Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Tik tėčiams (III dalis)

Dalintis

Tęsinys.

I dalis

II dalis

Emocijų už du

Tad kur ieškoti stiprybės? Kaip atlaikyti mylimos moters ašaras, įgeidžius, emocinius priepuolius, nuotaikų kaitą? Ezoterikoje teigiama, kad moters nuotaiką lemia bręstantis vaisius, kuris jau turi ne tik savo genetiką, tam tikrus polinkius, bet ir pageidavimus. Todėl manoma, kad tos nuotaikų kaitos – tai prasiveržianti vaiko nuotaika. Juk moters kūne atsiranda dar viena siela. Su kitokiais įgeidžiais, pajautomis. Todėl ji tai liūdna, tai linksma. ,,Kiek tu gali, tau neįmanoma įtikti“, – gali atsirasti noras priekaištams. Tiesa tokia, jei imsi reikšti pretenzijas, tai tik dar labiau suerzinsi ir susierzinsi. Šiandien vyrai turi daug pretenzijų, kurios kalba ne jų naudai. Jiems atrodo, kad jie turi būti viskuo aprūpinti ir visiškai patenkinti. Nors psichologai ir sako, kad nėštumo metu ir pirmaisiais kūdikio auginimo metais moteris neturi pamiršti vyro. Tai tiesa. Tačiau kartu turi nepamiršti, kad jis nėra vaikas. Jis tampa tėvu, o tai reiškia, kad gyvenimas įgauna naujas spalvas. Ir lengva nebus nė vienam iš jų.

 

Du žmones suartina panašūs jausmai, panašūs potyriai. Moteris laukdama kūdikio patiria ir fizinius kūno nepatogumus – padidėjusį svorį, skausmus, kojų tinimą, strijas ir t. t. Ji rizikuoja savo sveikata, komfortu, grožiu. Juk atsiranda daug nepageidaujamų reiškinių. Todėl vyras galėtų solidarizuotis. Pradėti nuo valios grūdinimo – juk tapus tėvu šios savybės ypač reikės. Galbūt laukimo metu pereiti į asketišką gyvenimo būdą, vartoti mažiau maisto, kas rytą apsipilti šaltu vandeniu, daugiau sportuoti. Kūną ir sielą stiprinantys veiksniai – asketiškas gyvenimo būdas. Vyras turėtų save stumti į sunkesnes sąlygas, kaip: pasninkauti, praustis šaltame duše, atsisakyti saldumynų. Dažnai nesusimąstoma, kad lepinimasis skanėstais, tingėjimas prie televizoriaus atima iš žmogaus charakterio stiprybę, jis tampa priklausomas nuo komforto. O šeimoje būna nelengvų akimirkų, kurias teks išgyventi. Charakterio stiprybė leistų ne tik pačiam nepalūžti, bet ir būti tvirta atrama savo moteriai. Juk diskomforto būsena bus jau pažįstama: ,,Manimi nebuvo pasirūpinta. Aš tai ištvėriau. Aš pasirūpinau savo žmona. Esu tvirtas.“ Patyrus ne tokią patogią buitį, ima augti pasitenkinimas savimi, kaip stipria asmenybe, kartu ir pasitenkinimas gyvenimu. Tai ateina, kaip atlygis. Juo labiau kad moteris tai tikrai įvertins.

