Pateikiame smulkių žinučių atmintinę, kad mamoms, grįžusioms namo su mažu brangiausiu savo turtu, būtų ramiau ir aiškiau.
Kada laukti gydytojo ir seselės vizito grįžus iš ligoninės namo?
Iš poliklinikos pirmąją arba antrąją dieną turėtų ateiti naujagimių slaugytoja. O savaitės bėgyje aplankyti vaikų gydytojas. Beje, dažnai mamos nežino, kad jas turėtų aplankyti ir akušerė iš moterų konsultacijos, kurią mama lankė būdama nėščia. Tad mama turi teisę reikalauti šio vizito. Akušerė gali suteikti dvigubai daugiau žinių. Ne tik apie naujagimį, bet ir apie pačios mamos sveikatą: kaip prižiūrėti krūtis, kaip maitinti, ką valgyti pačiai, kaip prižiūrėti tarpvietę, jei ši buvo kirpta ir t.t.
Naujagimis neteko svorio
Sveikas ir išnešiotas naujagimis sveria nuo 3400 iki 4000 g (pasitaiko ir dar sunkesnių), jo ūgis dažniausiai – 48–52 cm. Ūgis ir svoris dažniausiai yra paveldimi iš tėvelių. Tiesa, berniukai sveria šiek tiek daugiau nei mergaitės. Antras ir trečias kūdikis šeimoje sveria daugiau nei pirmagimis.
Neretai mamytės išsigąsta sužinojusios, kad lygiai po savaitės jų naujagimis ėmė ir neteko svorio. Tai natūralu, nes prarandama daug skysčių. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai netenka apie 10 proc. pirminio svorio. Jei gimė 4 kg „galiūnas“, tai po penkių dienų jis svers tik 3600 g. Tačiau jau 5–6 dieną svoris vėl ims didėti. Per pirmąjį mėnesį naujagimis vidutiniškai turėtų priaugti apie 500–600 g (skaičiuojant nuo gimimo svorio).
Valio – į lauką!
Kada pirmą kartą naujagimį išvežti į lauką? Gydytojai rekomenduoja jau praėjus savaitei po gimimo. Tai galima daryti ir žiemą, jei lauke sausas oras ir ypač, jei šviečia saulė. Svarbu, kad oro temperatūra būtų ne žemesnė nei 5–8 laipsnių šalčio. Būtina vaikutį tinkamai aprengti – lauko drabužėliai turi būti šilti, bet lengvi. Būtinai apklokite antklodėle, o būdami lauke patikrinkite, ar vaikui nešalta. Jo nosytė, rankos ir kojos turi būti šilti.
Vasarą ar pavasarį išvežę vaikutį į lauką būtinai uždėkite lengvą kepuraitę, slepiančią ausytes. Lauke vežimėlį statykite taip, kad tiesioginiai saulės spinduliai nepasiektų naujagimio. Geriausia vieta – medžių šešėlyje.
Prieš vežant į lauką rekomenduojama pakeisti sauskelnes ir naujagimį pamaitinti – tada gryname ore jis palaimingai miegos.
Bijau pažeisti momenėlį…
Kūdikio didžiojo momenėlio skersmuo iki 6 mėn. būna 2–2,5 cm; 6–9 mėn. – 1–2 cm; 9–12 mėn. – 0,5–1 cm. Jį dengia elastingas audinys. Kartais mažyliui kvėpuojant momenėlis pulsuoja. Pakėlus kūdikį momenėlis šiek tiek įdumba ir pulsuoja, o paguldžius – išsilygina. Jei vaikutį paguldžius momenėlis išlieka įdubęs, pasitarkite su gydytoja.
O gal rachitas?
Rachitu dažniausiai serga pirmųjų dvejų metų vaikai. Ankstyvieji rachito požymiai pastebimi pirmaisiais dviem gyvenimo mėnesiais. Vaikui esant 3–4 savaičių tėvai gali pastebėti prasidedančio rachito požymius: kūdikis pasidaro neramus, irzlus, dirglus, krūpčioja nuo garso ar šviesos, blogai miega, prakaituoja, ypač jo pakaušis. Dėl nuolatinio prakaituojančio pakaušio trynimo į pagalvę atsiranda „rachitinė plikė“. Sumažėja kūdikio raumenų tonusas, užkietėja viduriai.
Laiku nepastebėjus ankstyvųjų rachito požymių ir nepradėjus gydyti, po 3–4 savaičių pradeda minkštėti kaukolės didžiojo momenėlio bei siūlių kraštai, suplokštėja pakaušis.
Rachito profilaktikai labai svarbus natūralus maitinimas krūtimi. Jei reikalingas gydymas, jį gali paskirti tik vaikučio gydytojas.
Kodėl naujagimis atpila?
Atpylinėjimas labai gąsdina mamas, bet jis nėra toks pavojingas. Daugeliui kūdikių nėra visiškai susiformavęs sfinkteris (raumuo) tarp stemplės ir skrandžio, todėl yra atpilamas „sutrauktas“ pienukas. Mažyliai atpila, jei pavalgę nesugeba atsirūgti, jei per maža ar per didelė čiulptuko skylutė, jei blogai laikomas buteliukas, čiulptuke daug oro, jei persivalgyta.
Stenkitės kad vaikutis kuo mažiau prisirytų oro, taisyklingai maitinkite, net maitinimo vidury galite kūdikį pakelti stačiai ir padėti atsirūgti. Miegoti vaikutį guldykite ant šono. Dažniausiai atpylinėjimai baigiasi pradėjus maitinti kietu maistu, košytėmis. Tačiau kartais šios problemos vargina ir iki vienerių metų.
Neišsigąskite, jei atpiltame piene pastebėjote truputį kraujo (taškelių ar gyslelių). Jeigu maitinate krūtimi, dažniausiai tai būna jūsų kraujas iš įskilusio spenelio arba trūkusio stemplės kapiliaro. Trūkęs kapiliaras užgyja greitai, tai mažylio sveikatai pavojaus nesukelia.
Reikėtų sunerimti, jei kūdikis atpila fontanu, blogai auga ar mažėja jo kūno svoris, jei vaikutis dažnai užspringsta, atsirūgdamas ir atpildamas tampa neramus, raitosi, keičiasi jo veiduko mimikos, jis verkia ir akivaizdu, kad jam skauda. Visais šiais atvejais pasikonsultuokite su mažylio gydytoju.
Šaltinis: žurnalas „Naujagimis“