Kūdikis vonioje

  

Tikriausiai nerimaujate, nuo ko pradėti vandens procedūras? Tiems, kurie pasiryžę auginti ruoniukus, siūlome neprasidėti su naujagimio vonele. Todėl, kad šis indas tik varžo judesius. Be to, iš vonelės į plačiuosius vandenis tikrai neišplauksi. Kas kita - šeimyninė vonia. Štai čia mažutėlis pasijus kaip baseine.

Bet, skubu įspėti, vonioje ilgai neužsibūsit. Nes jau keturių mėnesių mažiukas pradės joje strigti. Plukdant išilgai bus viskas gerai, tačiau skersai - už vonios kraštų „kibs” rankytės. Todėl, kai vaikelis pasieks pusę metro, plaukite į platesnius vandenis - baseiną.

Taigi, iki ketverių mėnesių šiokia tokia išeitis yra vonia. Tad ką joje veikti?

 

Vanduo - tikrai nebaisus

Jei vaikelis, įmerktas į vandenį, pradeda verkti, riesti kojytes, nesikankinkite, o lipkite į vonią ir jūs. (Žinoma, prieš tai, vertėtų apsiprausti po dušu). Mažylį pasiguldykite sau ant krūtinės (jo veidukas turi žiūrėti į jūsų veidą) ir po truputėlį, kad neišsigastų, su ranka ant nugarytės ir rankyčių pilkite šiltą vandenį. Pabandykite abu šiek tiek panerti, tik nešlapinkite galvos. Jei vaikelis baiminasi, pakalbinkite jį. Ką nors paniūniuokite. Galima net pamaitinti krūtimi. Kai pajusite, kad vaikas nebijo vandens ir vandens procedūros jam teikia džiaugsmo, į vonią bandykite merkti jį vieną. Tokios kasdienės vandens procedūros - tai pirmieji plaukimo „žingsneliai”.

 

Pirmieji judesiai vandeny arba varliukai

Sunkiausia išmokyti vaiką laikytis ant vandens. Abiem rankom įdėkite ant nugaros gulintį mažylį į vandenį. Šis turėtų apsemti vaiko ausytes. Viena ranka prilaikydami už kaklo ir galvytės, kita už užpakaliuko, pasūpuokite. Vėliau laikydami tik už galvytės (netoli kaklo) pabandykite vedžioti nuo vieno vonios krašto iki kito, sukite ratukus. Lygiai taip pat pabandykite „vedžioti” viena ranka laikydami tik už smakro, plaukite „varliuku”. Stenkitės neprilaikyti užpakaliuko ar pilvuko.

Beje, pasirodo, kuo didesnis vaikas, tuo sunkiau jį išmokyti laikytis ant vandens. Pavyzdžiui, su aštuonių mėnesių mažiuku tektų gerokai paplušėti.

 

Vanduo ant galvos arba gulbiukai

Dauguma vaikų verkšlena, kai jiems ant galvos užpili vandens. Neva vanduo graužia akis. Netiesa. Verčiau jau mažutėlį išmokykite nebijoti vandens. „Beplaukiojant” vonioje sukelkite audrą. Tai yra padarykite bangeles, kad šios aptaškytų veiduką. Tik svarbu, kad tos bangelės ant veido „kristų” iš viršaus. Kitaip vanduo gali patekti į nosytę. Iš pradžių vaikas, lyg gulbiukas, bandys išsisukti. Tačiau įveikę vandens baimę, galite abu stotis po dušu (papasakokite apie tai, kaip ant ežero lyja lietus) ir plauti galvytę.

 

Nardymas arba ruoniukai

Jei mažasis nesirauko ant nosytės užtiškus srovelei vandens, vadinasi, metas tapti ruoniuku. Tik neskubėkite. Juk puikiai žinote, kad panėrus po vandeniu, negalima kvėpuoti. Todėl prieš niurktelint, švelniai iš apačios papūskite vaikui į veiduką. Jis ne tik užsimerks, bet ir įkvėps oro. O štai tada galimas pirmas trumpas niurktelėjimas. Papūskite prieš kiekvieną nirstelėjimą. Tegu tai būna ženklas, kad ketinate jį trumpam paversti ruoniuku. Jokiu būdu nepūskite į veiduką, kai mažylis išnirs iš vandens. Išnirusiam negailėkite pagyrų ir komplimentų.

 

Štai tiek išmokę namuose, galite drąsiai (žinoma, kartu) keliauti net į suaugusiųjų baseiną. Ir visgi norėtųsi priminti, kad vandens procedūros turi teikti džiaugsmą ne tik tėveliams, bet ir atžalėlėms. Žodžiu, jokių ašarų.  Ir netikėkite, jei kas nors sakys, kad be vargo nieko negalima pasiekti. Leiskite vaikui pamilti vandenį, tegu pasijunta laisvas ir lengvas. O baseine pabandykite pakartoti viską, ką išmokote vonioje. Skirtumas tik toks, kad baseine mažylis pajus nevaržomą vandens erdvę.

 

 Aja Vitkienė