Mamos kantrybės resursai arba ,,nepopink“

Mamai gamta gausiai skyrė prigimtinių besąlygiškos meilės ir kantrybės resursų. Mokslininkai teigia, kad taip pati gamta apsisaugo nuo homo sapiens išnykimo. Juk slaugyti kūdikį yra nemenkas iššūkis, reikalaujantis didžiulių tiek fizinių, tiek psichinių – kantrybės, pakantumo – resursų. Tuo tarpu vyrui gamta šito pašykštėjo. Vyrui ilgėliau pabūti su nemokančiu vaikščioti mažiuku tampa kančia. Jis gali šauniai rūpintis vaiku pusdienį, dieną. Tačiau laikas yra ribotas. Tada vyras sako, kad jo laukia REIKALAI. Bet kokie, kad tik ištrūkti iš namų, nes baigėsi kantrybės resursai. Gamtos neduota. Tuo tarpu mama turi kupiną kantrybės taurę, kurią būtina saugoti. Ji skirta vaikui auginti, šeimos ramybei puoselėti. Vyro pareiga saugoti kiekvieną lašą, nes gali būti, kad mama tuos kantrybės šaltinius gali išnaudoti kitiems dalykams. Sakykime, neišvengiamai komplikuotoje aplinkoje: nevykę santykiai su vyru, anyta, savo mama... Taip pat jauna mama gali susidurti su visuomenės priešiškumu, murmėjimu, priekaištais statydama automobilį, stovėdama parduotuvėje prie kasų ar ilgai laukdama už gydytojo kabineto durų. Viešose vietose pilna piktų žmonių, kurie sukelia stresines emocijas burbėjimais, priekaištais, įžeidžiais pamokymais. Dozė negatyvo žlugdančiai veikia kiekvieną, ypač jauną moterį. Ir emocijos niekur nedingsta. Jos tirpdo mamos kantrybės ir ramybės išteklius. Taip pat slopinti mamos prigimtinius šaltinius gali nevykę patarimai iš artimos aplinkos, kaip:, ,,Nepopink vaiko“, ,,Mažiau nešiok“ ir pan. Jei moteris pasiduoda tokiam spaudimui, ji vaiką atstumia nuo savęs, augina ne iš širdies, tarsi dirbtinai. Ir tai, žinoma, sukelia prieštaravimų tiek mamos širdyje, tiek vaiko elgesyje. Arba vaikas dar negimęs, o mama jau žino, kaip ir kada ką darys. Jau paskaičiavo, kad krūtimi maitins iki trijų mėnesių, ant puoduko sodins pusės metų, raides pažinti mokys nuo dešimties mėnesių... Ji tarsi kalendoriuje sužymi datas ir užsiprogramuoja neintuityviam auginimui. Tai priešiška gamtai. Natūralu, kad augdamas vaikas tam ims priešintis, nes jo poreikiai nepriklauso nuo mamos perskaitytų žurnalų ar knygų kiekio. Vaiko poreikiai yra gaivališki ir reiškiami tiesiog tada, kada jie kyla, o ne taip, kaip mama suplanavo. Ką daro mama kilus priešiškumui? Neria į mamų forumus ir ten rašo: ,,Negaliu susišnekėti su vaiku, jis neklauso, klykia, ožiuojasi, ką daryti?“ O priežastis paprasta – tiesiog eilę metų netenkinami vaiko poreikiai, todėl mažylio nepasitenkinimas užaugęs iki lubų. Jo užsispyrimai, ašaros, riksmas tokie dažni, lyg radijo žinių laidos. Ir dar. Būdamas trimečiu kiekvienas vaikas būtinai kur nors gatvėje sustoja ir reikalauja: ,,Panešk mane“. Kaip elgiasi tėvai? Vieni paima ant rankų, užsikaria ant sprando ir smagiai neša. 

Tačiau visada atsiranda kitų, kurie irgi užsispiria: ,,Nenešiu. Esi didelis vyras, gali eiti pats.“ Konfliktas neišvengiamas. Ir kartojasi įvairiose situacijose. Vėliau septynerių vaikas eina į mokyklą, o pas jį dar sukasi nebaigtas ožio patirties filmas: ,,Aš nesu patenkintas, man nesaugu, negaliu pasitikėti savo tėvais, jie manęs negirdi ir net neklauso.“

Iki trejų metų vaikui reikia duoti viską, kas tik įmanoma. O kalbant apie laukimo metą, tai ir negimusio, ir naujagimio, ir kūdikio poreikiai panašūs: jiems reikia saugumo, šilumos, švelnumo. 

Jūratė Jadkonytė Petraitienė

Knyga "Laukiame naujagimio"

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą