„Nors pažįstu švelnų savo mylimosios kūną, negaliu išmatuoti jos gelmių.“ Tsangyang Gyatso (šeštasis Dalai Lama)

Frazė „sakralus seksas“ tūlam lietuviui skamba gana egzotiškai. Tačiau vis daugiau kalbama apie tai, kad kūniška meilė ir dvasingumas turėtų būti vienas nuo kito neatskiriami poros gyvenimo aspektai.

Ilgą laiką Vakarų pasaulyje seksualiniai ir dvasiniai džiaugsmai priklausė dviem skirtingiems, netgi priešingiems, pasauliams. Egzistavo religingo seksualiai suvaržyto žmogaus bei laisvamanio seksualinių malonumų mėgėjo stereotipai, tačiau situacija pasikeitė. Pažvelgę į lietuviškų knygynų lentynas rasime tantrinės meilės vadovėlių, krikščioniškos literatūros leidinių apie dvasinės ir kūniškos meilės darnos siekį, ką jau bekalbėti apie itin didelio populiarumo sulaukiančius romanus apie dvasinių aukštumų siekiančius kūniškų malonumų mėgėjus. Kas gi pasikeitė?

Seksualumas ir dvasingumas – ne priešybės

Ilgą laiką vyravusią puritonišką dvasios ir kūno skirtį ištiko seksualinė revoliucija. Jos įkarštyje abi dimensijos vis dar buvo atskirtos: konservatyvių pažiūrų visuomenės dalis pasisakė už religingumą ir dvasines aukštumas, o seksualiai išlaisvėjusi visuomenė – už seksą ir kūniškus malonumus. Įkarščiui atslūgus pagaliau imta kalbėti, jog šios dvi „priešybės“ galbūt nėra priešybės.

Keitėsi ir visuotinis religingumo bei dvasingumo suvokimas. Augo susidomėjimas Rytų religijomis, o juk kai kuriose seksualumas ir religingumas nuo neatmenamų laikų buvo traktuojami kaip neatskiriami dalykai. Krikščioniškoji filosofija taip pat ėmėsi reabilituoti nuvertintą kūną ir jo džiaugsmus. Kūniškos meilės paskirtis, šiuolaikišku krikščionišku požiūriu, tai ne tik naujos gyvybės pradėjimas (kaip buvo manoma senovėje), bet ir moteriškumo bei vyriškumo, kaip prigimtinių Dievo dovanų, šventimas.

Šalia personifikuoto Dievo (kaip asmens) įvaizdžio atsirado alternatyvios „dieviškosios gyvybinės energijos“, „visa apimančios meilės“ sąvokos, turinčios daug bendra ir su libido samprata (plačiąja prasme). Ekstazinių išgyvenimų tyrinėtojai nustatė dvasinę ekstazę turint erotinį atspalvį, o lytinio akto metu patiriamą ekstazę primenant dvasinių aukštumų potyrį. Dėsninga, jog dvasingumo ieškančių aistringų kūniškos meilės gerbėjų gretos pastebimai išaugo

Aukštumų potyriai

Žymus psichologas Abrahamas Maslow, daug dėmesio skyręs religinių ir ekstazinių potyrių tyrinėjimui, įvedė naują  ekstazinius išgyvenimus apibūdinančią frazę „aukštumų potyris“. Tai – ekstazinė būsena, kai žmogus jaučia euforiją, visišką harmoniją ir vientisumą. Aukštumų potyrius išgyvenę žmonės teigia patyrę ypatingas gyvenimo akimirkas, gyvenimo suvokimą pakeitusius praregėjimus. Aukštumų potyriai dažniausiai būna mistiniai religinio pobūdžio išgyvenimai. Pasak Maslow, tokius išgyvenimus patirti gali visi žmonės, ir jeigu žmogus to niekada nėra patyręs, vadinasi aukštumų potyrio jausmas yra užslopintas arba tiesiog neigiama patyrus kažką ypatingo.

Aukštumų potyrius žmonės dažnai išgyvena meditacijos ar maldos metu, intensyvaus meilės jausmo apimti, grožėdamiesi gamta, meno kūriniais. Anot  psichologės Jenny Wade, taip pat ir mylėdamiesi. Psichologė teigia, jog transcendentinis seksas nėra prieinamas vien tik specialių praktikų, pavyzdžiui, tantros, adeptams. Galbūt patys to nežinodami ir sau neįvardindami sakralaus intymumo akimirkas daugelis esame patyrę savo kailiu. Tyrimai rodo kas aštuntą apklaustąjį išgyvenus ypatingus dvasinius potyrius lytinio akto metu.

Ekstazės psichologija

Žodis „ekstazė“ reiškia išėjimą iš savojo ego. Mistinių potyrių tyrinėtoja Evelyn Underfill siūlo ekstazines būsenas tyrinėti trimis aspektais: fiziniu, psichologiniu ir mistiniu. Ekstazė kaip fizinis potyris yra transas, kurio metu pakinta kvėpavimas, gali sulėtėti įvairių organų veikla, dingti skausmo jutimas. Psichologine prasme ekstazė – tai dėmesio ir suvokimo nukreipimas į vieną idėją, sąmonės „ištirpimas“, taigi pakitusi sąmonės būsena. Mistine – praregėjimas, „pakylėtas“ suvokimas, nušvitimas.

Lytinis aktas pats savaime, bent jau fiziškai ir psichologiškai, yra ekstazinė būsena. Ritmingi judesiai ir pakitęs kvėpavimas veda į transą; vyras ir moteris susiliedami vienas su kitu laikinai tarsi išeina už savojo ego ribų; intymumo, susiliejimo potyris – tai besimylinčiuosius jungiantis, visą jų esybę „užvaldęs“ siekis. Natūralu, jog mylėdamiesi žmonės iš tiesų gali patirti sąmonės transformaciją, gilų asmenybę perkeičiantį dvasinį išgyvenimą. Įdomu tai, kad lytinio akto metu aukštumų potyris nebūtinai įvyksta orgazmo metu. Kitaip tariant, dvasinis orgazmas ir fizinis orgazmas gali įvykti atskirai.

Minėtoji psichologė Jenny Wade, remdamasi net devyniasdešimt dviejų žmonių, turėjusių transcendentinių potyrių lytinio akto metu, istorijomis, pasakoja, kad tokie potyriai gali ištikti tiek pirmąkart besimylinčią porą (net atsitiktinių santykių metu!), tiek ilgaamžius sutuoktinius. Vis dėlto autorė pastebi, kad tokie potyriai apima, kai mylimasi „be įsipareigojimų“ (staigus atsidavimas aistrai galbūt net su nepažįstamu ar mažai pažįstamu žmogumi) arba kai poros santykiai yra ilgalaikiai (myli ir pasitiki vienas kitu). Mažiausia transcendentinių potyrių tikimybė, kad ir kaip keistai atrodytų iš pirmo žvilgsnio, „šviežioms“ poroms, mat pirmajame santykių etape vyras ir moteris labai stengiasi vienas kitam patikti, jiems sunku visiškai atsiduoti akimirkos jausmui. Kitaip tariant, jei galime sau tarti „man tas pats, kaip aš atrodau ar ką apie mane pagalvos“, tai tikimybė patirti ne tik fizinę, bet ir mistinę ekstazę yra didžiausia.

Saldūs pavojai

Tyrimai rodo: jei žmonės siekia transcendentinių potyrių – aukštumų išgyvenimo – lytinio akto metu, yra didesnė atsitiktinių lytinių santykių praktikavimo tikimybė. Kaip tai suprasti? Panašu, kad toks ekstazinis potyris, ypač jei jis buvo pirmąkart patirtas su atsitiktiniu, o ne ilgalaikiu partneriu, veikia kaip narkotikas. Pasitaiko tokių Kazanovos istoriją primenančių atvejų, kai aukštumų išgyvenimas intymių santykių metu tampa esminiu žmogaus gyvenimo siekiu. Savaime toks siekis tikrai nėra blogas. Jei tai mylinčios poros siekimas – nuostabu. Tačiau, kaip sako amerikiečių psichologas Douglasas LaBiero, aštrių pojūčių mėgėjai dažniausiai siekia ne sujungti intymumą ir dvasingumą, o pakinkyti dvasingumą, kad patenkintų geidulius. Anot jo, dvasingas mylėjimasis yra visai kas kita nei siekimas „būti dvasingam“, kad seksas būtų geresnis. Dvasingas intymumas – tai gilus, abipusis vyro ir moters patiriamas intymumas. O transcendentinių seksualinių potyrių ieškojimas dėl paties potyrio, o ne dėl meilės konkrečiam žmogui gali virsti seksualine priklausomybe ir pakenkti asmenybei.

