Rudenį, žiemą, pavasarį labai aktuali problema - ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos. Jomis ypač dažnai serga vaikai. Šios ligos dar vadinamos peršalimo ligomis, bet tai nėra teisinga, nes peršalimas, perkaitimas ar kiti išorės faktoriai ligų nesukelia. Jų veikiamas tik susilpnėja organizmo imunitetas, organizmo apsauginės funkcijos. Tuo pasinaudoja ir patenka į organizmą ligų sukėlėjai, dažniausiai virusai. Jie pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę. Čia pradeda veikti apsaugos faktoriai; gleivinė sekretuoja, atsiranda gausi sloga, čiaudulys, sausas varginantis kosulys.

 

Dažniausios ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos yra: ūmi sloga, ryklės tonzilų, gerklų, trachėjos uždegimai.

 

Ligos pradžioje viršutinių kvėpavimo takų gleivinė parausta, paburksta, iš nosies gausiai teka sekretas, jis dirgina nosiaryklę. Vaikai čiaudi, kosti, sunkiau kvėpuoja, nes dėl paburkusios gleivinės būna susiaurėję kvėpavimo takai. Kosulį skatina ir sausas kambario oras, kuris dar labiau sausina sudirgintą nosies ir visų kvėpavimo takų gleivinę.

 

Sausas kosulys suaktyvėja gulint, ypač naktį. Vaikai tampa  irzlūs, neužmiega ar dažnai pabunda. Tai labai vargina ir vaiką, ir jo tėvelius.

 

Ligos pradžioje tėveliai galėtų padėti vaikams, taikydami visas įmanomas, taip vadinamas, namų priemones. Reikėtų plauti nosį jūros vandens tirpalais, girdyti šiltais skysčiais, krūtinę, padus įtrinti šildančiais, eterinių aliejų (eukalipto, mentolo, kamparo) turinčiais tepalais, atlikti inhaliacijas. Tai padėtų sumažinti skausmą, pagerintų vidaus organų kraujotaką, mažintų gleivinių paburkimą, dirglumą, palengvintų kosulį ir kvėpavimą. Šios priemonės pagerina savijautą.

 

Tėveliai turėtų nepamiršti, kad susirgusį mažą vaiką visada reikėtų parodyti gydytojui. Jeigu vyresni vaikai serga keletą dienų arba jeigu pakyla kūno temperatūra ir laikosi aukštesnė kaip 38 C 2-3 dienas, taip pat reikėtų vykti pas gydytoją, kuris spręstų, kokį gydymą taikyti.

 

Gydytoja pediatrė Jūratė Barzdenytė