijas išspręsti taip, kad draugystė nenukentėtų. Situacijų gali
kilti įvairių ir kartais labai komplikuotų. Sunku išlikti žmogiškam ir
nuoširdžiam, jaučiant spaudimą, nepasitenkinimą, baimę ar nerimą. Pasipriešinti
šiems žmogiškiems jausmams gali tik labai stiprus ir užtikrintas savais
prioritetais žmogus.
Julianna, mergina iš Vengrijos, kurią sutikau vienos
stažuotės metu, tikriausiai neaiškiai suvokė savo prioritetus, be to, jautė daug
dviprasmiškų jausmų, dėl to pakliuvo į labai keblią situaciją. Julianna dirba
vienoje kompanijoje, į kurią prieš pusmetį padėjo įsidarbinti savo geriausiai
draugei. Merginos santykiai su kolegomis buvo geri, tačiau, kai prie kolektyvo
prisijungė jos geriausia draugė, Juliannos požiūris į juos pradėjo keistis. Gana
greitai jos draugė su visais susibičiuliavo. Ji visiems padėdavo, penktadieniais
bendradarbius vaišindavo namuose keptu pyragu, apdovanodavo mažomis
smulkmenomis. Julianna ėmė jaustis nuolatos lyginama su drauge. Jos jausmai
virto tam tikra paranoja, vis augančiu pavydu. Ji sakė: „Aš ne tokia kaip ji ir
negaliu visiems pataikauti, man darosi bloga, kai matau, jog ji visiems bando
įtikti.“
Julianna pradėjo trokšti draugės nesėkmių, stengėsi ją
pažeminti kitų akyse. Stipri baimė ir pavydas ją apakino taip, kad Julianna
nebematė, kokia yra realybė. Tokie painūs jausmai atima energiją, žlugdo
entuziazmą, trukdo bendrauti. Taip kartais draugystė, darbas, konkurencija ir
organizacijos reikalavimai tampa nesuderinamais dalykais.
Visgi, jei tikite, kad dėl draugo sėkmės sugebėsite
džiaugtis, nejausite neigiamų emocijų ir išlaikysite nuoširdžią draugystę,
tuomet, kuriant artimus ryšius, svarbu pagalvoti ir apie kitą žmogų bei jo
vertybes. Kaip jas suvokti? Vienas iš būdų – pastebėti šio žmogaus elgesį ir
reakciją. Stebėti, kaip jis elgiasi su kitais žmonėmis, kaip sprendžia
konfliktus, kokius sprendimus priima, kaip vertina aplinkinius, koks jo požiūris
į nuoširdumą, etiką, pagarbą ir sąžiningumą. Iš žmogaus elgesio su kitais
galėtumėte susidaryti tam tikrą įspūdį ir apie tai, kaip jis gali elgtis su
jumis. Štai kartą, savo pačios nustebimui, esu girdėjusi vieną merginą sakant,
jog ši nejaustų jokių abejonių ar nuoskaudų, jei reiktų atleisti kolegę, su
kuria sieja draugiški santykiai. Taigi, tokių aspektų pastebėjimas gali būti
svarbus veiksnys kuriant ir vystant draugiškus santykius.
Dar vienas svarbus aspektas, norint išsaugoti draugystę ir
išvengti pavydo bei konkurencijos, yra aiškios savo pozicijos (vietos)
organizacijoje suvokimas. Vos atėję į šį pasaulį, stengiamės atrasti savo vietą.
Visų pirma savo vietos ieškome šeimoje tarp broliukų ir sesučių. Žmonės dažnai
stebisi, kodėl vienos šeimos vaikai būna tokie skirtingi, tačiau tai natūralu,
nes kai vertinama už skirtingus pasiekimus ar savybes, sumažėja konkurencijos
tarp brolių ir seserų tikimybė.
Organizacijoje, kaip šeimoje, ieškome savosios vietos,
siekiame save realizuoti. Tam tikros unikalios savybės ir elgesys mus išskiria
iš kitų ir padaro naudingus, ypatingus, reikalingus. Taigi, norint išsilaisvinti
nuo pavydo ar neigiamos konkurencijos, reikia suvokti savo poziciją
organizacijoje, gebėjimus, už kuriuos esi vertinamas, savybes, dėl kurių esi
gerbiamas. Tai galima atrasti atsakant į tokius klausimus kaip: už ką esu
vertinamas, gerbiamas darbe? Kokias sėkmingas ir originalias idėjas, projektus
pateikiau? Kokios mano stiprybės? Ką dar galėčiau padaryti dėl mūsų kompanijos /
komandos, kad būčiau labiau vertinamas ir labiau sektųsi?
Įvertinus šiuos aspektus bus galima geriau suvokti savo
poziciją organizacijoje. Kartą viena pažįstama manęs klausė: „Nežinau, ką
daryti: atėjau dirbti į organizaciją vadovaujančio darbo, tačiau atrodo, kad
mergina, kuri turėtų būti mano pavaldinė, nuolatos su manimi lenktyniauja. Ji
turi daugiau informacijos dėl didesnės patirties šioje kompanijoje ir tuo
manipuliuoja. Jaučiu, jog galiu prarasti dabartinę vietą.“ Susėdusios prie kavos
puodelio kartu aptarėme šią situaciją ir nusprendėme, kad viena iš išeičių –
imtis iniciatyvos ir pasiūlyti organizacijai kažką naujo: naujų idėjų, klientų,
strategijų. Tai bus jos indėlis gerinant komandos veiklą, naujas kelias, jos
„arkliukas“ ir vieta, kurioje ji jausis stipri ir dėl kurios nereikės
rungtyniauti ar baimintis.
Apmąstymui...
Artima draugystė darbe ne visuomet teikia pasitenkinimą, ji
gali susilaukti iššūkių, versti atsakinėti į klausimus, galinčius pakeisti
gyvenimą iš esmės. Todėl darbe su kolegomis galime tiesiog mėginti gerai ir
nuoširdžiai sutarti. Draugiški santykiai padeda įsitvirtinti kompanijoje, didina
pasitenkinimą. Be to, keliantis ryte į darbą visuomet malonu žinoti, kad ten
tavęs lauks besišypsantys, labo ryto linkintys veidai.
Konkurencija ir pavydas dažnai kiša koją draugiškiems
santykiams, tačiau skaudžiausiai paliečia, kuomet mus sieja itin artimas ryšys.
Vis dėlto reikėtų atsiminti, kad tikrasis pripažinimas turbūt ateina ne kovojant
dėl asmeninių siekių darbe, o stengiantis dėl bendrų tikslų. Žymus psichologas
A. Adleris rašė, jog žmogus labiau vertinamas tada, kai siekdamas bendrų
interesų mato prasmę. Pamiršę artimus žmones dėl šiltesnės vietos galime
laimėti, tačiau tai trumpalaikė laimė. Šlovė, grįsta kitų žmonių įžeidimu,
pažeminimu, tarsi sūrus vanduo graužia pamatus, kol galiausiai mus pačius
pašalina kiti – egoistai, despotai lyderiai, siekiantys asmeninio pripažinimo.
Na, o tuomet supranti, kad neliko palaikančių, remiančių žmonių, nes visus juos
sumindei kelyje į savąją sėkmę.
Išsaugoti draugystę bei išvengti ją griaunančios
konkurencijos gali būti sunku, ypač tuomet, kai pati organizacija skatina
individualius pasiekimus, o ne komandinį darbą, bendradarbiavimą ir pagalbą.
Norėdami išsaugoti ar užmegzti artimą draugystę darbe,
turėtume pagalvoti apie tai, kiek galimybių tam turime, ar tam gali trukdyti
darbo, organizacijos reikalavimai ir kokie gali būti kito žmogaus prioritetai:
ar jis pasiduos konkurencijai, ar, visgi, stengsis išlaikyti nuoširdžius,
pagarba, supratimu ir pasitikėjimu grįstus santykius.
Aš, kaip ir jūs, esu sutikusi skirtingų žmonių, ir nors tai
tik subjektyvi ir tyrimais nepagrįsta mano nuomonė, daugelis tų, kurie
egoistiškai žvelgė į gyvenimą ir darbą ir draugais laikydavo tuos, kurie
naudingi, buvo ne tokie laimingi kaip žmonės, kurie stengėsi išsaugoti santykius
su aplinkiniais, išlikti nuoširdūs.
Tu pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuriuo
susibičiuliauji.
(A. De Sent Egziuperi)
8 DALYKAI, KURIUOS VERTINGA ŽINOTI BENDRAUJANT SU ŽMONĖMIS:
-
Žmonės labiausiai domisi savimi.
-
Žmonės nori, kad juos gerbtų.
-
Žmonės nori patikti kitiems.
-
Žmonės nori būti pastebėti ir pripažinti už įdėtas
pastangas.
-
Žmonės nori būti išklausyti.
-
Žmonės pastebi nenuoširdumą.
-
Žmonėms nepatinka, kai jiems pamokslauja ar dėsto, kaip
elgtis.
-
Žmonės yra nuostabūs!
Psichologė Milda Astrauskaitė
|
Dalintis