    Pakitusios sąmonės išgyvenimas – ne visada malonus. Siekdamas patirti pakitusios sąmonės būseną ir naudodamas tam tikras technikas žmogus gali išgyventi psichinį sutrikimą primenančias būsenas: įvairias haliucinacijas, užsitęsusį savojo „aš“ praradimo jausmą, disorientaciją. Kitaip tariant, kai sakralaus intymumo siekimą pakeičia techninis transcendentinių seksualinių potyrių siekis, galima ir „prisižaisti“.

Ne utopija

Dvasingas intymumas, pasak rašytojo Philipo Toshio Sudo, tai visa esybe dalyvavimas mylėjimosi procese, tai ne tik visiškas atsidavimas kūno pojūčiams, vaizduotės polėkiui, bet ir atsivėrimas dvasiniam kūrybos džiaugsmui. Nors laikai, rodos, pasikeitė, bet intymumas nebėra vienareikšmiškai siejamas su nuodėme. Vis dėlto, anot intymumą tyrinėjančių psichologų, ir šiais laikais seksualinis gyvenimas nemažai daliai žmonių siejasi su gašlumu ir kaltės jausmu. Seksualinių technikų akcentavimas įvairiuose leidiniuose vienpusiškai akcentuoja fizinio malonumo svarbą, geriausiu atveju šabloniškai pakalbama apie emocinę intymaus gyvenimo pusę, ir tiek. O dvasinis intymaus gyvenimo aspektas lieka nuošalyje, todėl atrodo esąs utopinis, realybėje neišgyvenamas. Toks įsitikinimas yra klaidingas.

Anot Jenny Wade, besimylint patiriamų transcendentinių potyrių tikimybė yra didesnė toms poroms, kurios lytinį aktą pradeda su nuostata, kad mylėjimasis gali būti ypatinga dvasinė patirtis, o ne vien tik lengvabūdiškas atsipalaidavimas. Meditacinės praktikos įgūdžiai taip pat gali „sudvasinti“ intymumą – sugebėjimas išjausti akimirką, atsiduoti jai pats savaime yra palaimingas. Aukštumų potyrius išgyvenusių žmonių pasakojimai rodo dvasingąją intymumo pusę esant neatrastąja žeme, nors iš tiesų tai yra pasiekiama kiekvienai mylinčiai porai.

Transcendentinis potyris gali būti ne vien tik palaimingas, bet ir gydantis. Kaip pasakoja viena moteris, po tokio išgyvenimo ji pagaliau pasijuto galutinai išgijusi ir atsikračiusi vaikystėje patirto seksualinio smurto šešėlio. Dauguma tokius potyrius išgyvenusių žmonių tvirtina pasikeitus savojo žmogiškumo suvokimą, esą jie pajutę didelį ir nuoširdų džiaugsmą, jog yra žmonės – turi kūną, jausmus ir sielą.

Mylėjimasis kaip meditacija

Didžiausi stebuklai dažniausiai yra čia pat. Stebuklo patyrimas, greičiausiai, įvyksta tada, kai mes suvokiame, kad jis vyksta, o vyksta stebuklai nuolatos. Suvokimas, kas esame ir kas su mumis vyksta, veda į meditacinę gelmę. Priešybių susiliejimas, dviejų žmonių susijungimas kūnu ir siela yra mistiškas dalykas per se. Kaip taip atsitinka, kad du žmonės, kurie ilgą laiką gyveno net nežinodami apie vienas kito egzistavimą, staiga tampa vienas kito gyvenimo liudininkais ir pažįsta vienas kitą taip artimai, kaip niekas kitas? Kaip atsitinka, kad, nepaisant daugybės skirtumų, nežinomybės ir prieštaravimų, įvyksta susiliejimas ir gimsta nauja kibirkštis – šilumos, meilės, gyvybės? Jei vyras ir moteris, būdami archetipinės priešybės, gali susijungti į palaimingą vienovę, tai kaip gali nesusijungti kūnas ir dvasia?

Keira, 36 metai

Man dvasingumas ir seksualumas yra du neatskiriami dalykai. Mano tėvai išpažįsta islamo tikėjimą, tiksliau, jie praktikuoja tam tikrą šios religijos atšaką – sufizmą. Sufizme Dievas yra suvokiamas kaip mylimasis, o dieviškoji energija neatskiriama nuo eroso. Visada norėjau, kad mane ir mano mylimą vyrą sietų intymus sakralumas. Tiesą pasakius, mano vyras tam tikra prasme yra mano priešybė. Kai jį sutikau, jis buvo toks „mačio“, o seksas jam buvo iš esmės puikus atsipalaidavimo būdas. Priešybės traukia! Tarp mūsų buvo (ir yra) gera „chemija“ ir fiziškai mūsų intymūs santykiai buvo puikūs. Tačiau tikrąją aistrą mes atradom vėliau. Kai mano vyras, kaip ir aš, pradėjo praktikuoti jogą, susipažino su sufizmu, meditacija, kai įsileido į savo gyvenimą dvasingumą, mūsų intymiuose santykiuose prasidėjo atradimų metas. Tikrai, mes esame patyrę labai stiprių intymumo išgyvenimų, kai, rodos, nepajėgi suvokti, kaip nuostabu tai gali būti.

Kalbat apie intymius vyro ir moters santykius, manau, kad gal taip ir turi būti: vyras moteriai turi padėti atskleisti jos geidulingumą, o moteris vyrui – jo dvasingumą.

Kornelija, 25 metai

Jaučiu labai stiprią ypatingo intymumo išgyvenimo nuojautą. Ilgiuosi to, labai tikiuosi, kad sutiksiu žmogų, su kuriuo tai patirsiu. Privalai surasti savo tikrąją antrąją pusę, tik tada gali išgyventi intymumo aukštumas. Man atrodo, kad jei žmonės tą patiria, tai patiria abu – ir vyras, ir moteris. Gal ir galima naudoti kokias nors technikas, medituoti ir patirti dvasinę ekstazę intymių santykių metu, net jei partneris to paties nepatiria. Bet tai ne man, aš ne to siekiu.

Alvydas, 36 metai

Nežinau, ar tai yra sakralaus intymumo patyrimas. Nežinau, ką kiti žmonės patiria ir ką tuo vadina, bet žinau, ką reiškia, kai „stogas nuvažiuoja“ ir kas yra ekstazė. Esu kažkada pagalvojęs, kad suprantu, ko Kazanova ieškojo, suprantu jį. Buvo jausmas, kad aš radau tai, ko jis ieškojo ir nerado. Po ypatingos meilės nakties esu jautęs tokį didelį dėkingumą ir meilę savo moteriai ir kartu dėkingumą visoms moterims. Sunku tai papasakoti ir paaiškinti. Bet tai turbūt ir yra tas jausmas, kai myli visas moteris vienoje moteryje. Tai turi kažką dieviško.

Paulina, 35 metai

Man mūsų pirmojo vaikučio pradėjimo naktis buvo sakrali naktis. Tąkart iš tiesų įvyko kažkas stebuklingo. Tiek buvo meilės, aistros… Atrodė, laikas išnyko, žemė apsivertė, aš buvau tarsi ne aš, o kažkokia dievybė. Po tos nakties aiškiai jaučiau, kad mes pradėjom vaikelį! Taip ir buvo. Tai vienas stipriausių potyrių mano gyvenime. Net nežinau, ar tai turi ir gali pasikartoti. Galbūt tai užtenka patirti kartą gyvenime.

Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė