Medikai sako, kad nei vienas vaikas neužauga be kosulio. Tai pats dažniausias
simptomas vaikystėje. Deja, bet kai kuriems vaikams kosulys apie save primena
net kelis kartus per metus. Kaip vertinti vaikų kosulį? Kaip jį gydyti? Kokius
pasirinkti natūralius būdus ir kada pasitelkti vaistus? Išsamūs atsakymai į
svarbiausius klausimus.
Iki metukų
Kosulys yra refleksas. Nors vaikučiai iki dviejų metukų
nemoka natūraliai atsikosėti, tačiau prisikaupus karkalams, jie refleksiškai
atsikosti. „Vaikučiai iki metukų guli, todėl suslogavus jie dažnai ima kosėti.
Tokiame amžiuje viena dažniausių kosulio priežasčių – sloga. Gulint snargliukai
erzina, ne ten nuteka ir vaikas refleksiškai kosti,“ – sako „Privatus gydytojas“
šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė.
Kita kosulio priežastis - bronchų ar trachėjos pažeidimas.
Tokiu atveju reikia skubėti pas gydytoją, medikas tikslią diagnozę nustatys
pasiklausęs, kaip vaikas kvėpuoja, atlikęs kraujo tyrimus.
Kaip mamai suprasti, kada situacija rimta, o kada vaikas
kosti tik dėl slogos? „Reikia atkreipti dėmesį į kosėjimo dažnį. Jeigu
atsikosėjo vieną kartą į dieną ar savaitę, tai čia nieko rimto. Taip pat
įvertinkite mažylio bendrą savijautą. Jeigu vaikas gerai jaučiasi, yra ramus, ne
vangus, nekarščiuoja, vadinasi, kosuliukas nulemtas slogos. Labai dažnai vaikai
ima kosėti, kai auga dantukai. Tuomet gaminasi daugiau seilių ir būtent per
didelis seilių kiekis skatina kosėjimą,“ – aiškina gydytoja.
Konsultuotis su šeimos gydytoju pravartu jei kosulys
intensyvus, priepuolinis, drėgnas ir vaikas kosėja naktį, negali dėl kosulio
užmigti.
„Vaikams ligos eiga labai greitai keičiasi, šiandien vienaip,
o rytoj jau gali būti visai kitaip. Tad su vaikais iki metų nėra ko delsti.
Jeigu atsiranda kokie naktiniai ar dažnesni kosuliai, reikia vežti pas gydytoją,
nes vieną dieną gali būti kosuliukas, o kitą dieną jau ir plaučių uždegimas.
Vaikų iki metukų gydyti žolytėmis ir kompresiukais neverta, geriau iš karto
rodyti daktarui,“ – patarė Ivanauskienė.
Nuo metukų ir trijų
Vaikų bronchų medis yra trumpesnis nei suaugusių, todėl į
vaikų organizmą patekusi infekcija plinta greičiau. Paprasčiausios slogos
atveju, labai dažnai infekcija komplikuojasi ausų uždegimais. Kitokia vaiko
fiziologija diktuoja savo sąlygas. Mažasis ligoniukas reikalauja greitų
sprendimų.
Vaikui augant, formuojantis organams, mažėja tikimybė
komplikacijų ir greitos ligos eigos. Kai vaikas ima sėdėti ir vaikščioti slogą
ir kosulį sukelianti infekcija ne taip greitai plinta.
„Vyresniems vaikams pradėjus kosėti jau galima duoti vaistų.
Juk jiems būna bronchų spazmai, sausi karkalai, švilpiantys kosuliai ar net
astminiai dusuliai. Todėl šiuo amžiaus tarpsniu, pasitarus su gydytoju, yra
skiriami medikamentai. Naudojam ir bronchus plečiančius vaistus, kai kamuoja
obstrukciniai bronchitai; dažnai naudojam atsikosėjimą gerinančius vaistus
(žinomiausias yra mukolitų klasės vaistas ACC). Tinkamai
parinktomis dozėmis šiuos vaistus vaikams naudoti yra saugu. Jie greitai padeda
susitvarkyti su mažylius kamuojančiais skundais,“ – sako šeimos gydytoja.
