Gimdymo metu vaisius išstumiamas natūraliais gimdymo takais. Toks gimdymas yra natūraliausias, jam visuomet teikiama pirmenybė.
Skausmas gimdymo metu gali būti malšinamas medikamentais arba atliekant epidurinę nejautrą, kurios metu nuskausminantys medikamentai suleidžiami į stuburo smegenų aplinką.
Jei dėl įvairių priežasčių moteris negali pagimdyti pati, atliekama Cezario pjūvio operacija. Jos metu vaisius ištraukiamas per pilvo sieną. Sėdyninė pirmeiga ne visada baigiama Cezario pjūvio operacija, dažnai moterys pagimdo pačios.
Kūno pasirengimas gimdymui
Likus 2–3 savaitėms iki gimdymo, gimdos dugnas šiek tiek nusileidžia, moteriai pasidaro lengviau kvėpuoti, pagerėja širdies veikla. Tai rodo, kad vaisiaus galvutė nusileido į dubenį. Šiuo metu padidėja gimdos jautrumas, jaučiami parengiamieji sąrėmiai. Gimda susitraukia net nuo silpnų dirgiklių (fizinis darbas, tuštinimasis, šlapinimasis, vaisiaus judesiai). Kartais gimdos apsitraukimo metu juntamas skausmas pilvo apačioje ar strėnose. Tokie parengiamieji sąrėmiai yra nereguliarūs ir silpnesni bei trumpesni už gimdymo sąrėmius.
Prieš gimdymą dėl padidėjusio skysčių išsiskyrimo šiek tiek sumažėja moters kūno masė, 0,3–0,4°C nukrinta temperatūra, susilpnėja vaisiaus judesiai. Šiuo periodu gimdymui ruošiasi gimdos kaklelis. Jis trumpėja, minkštėja, pradeda atsidarinėti, užima padėtį, nukreiptą būsimo gimdymo kryptimi. 2–3 dienos prieš gimdymą iš gimdos kaklelio pasišalina gleivių kamštis, kuriame gali būti kraujo priemaišų.
Skiriami trys gimdymo laikotarpiai:
1. Nuo reguliarių sąrėmių pradžios iki pilno gimdos kaklelio atsidarymo. Gimdymo pradžia – tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys gimdos raumenų susitraukimai, vadinami sąrėmiais. Tai svarbiausia varomoji gimdymo jėga, kuri stumia vaisių gimdymo takais.
Iš pradžių sąrėmiai būna kas 10–15 minučių ir gana trumpi, vėliau jie ilgėja, dažnėja, darosi skausmingesni. Kiekvienas sąrėmis tolydžio stiprėja, pasiekia kulminaciją, po to mažėja, ir per pauzę raumenų tonusas visai išnyksta. Sąrėmiai kartojasi iki pat vaisiaus užgimimo. Šis laikotarpis pirmąkart gimdančioms trunka 13–18 val., pakartotinai gimdančioms – 6–9 val.
2. Nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus užgimimo. Visiškai atsidarius gimdos kakleliui, vaisiaus galvutė ar sėdynėlė pradeda slinkti žemyn pro gimdos kaklelio žiotis. Tuo metu paprastai plyšta arba praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė, ir nuteka vandenys. Gimdymo pabaigoje sąrėmiai būna kas 1–2 minutes, ir trunka iki 60–80 sekundžių.
Vaisiaus pirmeigei daliai spaudžiant dubens nervinius rezginius, prasideda stangos. Stangos – tai refleksinis pilvo raumenų ir diafragmos susitraukimas, kai padidėja nevalingas spaudimas pilvo ertmėje. Gimdyvė gali stangas valdyti – sustiprinti jas arba susilpninti. Šis laikotarpis pirmąkart gimdančioms trunka 1–2 val., pakartotinai gimdančioms – nuo 5–10 minučių iki 1 valandos.
3. Nuo vaisiaus užgimimo iki placentos užgimimo. Šis laikotarpis dažniausiai trunka 5–20 minučių, nors gali trukti nuo 3 minučių iki net 1 valandos. Jo metu atsiskiria ir užgimsta placenta, susitraukia gimdos raumenys, kraujuojama, todėl moteris paprastai netenka 250 ml kraujo.
Gimusiam naujagimiui užspaudžiama ir perkerpama virkštelė, jungusi vaisių su placenta, ir naujagimis dedamas ant motinos pilvo. Dabar jis pirmąkart pamaitinamas krūtimi, nusiramina, klausydamas motinos širdies plakimo. Jei gimdymo metu dalyvauja vyras, jam gali būti leidžiama perkirpti virkštelę ir panešioti naujagimį – taip jis nuo pirmųjų akimirkų jaučiasi neatsiejama šeimos dalimi.
Dalintis
