Kasmet kelioms dešimtims Lietuvos žmonių nusišypso laimė
“gimti” antrąjį kartą. Dažniausiai tai įvyksta visai jiems nepažįstamų žmonių
dėka. Žmonių, kurie nusprendė padovanoti kitiems gyvenimo dovaną, kurie buvo
išreiškę savo valią – tapti organų ir audinių donorais.
Bet laukiančiųjų transplantacijos (kokio nors organo
persodinimo operacijos, kai savas dėl kokių nors priežasčių „atsisako“ veikti)
operacijų sąrašai vis dar labai ilgi... Nes tų, kuriems vienintelė viltis
išgyventi – persodinimo operacija, Lietuvoje kiekvienais metais atsiranda beveik
200.
Todėl dar labai dažnai nepavyksta išgelbėti gyvybės tų,
kuriems reikalinga persodinimo operacija, nes laiku neatsiranda tinkamas
donoras.
Daug žmonių mėnesių mėnesius, o kartais net keliolika metų,
laukia galimybės vėl normaliai gyventi, matyti. Arba nesulaukia...
Tarp laukiančiųjų daug jaunų žmonių, net vaikų.
Dešimtmečiui Modestui reikalinga inksto transplantacija. Jis
jau dvejus metus gyvena palaikomas dirbtinio inksto aparato.
5 metukų Kamilės gyvybė palaikoma taip pat atliekant sunkias
procedūras. Jai, kaip ir Modestui, reikalinga inksto persodinimo
operacija.
22 metų Vidas prieš septynerius metus pateko į automobilio
avariją. Dabar jį išgelbėti gali tik širdies ir plaučių transplantacija.
O štai 37 m. Saulius jau 5 metus gyvena su persodinta
širdimi. Po širdies transplantacijos
jis su žmona Asta susilaukė trečio vaiko – sūnaus Alvydo.
Viena širdis – dvi gyvybės...
Iš viso Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 450 žmonių po kokio
nors organo, dažniausiai inksto, transplantacijos. Nors mes galėtume sudaryti
jau nemažą bažnytkaimį, tokių žmonių galėtų būti kur kas daugiau.
Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“ buria
laukiančius persodinimo operacijos arba jos jau sulaukusius žmones.
Skirdami 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio asociacijai
„Gyvastis“ Jūs galite padėti tokiems žmonėms, nes gautos lėšos naudojamos
organų donorystei propaguoti, psichologinei paramai teikti,
mokyti, kaip gyventi, turint tokių sveikatos problemų.
Iš anksto dėkojame tiems, kurie apsispręs padėti mūsų
žmonėms.
Himnas
donorystei
,,Kad prisimintų
mane"
Atiduok mano regėjimą žmogui, kuris nė karto nematė
patekančios saulės, kūdikio veido ar moters meilės žvilgsnio.
Atiduok mano širdį tam, kurio širdis tebuvo nesibaigiančių
skausmų šaltinis.
Atiduok mano kraują šešiolikmečiui, ištrauktam iš sudaužytos
mašinos, kad jis išvystų žaidžiančius savo vaikaičius.
Atiduok mano inkstus tam, kuris priklauso nuo mašinos,
padedančios jam išgyventi dar vieną savaitę.
Pasiimk mano kaulus, kiekvieną kūno raumenį, skaidulą, nervą
ir padėk žengti žingsnį suluošintam vaikui.
Ištirk mano smegenų kerteles.
Jei reikia, paimk mano ląsteles ir išaugink jas taip,
Kad vieną dieną nebylys berniukas sušuktų, išgirdęs plazdant
šikšnosparnį,
O kurčia mergaitė išgirstų lietų, barbenantį į jos
langą.
Sudegink tai, kas liks iš manęs, o pelenus išbarstyk pavėjui,
kad geriau augtų gėlės.
Jei privalai ką nors palaidoti, tebūnie tai mano ydos, mano
silpnybės
ir visi išankstiniai nusistatymai prieš kitus žmones.
Atiduok mano nuodėmes velniui.
Atiduok mano sielą Dievui.
Jei kartais norėtum prisiminti mane, padaryk gerą darbą ar
tarki žodį žmogui,
kuriam esi reikalingas.
Jei padarysi, ko tavęs prašau, aš gyvensiu amžinai.
Robertas N. Testas
Donorystės himną iš anglų kalbos išvertė poetas
A.Danielius
Jei prireiktų daugiau informacijos:
Ugnė Šakūnienė
Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“
prezidentė
Mob. 8 615 47471,
Dalintis