Didžiausia grėsmė šiame amžiuje – astma. Kartais kosulys gali
išprovokuoti genetiškai apspręstą polinkį sirgti astma. Kaip mamos sako, kosulys
„atsivedė“ astmą. Todėl svarbu neužleisti prasidėjusio kosulio, neleisti jam
įsisiautėti. Reikia stengtis jį išgydyti pačioje ligos pradžioje.
Nuo trijų metų
Nuo trijų metų pavojus, kad peršalimas komplikuosis plaučių
uždegimu mažėja. Vaikai tampa tvirtesni. Infekcija patekusi į plaučius, nejuda
taip greitai žemyn.
Tačiau šiuo periodu atsiranda naujos grėsmės – mikoplazmos ir
chlamidijos. Statistiškai iki trijų metų vaikai retai kada šiais virusais serga,
tačiau nuo trijų metukų – labai dažnai.
„Mikoplazma pneumonija ar chlamidija pneumonija – tai yra
toks viruso ir bakterijos mutantas, kuris pažeidžia kvėpavimo takus. Jis sukelia
bronchitus arba židininius plaučių uždegimus. Būdingas židininis vaizdas plaučių
uždegimo, kai žiūrima rentgenologiškai. Vienas iš simptomų – ilgai užsitęsęs,
neproduktyvus kosulys. Nebūna pakilusi temperatūra, tačiau kosulys tęsiasi
kartais mėnesį ir ilgiau,“ – sako šeimos gydytoja.
Mikoplazmą ar chlamidiją vaikas gauna oro lašeliniu būdu. Ir
yra tik vieni antibiotikai, kurie gali padėti, nes šitas mutantas atsparus
daugeliui antibiotikų. Jeigu pasitvirtina ši infekcija, gydymas būna ilgas, iki
21 dienos.
Maži suaugėliai
Kada vaikas tampa mažu suaugėliu, kada jau galima jį gydyti
žolelių arbatytėmis? „Jeigu yra lengvesnė ligos forma, tai arbatytes galima jau
nuo dviejų metų bandyti. Taip pat jei yra nestipri sloga, vaikas lengvai
atsikosti. Galima šildomais tepalais trinta krūtinėlę, girdyti žolelių arbatomis
su medumi. Suprantamas mamų noras padėti vaikui susidoroti su liga kuo
natūralesnėmis priemonėmis. Tačiau prieš imantis tokių gydymo metodų, patarčiau
atidžiai peržiūrėti šeimos narių polinkį sirgti alerginėmis ligomis. Jeigu jų
yra daug, vertėtų būti labai atsargioms su žolelėmis. Alergiškų tėvų vaikas
paveldi audringesnes organizmo reakcijas ir nežinia koks augalas gali sukelti
bronchų spazmą ar astmos priepuolį,“ – perspėjo Ivanauskienė.
Sulaukęs trijų metų vaikas „įlipa“ į suaugusiųjų sirgimo
grafiką. Nuo keturių metų kosulio gydymo formulė tampa tokia pati kaip ir
suaugusio.
ĮDOMU
Vibracinis masažas. Kai yra
užsitęsę kosuliai, rekomenduojama išbandyti vibracinį masažą. Pacientas leidžia
garsą, o masažuotojas tuo metu rankomis stuksena per nugarą. Toks masažas
leidžia geriau pasišalinti skrepliams iš plaučių.
SVARBU
- Kuo daugiau
skysčių
Pulmonologai sako, kad geriausias būdas atsikratyti kosulį
sukeliančios infekcijos – vartoti daugiau skysčių. Pats paprasčiausias ir
natūraliausias būdas pašalinti ligos sukėlėją – jį išplauti. Jeigu organizme
nebus pakankamai skysčių, nebus ką vaistams šalinti.
- Sergamumo dažnis
Jeigu vaikas lanko darželį, tuomet, aišku, jis kosės dažniau.
Vaikas, lankantis pirmais metais darželį serga kas porą mėnesių. Namie auginamas
vaikas turėtų sirgti ne dažniau kaip kas tris mėnesius, kartą į pusmetį.
Dažnesnis periodiškumas reikalauja gydytojo konsultacijos.
Daiva Ausėnaitė
|