KAS GI YRA NAKTINIS ŠLAPIMO
NELAIKYMAS?
Dauguma mamų, kurių vaikai naktimis šlapinasi į lovą, aplanko
pediatrus, neurologus, urologus ir kitus gydytojus. Atlikus šlapimo tyrimą ir
atmetus vidaus organų susirgimus, problema neišnyksta. Tik tuomet vaikas
nukreipiamas pas gydytoją-vaikų ir paauglių psichiatrą.
„Mano dukrelei jau 5-eri, o ji vis dar šlapinasi naktimis į
lovą, kai draugės dukrelė jau seniai neturi šios problemos. Dieną manoji Irmutė
pasiprašo, bet naktimis prisišlapina į lovytę ir dažnai ne po vieną kartą.
Išbandžiau viską: ir bariau, ir baudžiau, ir gėdinau. Girdžiau dukrai daug
įvairių medikamentų, žolelių, bet nepadėjo.
Be to, ir pati Irmutė pradėjo bijoti, jog miegodama
neprišlapintų lovos, - guodėsi mama. - Visus jau ir gydytojus, ir ekstrasensus
aplankiau; ir niekas nepadėjo (PS.: žmonės drąsiau kreipiasi į kitus gydytojus
negu į vaikų psichiatrus, matyt, iš įpratimo). Ką man daryti?“
Tėvai į gydytoją-vaikų psichiatrą pagalbos dažniausiai
kreipiasi per vėlai.
Kas gi yra naktinis šlapimo nelaikymas
(enurezė)?
Tai dažnas sutrikimas - viena iš dažniausiai pasitaikančių
vaiko monosimptominių neurozių. Naktimis į lovą šlapinasi kas penktas penkerių
metų vaikas, o 12-kos metų — kas dešimtas. Vienas iš šimto suaugusiųjų taip pat
nekontroliuoja savo šlapinimosi naktimis.
Šis sutrikimas neretai paveldimas. Ypač glaudus tėvo ir
sūnaus paveldėjimo ryšys. Jei abu tėvus vargino ši problema, tai tikimybė, kad
jų vaikas taip pat patirs šią problemą, didžiulė.
Berniukams enurezė pasireiškia 3 kartus dažniau negu
mergaitėms.
Šiaip vaikai nustoja šlapintis į lovą 3-5 metų amžiaus.
Jeigu namie yra „šlapukas“, tai kenčia ne tik jis pats, bet
ir visa šeima. O jeigu dar apie tai sužino draugai, pažįstami… Vaikutis gyvena
nuolat įsitempęs: bijo išvykti į stovyklą, į svečius su nakvyne, nes nakties
metu gali prisišlapinti lovoje. Vaikai, kurie šlapinasi naktį į lovą, patiria
daug neigiamų emocijų. Tai trukdo vaiko asmenybės formavimuisi.
Kaip galima tokiems vaikams
padėti?
Aišku, pirmiausia reikia ištirti, ar nėra kokių nors
organinių pakitimų - inkstų arba šlapimo takų ligų. Pvz., dažnas ir skausmingas
šlapinimasis dažnai yra šlapimo takų infekcijos simptomas. Tokiu atveju Jūsų
vaiką gydantis pediatras ar šeimos gydytojas, atlikęs šlapimo tyrimą, nesunkiai
išgydys vaiką.
Be to, naktinis šlapimo nelaikymas taip pat gali liudyti
epilepsijos pradžią. Jeigu vaikutis yra patyręs galvos traumą, galvos smegenų
sutrenkimą ar uždegimą, jis turėtų būti nuolat prižiūrimas gydytojo-vaikų
neurologo, tokiems vaikams rekomenduojama atlikti elektoencefalogramą. Daugelio
elektoencefalogramos rodo padidintą smegenų voltažą.
Būtina išsiaiškinti, kiek kartų per savaitę vaikutis naktį
šlapinasi į lovą, kiek per parą suvartoja skysčių, kokios miegojimo sąlygos,
koks miego režimas, kada vaikas keliasi ryte, ar lengvai pasiekiamas tualetas,
ar lengvai uždegama šviesa kambaryje, ar vaikutis nebijo šlapintis tualete ir
kt. Taip pat labai svarbu sužinoti, kaip į šią problemą reaguoja tėvai.
Gydytojas turi aptarti su tėvais šią problemą, turi būti
nuoširdus bendradarbiavimas. Sunku gydytojui padėti vaikui, jei tėvai nesilaiko
duotų patarimų, nereguliariai lanko užsiėmimus, ignoruoja psichologinių
priežasčių svarbą.
Ką daryti, jeigu priežastys
psichologinės?
Naktinis šlapimo nelaikymas gali rastis dėl stipraus streso,
nepalankios atmosferos šeimoje ar paprasčiausio pervargimo nesilaikant dienos
režimo.
Aišku, ne visas priežastis galima lengvai pašalinti, be to,
pašalinus ir visas minėtas priežastis, daug vaikų nenustoja šlapinęsi lovoje.
Taip yra todėl, kad dažniausia naktinio šlapimo nelaikymo priežastis -
nepakankamai susiformavęs šlapinimosi refleksas. Jis gali susiformuoti vėliau
dėl daugybės priežasčių, ir tai gali nustatyti tik gydytojas.
Jeigu naktimis vaikas ima šlapintis pradėjęs lankyti vaikų
darželį arba mokyklą, tai gali būti įtampos, baimės pasekmė. Kai šlapintis
pradeda jautrūs vaikai, pradėję lankyti vaikų darželį ar mokyklą, jie labai
sunkiai emociškai išgyvena savo „bėdą“. Tokius vaikus reikia suprasti, paguosti
(kartais nebūtini jokie vaistai).
Labai svarbu, ar pats vaikutis ryte jaudinasi dėl to, kad jis
atsibudo šlapias, ar ne. Tie vaikai, kurie nesijaudina, paprastai būna pasyvūs,
šiek tiek lėčiau besivystantys, jie miega taip giliai, kad tiesiog nieko
nejaučia. Reikia išsiaiškinti, ar toks vaikas visada atsigula pakankamai anksti
ir tuo pačiu laiku, o prieš miegą nusišlapina (geriausiai, jei šlapinasi prieš
užmiegant), ar vakare negeria daug skysčių.
Yra įvairių gydymo priemonių, kurios gali būti naudojamos
namuose. Padidėjusį jautrumą, nerimą gali sumažinti valerijono šakniastiebių
arbata ar tabletės, vaistažolių vonios. Naktiniam šlapimo nelaikymui gydyti
liaudies medicinoje naudojamos bruknių lapų, jonažolės arbatos.
Tačiau visos arbatos - tai papildomai vartojami skysčiai, be
to, visos šios žolės skatina šlapimo išsiskyrimą, dėl to padažnėja ir
šlapinimasis. Todėl arbatas rekomenduojama vartoti tik ryte ir per pietus.
Kartais palankiai veikia vakare suvalgytas 1 arbatinis
šaukštelis medaus, sumaišytas su puse arbatinio šaukštelio smulkiai supjaustyto
svogūno.
Mažiems vaikams rekomenduoju sudaryti „sausų-šlapių“ dienų
kalendorių: popieriaus lape vaikutis turi nupiešti besišypsantį žmogutį arba
saulutę, jeigu ryte atsikelia sausas, o jeigu šlapias - žmogutį, kurio
skruostais rieda ašaros, arba debesėlį. Tikslinga naudoti pasiekimų lentelę.
Įgyjama daugiau drąsos, kai matomas akivaizdus gerėjimas. Visada reikia pagirti
vaiką, jei naktis buvo sausa ir niekada nereikia barti, jei lova sušlapo.
Pasitikėjimas - sėkmės garantas.
Kalendoriaus vedimas gali padidinti vaiko susidomėjimą savo
„bėda“. Daugelis vaikučių, vesdami kalendorių, konsultuojant gydytojui-vaikų
psichiatrui, pasveiksta arba pradeda rečiau šlapintis į lovą. Labai svarbu geri
vaiko-šeimos ir gydytojo santykiai, abipusis pasitikėjimas.
Be abejo, dideli krūviai mokykloje, nepalanki situacija
šeimoje, per mažai dėmesio namie, netinkama dienotvarkė - visa tai neigiamai
veikia mažylį. Netgi visos mūsų, suaugusiųjų, gyvenimo problemos matyti iš vaikų
sveikatos…
Suaugusieji neturėtų manyti, jog tik jie yra labai užimti,
turi daugybę rūpesčių, o vaikų problemos yra menkos ir nereikšmingos. Visuomet
reikia stengtis suprasti ir užjausti vaiką. Kiekvienas vaikas turėtų sulaukti
pakankamai dėmesio, būti mylimas ir globojamas savo šeimoje. Jautriai vaiko
psichikai gali pakenkti daugelis dalykų, o ypač tėvų dėmesio stoka gali
sutrikdyti jo psichoemocinį vystymąsi. Deja, yra tėvų, kurie mano, jog jų
vaikams viską gali atstoti kompiuteris arba televizorius…
Daugelis tėvų pagal vaiko elgesį miegant nujaučia, kad vaikas
greit prisišlapins, ir vaiką pažadina. Paprastai vaikas prisišlapina į lovytę,
praėjus 2-3 valandoms po užmigimo, „greito miego“ metu. Tačiau žadinti vaiko
nepatartina, kadangi taip ne tik neleidžiama išsimiegoti, bet ir trukdoma
susidaryti normaliam valingo šlapinimosi refleksui - keldami vaiką naktį, tik
išsaugote sausą lovą, o ne padedate vaikučiui įveikti šią bėdą.
Rekomenduojama miegoti kietoje lovoje, ne per šiltoje
patalpoje ir ne per šiltai užsiklojus. Dieną mažyliui naudinga pamiegoti, tada
bus ne toks gilus miegas naktį.
Jokiu būdu negalima vaiko barti, bausti ar gėdinti. Aš dar
niekada nemačiau vaiko, kuris norėtų šlapintis lovoje. Vaikas taip pat nori būti
sveikas ir jam naktinis šlapimo nelaikymas greičiausiai yra dar didesnė
psichologinė problema negu Jums. Juk vaikutis jaučia Jūsų nerimą bei supranta,
kokio elgesio iš jo tikitės. Be to, jis bijo, kad apie jo problemą gali sužinoti
draugai ar tėvų pažįstami. „Šlapukas“ savo išgyvenimus giliai slepia ir neparodo
net artimiausiems žmonėms. Todėl patariama tokį vaikutį kaip galima anksčiau,
kol vaikas dar nelanko mokyklos, parodyti gydytojui - vaikų ir paauglių
psichiatrui.
Naktinė enurezė sunkiai gydoma medikamentais, ypač tuomet,
kai vaikas nuo pat gimimo nebuvo nustojęs naktimis šlapintis į lovą (pirminė
naktinė enurezė). Dar sudėtingesni atvejai, jei kas nors iš vaikučio artimųjų
sirgo ta pačia liga. Daugelio vaikų, kurie naktį šlapinasi į lovą, abu tėvai
vaikystėje irgi šlapinosi į lovą. Tai rodo, kad naktinės enurezės etiologijoje
svarbūs genetiniai faktoriai.
Dėl antrinės naktinės enurezės (buvo laikotarpis, kada vaikas
nebesišlapino naktimis į lovą, ir vėl pradėjo) kreipiasi taip pat labai
dažnai.
Gydyti medikamentais paprastai nepatariama jaunesnių kaip
5-6-erių metų vaikų. Skiriami vaistai, kurie padidina šlapimo pūslės išorinio
rauko (raumens, kuris valingai neleidžia išsituštinti pilnai šlapimo pūslei)
tonusą, taip pat vaistai, pagerinantys nervinio impulso laidumą, bei hormonai,
mažinantys šlapimo išsiskyrimą per inkstus. Kiekvienu atveju medikamentus ir jų
dozes reikia pritaikyti individualiai. Šie vaistai skiriami gydymo kursais
(trukmė - 3 mėn.).
Pastaruoju metu enurezės gydymui dažnai skiriamas
desmopresinas. Jis skatina inkstus labiau koncentruoti šlapimą: šlapimo
pasigamina mažiau, ir vaikas naktį išmiega sausas. Gydoma 3 mėn. ir ilgiau. Jei
gydoma trumpai ar vartojama nepakankama vaisto dozė, norimo efekto dažniausiai
negaunama. Gydymą vaistais nuolat turi sekti ir koreguoti gydytojas, į kurį buvo
kreiptasi.
Gydant enurezę sėkmingai naudojami garso signalus
skleidžiantys aparatai. Šlapinimosi sulaikymo „treniruokliai“ padeda suformuoti
vaiko šlapinimosi refleksą. Šie prietaisai nustato labai tikslią šlapinimosi
pradžią ir duoda signalą smegenims: „noriu šlapintis, reikia pabusti ir eiti į
tualetą“.
