Net ir tie, kurie skiria
pakankamai dėmesio tam, ką ir kaip valgo bei geria, gali būti suklaidinami
visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie taisyklingą maitinimąsi.
Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė atkreipia dėmesį į 10 labiausiai paplitusių
mitų.
1. Liesi
produktai yra sveikesni. Vien tai, kad produkte yra mažiau riebalų, dar nereiškia,
kad jis sveikesnis. Yra daug produktų, kuriuose daug riebalų, o jie yra ne tik
sveiki, bet ir būtini mūsų organizmui. Pavyzdžiui, riebi jūrinė žuvis turi daug
Omega-3 riebalų rūgščių, kurios labai svarbios mūsų sveikatai. Avokaduose,
riešutuose, aliejuose taip pat yra mums labai reikalingų riebalų.
2. Valgyti
reikia po mažai, bet dažnai. Kai kurių žmonių, tikinčių šia
taisykle, valgymas pavirsta nuolatiniu kramsnojimu – valgoma kas valandą ar
dvi, bet niekada taip ir nepasisotinama. Alkis parodo, kad kūnui reikia
energijos, tuomet ir reikėtų pradėti valgyti. Sotumo jausmas parodo, kada
maisto jau užtenka ir galima baigti valgyti. Kiekvieno žmogaus valgymo dažnumas
yra labai individualus ir priklauso ne tik amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo,
bet ir nuo to, kiek ir ko valgyta praėjusį kartą. Ilgesnės kaip 4-5 valandų
pertraukos tarp valgių taip pat nėra gerai, nes sutrikdo medžiagų apykaitą. Valgyti
„po mažai“ yra labai neapibrėžtas nurodymas, skatinantis ignoruoti tikruosius
kūno poreikius.
3. Per dieną reikia išgerti virš 2
litrų skysčių. Kiekvienam
žmogui skysčių poreikis yra skirtingas. Tam pačiam žmogui, skirtingomis
sąlygomis gali reikėti skirtingo kiekio skysčių. Būnant karštame ore, pirtyje
ar sportuojant, skysčių netenkama, todėl jų reikia daugiau. Normaliai skysčių
kiekis, į kurį patenka vanduo, arbata ir pan., apskaičiuojamas arba pagal
žmogaus kūno masę – 30 ml/kg svorio, arba pagal suvalgomo maisto kiekį – 1
suvartotai kilokalorijai reikia 1 ml skysčių.
4. Skysčių
gėrimas neturi įtakos atminčiai. Įrodyta, kad skysčių gėrimas gali turėti
įtakos mokinių mokymosi rezultatams. Tiek vaikai, tiek suaugusieji, kurie geria
nepakankamai ir kuriems trūksta skysčių, pasižymi blogesne dėmesio
koncentracija, atmintimi, blogiau atlieka užduotis.
5. Termiškai
neapdorotame („žaliame“) maiste yra augalinių fermentų, kurie gerina
virškinimą. Suvalgius net ir aukšta temperatūra nepaveiktus augalus,
juose esantys fermentai skrandyje dėl rūgščios terpės suyra ir tampa
neveiksmingi. Taigi maisto virškinimui žmogaus organizmas pats gamina jam
reikalingus fermentus. Tyrimai rodo, kad skrandžio fermentų išsiskyrimą bei virškinimą skatina, pavyzdžiui,
natūralus bikarbonatinis mineralinis vanduo. Vieni iš geriausiai žinomų bikarbonatinių vandenų pasaulyje yra šie:
„Borjomi“ (Gruzija, 3880 mg bikarbonatų litre), „Gerolsteiners“ (Vokietija,
1815 mg bikarbonatų litre), „Campilho“ (Portugalija, 1479 mg bikarbonatų
litre). Iš Lietuvoje platinamų bikarbonatinių mineralinių vandenų „Borjomi“ yra
populiariausias.
6. Negalima
valgyti po 18 val., nes kalorijos, gautos vakare didina svorį. Kalorija yra
kalorija, jos vertė nesikeičia priklausomai nuo paros meto. Organizme medžiagų
apykaita vyksta visą parą, ji nenutrūksta. Niekada nebūna taip, kad atėjus tam
tikrai valandai (18 ar 19 val.) „išsijungtų“ energijos poreikis, nutrūktų
medžiagų apykaita ir organizme nebebūtų naudojama energija.
7. Labai sveika
kartais pabadauti ar išsivalyti organizmą. Kūnas nekaupia kenksmingų
medžiagų, o jas neutralizuoja, paverčia nekenksmingais junginiais ir pašalina.
Inkstai, kepenys, oda ir plaučiai – visi šie organai tarnauja kaip organizmo
valymo sistema, todėl papildomai jo valyti nereikia. Badaujant ardomi savi audiniai, nes kūnui reikia gauti energijos
išgyventi. Tokia priemonė ne išvalo, o priešingai – badavimo metu prisigamina
daug toksinių medžiagų.
8. Tam, kad
būtume sveiki, reikia kasdien vartoti vitaminų ir mineralų papildus. Maisto
papildai – vitaminai ir mineralai – negali atstoti tinkamos mitybos teikiamos
naudos sveikatai. Dauguma sveikų žmonių gauna pakankamai mineralų ir vitaminų
tiesiog tinkamai maitindamiesi bei gerdami natūralų bikarbonatinį mineralinį
vandenį. Kai kuriose situacijose vitaminų ir mineralų poreikis tampa didesnis
ir jų gauti su maistu tampa sunkiau, tuomet ir rekomenduojami papildai,
pavyzdžiui, nėštumo metu, po ligos ir pan.
9. Kava ir
arbata sukelia dehidrataciją (skysčių netekimą). Mažesnis nei
400 mg kofeino kiekis neskatina dehidratacijos, o kavoje ar arbatoje esantis
vanduo dar ir suteikia mums skysčių. Taigi arbata ar kava, netgi ir stipri, gali
būti skanus būdas žmogui gauti daugiau skysčių. Be to, kava ir arbata turi
kitokių teigiamų poveikių sveikatai: jose yra antioksidantų, kurie apsaugo nuo
laisvųjų radikalų ir taip sumažina daugelio ligų, pavyzdžiui, širdies ir
kraujagyslių, riziką.
10. Ekologiškas
maistas yra sveikesnis. Atlikti tyrimai parodė, kad tiek ekologiško, tiek
neekologiško maisto poveikis sveikatai yra toks pats. 2010 m. buvo išspausdinta
sisteminė apžvalga, kuri apibendrino daugiau kaip 98 tūkst. per pastaruosius 50
metų atliktus tyrimus. Autoriai padarė išvadą, kad ekologiškas maistas nėra nei
geresnis, nei naudingesnis, nei turi kažkokios didesnės įtakos sveikatai negu
įprastas neekologiškas maistas. Taip pat nustatyta, kad ekologiškas maistas
savo biologine verte (t.y. vitaminų, mineralų, baltymų, riebalų, angliavandenių
kiekiu) nesiskiria nuo neekologiško. 2012 m tą patį patvirtino ir Švedijos
mokslininkų grupė.
Kontaktai:
Sergejus Tichomirovas,sergejus@maniac.lt, 867184621
|