Aparato veikimo mechanizmas gana nesudėtingas. Tikslas -
išugdyti natūralų šlapinimosi refleksą. Smegenyse užsifiksuoja, jog kai tik
prisipildys šlapimo pūslė, atsiras noras šlapintis, aparatas pradės cypti, todėl
bet kokiu atveju vis tiek reikės keltis ir eiti į tualetą, tad neverta net
pradėti šlapintis į lovą. Po kiek laiko vaikas pabunda kelias sekundes anksčiau
prieš garsinį signalą, dar vėliau skambučio išvis nereikia. Pradžioje vaikui
turėtų padėti tėvai. Aparatą reikia panaudoti kasnakt ilgesnį laiką.
Naudoti aparatą reikia dar keletą savaičių, kai vaikas jau
nesišlapina į lovą, kad išvengtume atkritimo.
Iš nemedikamentinių gydymo metodų prie naktinio šlapinimosi
dar patartina švelni įtaiga arba saviįtaiga (vyresniems vaikams), taip pat
norimo elgesio paskatinimas (t.y., elgesio terapija).
Neperlenkite lazdos
Psichoterapinių pokalbių metu bendraujant su tėvais
atsiskleidė ir viena iš psichologinių priežasčių, apsunkinančių sėkmingą
naktinės enurezės gydymą. Tai draudimas antroje dienos pusėje vartoti daug
skysčių, sūrus maistas vakarienei, vertimas prieš miegą 3-4 kartus nueiti į
tualetą, „specialus“ lovos paruošimas, pakišant neperšlampamą medžiagą, 5-6-erių
metų vaiko „apginklavimas“ sauskelnėmis arba vaiko žadinimas 2-3 kartus naktį
savo „procedūrai“.
Drįstu teigti, jog visa tai — vaiko kankinimas. Toks tėvų
„rūpestis“ tik rodo bendrą šeimos nuostatą: lova ryte bus šlapia.
Beje, nepalyginamai sunkiau sekasi sveikti vaikams, kurie
negalvoja esant blogai, kad šlapinasi į lovą. Jeigu vaikas nepakankamai nori
atsikratyti šios nesėkmės, tai tėvai turi įdiegti vaikui higieninius
įpročius.
Dirbant su „šlapukais“, naudojama ir
hipnozė
Hipnozė, kaip naktinio šlapimo nelaikymo gydymo metodas, turi
keletą privalumų. „Turi tu teisę šlapintis, kiek nori. Bet tavo privilegija -
sustabdyti šlapimą, kada tu tik nori. Tu pats sprendi, o ne tėvai“.
Gydant hipnoze, vaikas tampa pats atsakingas už savo
veiksmus. Individualių užsiėmimų metu nuolat bandau įteigti, kad vaikutis gali
miegoti sausas.
Gydytojas-vaikų psichiatras gydydamas pagrindinį dėmesį
skiria psichoterapiniam darbui. Bendraujant su vaikais stengiamasi juos suprasti
ir užjausti. Pirmiausia būtinai stengiamasi įgyti jų pasitikėjimą. Be abejo,
svarbu parinkti ir atitinkamą dietą bei režimą. Dedamos pastangos, kad visi
šeimos nariai įgytų teigiamą požiūrį į šią vaiko problemą ir stengtųsi jam
padėti.
Galiu teigti, jog sėkmingas enurezės gydymas sumažina vaikų
elgesio bei emocines problemas. Išgijusiems vaikams nebereikia nerimauti dėl
nakties problemų, padidėja savigarbos jausmas. Sparčiausiai gyja vaikai, kuriems
naktinis šlapinimasis yra dominuojanti problema, mažinanti gyvenimo
kokybę.
Taigi enurezės gydymo pagrindiniai
principai:
1. Vaiko emocijų ir elgesio koregavimas.
2. Tėvų emocinių santykių ir elgesio keitimas vaiko
atžvilgiu.
Turite suprasti, kad nesate blogi tėvai vien dėl to, jog Jūsų
mažylis šlapinasi naktį lovoje. Įtikinkite vaiką, kad jis irgi nekaltas dėl
tokio veiksmo. Visada elkitės su savo vaiku kantriai bei švelniai ir
nepasiduokite, kol pavyks išmokyti mažąjį nebesišlapinti lovoje. Visam tam
reikia nemažai laiko…
Norint greičiau sulaukti rezultato, reikia vaiko,
gydytojo-vaikų psichiatro ir tėvų tarpusavio sutarimo.
Gydytoja-vaikų ir paauglių psichiatrė Jolanta Trinkūnienė
Vilniaus g. 25-22, Vilnius
Tel.: 8 686 29266
Šaltinis: astrameda.com