Mėgstu tikrą kavą, ypač rytais.
Stiprią. Ir ne bet kokią. Kartais kai kas atneša man jos į lovą,
dažniausiai sekmadienio rytais. Bet nevadinu savęs "kafemane". Rudenį ir
žiemą daugiau geriam žolių arbatas, o pastaruosius du ar tris metus ir
gilių kavą. Ji man primena vaikystę ir močiutę, su kuria
praleisdavau daug laiko ir kurios prisiminimas man labai brangus. Tuomet
gerdavom ne tik gilių, bet ir miežinę su cikorija. Dar morkų. Ir gilių
ir morkų kavos skonį gerai prisimenu, bet vat cikorijos su miežiais
atsiminti nenoriu, neskani. Nors jei kas pavaišintų, šiandien paragauti
norėčiau. Kaip apibūdinti gilių kavos skonį, net nežinau. Tikros kavos,
žinoma, gėrimas neturi priminti ir neprimena. Pieniškas, gal kažkiek
riešutinis, kažkiek karamelinis, turputį miško, bet geras, teisingai
rudeniškas ypač su kokiu nors biskvitiniu pyragu....
Ačiū gerai žinomam saldainių
fabrikui, kuris pradėjęs gaminti gilių kavą, priminė seniai pamirštą
gėrį. Ir kad senuose užrašuose tūno močiutės receptas, reikalaujantis
namažai pastangų. O dar reikėjo pasukti galvas, kur surasti gerų
ąžuolų....
Šiemet gilės kaip niekad stambios ir
sveikos. Matyt, praeita šalta žiema išnaikino kenkėjus, o karšta vasara
subrandino sveikus vaisius. Bent jau pajūrio miškuose. Pernai per du
kartus neprisirinkau tiek, kiek šiemet per vieną kartą...
Taigi, receptas tiems, kurie mėgsta
po miškus šmirinėti, visokius niekalus į maišą dėti, virtuvėj terliotis
ir gūdžiais vakarais mėgautis karštu pienišku gėrimu, dvelkiančiu ąžuolo
stiprybe ...
Surinktas giles paskleidžiu skardon
ir padžiovinu. Galima palaikyti keletą dienų, kol visos dailiai vienodai
paruduoja. Svarbu nelaikyti vėsiai ir per ilgai, nes ims pelyti.
Perrenku, išrenku per mažas,
negražias ar įtrūkusias, jei tokių papuolė. Nuimu kepurėles, kurių
neišmetu, nes labai dailiai atrodo kaktusų ar kitokių augalų
vazonėliuose. Tiesiog paskleidžiu vazono paviršiuje, atrodo
dekoratyviai, paįvairina ir ilgai nesutrūnyja.
Pačias giles plaktuku mėsai mušti
perskeliu ir išimu branduolius. Užsiėmimas ilgas ir nuobodus, bet ai,
įsijungiu kokią nors laidą per TV ir bumpsiu visiems ant nervų... Nieko
baisaus, jei gilių branduoliai skyla, nebūtina, kad liktų sveiki. Svarbu
nepalikti kirminiuotų ar kitokių negražių.
Išlukštentų gilių branduolius užpilu
riebesniu pienu, kad apsemtų ir palieku šaldytuve vienai ar dviems
paroms. Taip labiau ištraukiamas kartumas. Nereikėtų nustebti, kad ir
laikant šaldytuve dėl gilėse esančio kartumėlio pieną gali šiek tiek
sutraukti. Svarbu, kad nesurūgtų pats pienas.
Išmirkus gilėms, pieną nupilu. Giles
sudedu į puodą, užpilu šviežio pieno bei grietinėlės mišiniu (santykiu
1:1) ir užvirinu (gilės turi būti apsemtos). Verdu ant mažos kaitros
apie valandą. Būtina vis pamaišyti, kad neprisviltų ir nugraibyti vis
susidarančią plutą paviršiuje. Pienas suverda ir puodo turinys
sutirštėja ir tai yra gerai. Jei būtų įmanoma viską daryti krosnyje, tai
ir reiktų šutinti, kol skysčio nelieka.
Likusį nuo virimo paruduvusį pieną
nupilu, giles suverčiu į kiaurasamtį ir greit perplaunu vandeniu. Gerai
nuvarvinu, šiek tiek pasmulkinu peiliu ir paskleidžiu ant popieriumi
patiestos skardos, kur džiovinu, o vėliau skrudinu orkaitėje,
įkaitintoje iki 60 - 70 laipsnių (orkaitės durelės turi būti pravertos).
Tai užtrunka iki tol, kol gilių branduoliai visiškai išdžiūsta,
sukietėja ir dailiai rudai paskrunda, maždaug valandą ar pusantros.
Svarbu nesudeginti. Čia kaip ir su kavos pupelėmis - daugiau
paskrudinsim, gilės bus tamsesnės ir šiek tiek aitresnis gėrimas, mažiau
- šviesesnės ir švelnesnis gėrimas.
Paskrudintas giles sumalu kavamale,
suberiu į stiklainiuką ir baigta! Galima išvirtas giles iš kart permalti
mėsmale ir tik po to gautą masę džiovinti, o kavamale pamalti tik šiek
tiek, kad liktų rupūs branduoliai, bet ne miltai. Aš malu kaip kavą,
smulkiai.
Gėrimui vienam puodeliui į užvirusį
vandenį beriu 2 šaukštelius gilių kavos ir pavirinu 2 - 3 minutes.
Užpilu pienu ir grietinėle, dar minutę pavirinu. Labai
tinka pagardinti maltu imbieru, gvazdikėliais, kardamonu ir pipirais.
Tada gaunas toks rytietiško stiliaus gėrimas baciloms baidyti bei
krūtinei šildyti...
Iškošiu ir šiek tiek pasaldinu. Vandens, pieno ir grietinėlės santykis
1:1:1. Galima tik su pienu, tik pieno dalis turi būti didesnė.
Patikėkit, su grietinėle skonis visiškai kitoks...
Šią
kavą rekomenduojama laikyti ne ilgiau kaip metus, todėl daug
prisidaryti nereikia, geriau kasmet rudenį pavaikščioti po mišką.
Sakoma,
kad gilių kava labai tinka baikštiems, nusilpusiems po ligos žmonėms,
ji gerina apetitą ir skatina kepenų darbą. Taigi, jei ko nors bijote, ar
kokiom nors baimėm serga jūsų namiškiai, draugai ir kiti jums svarbūs
žmonės, pavaišinkite juos gilių kava... :) Ir tai tikrai nėra gėrimas,
skirtas tik tiems, kurie gyvena vien sveikuoliškai arba iš vis nevartoja
įprastos kavos...
PAPILDYMAS
Šis
receptas sulaukė labai didelio populiarumo. Labai dėkoju už
susidomėjimą ir džiaugiuosi, jei vadovaujantis šiuo receptu jums pavyko
pasigaminti senoviško ir gardaus gėrimo. Remdamasi skaitytojų
patarimais, savo patirtimi (negalėjau atsispirti šiųmetinių gilių
derliaus gausai ir nepasigaminti gilių kavos) ir, svarbiausia, N.
Marcinkevičienės knyga "Metai už stalo. Kalendorinių švenčių ir
sezoniniai valgiai", 2009 m., kurioje surinkta daugybė receptų,
atspindinčių lietuvišką virtuvę ir mitybos kultūros tradicijas, noriu
pakoreguoti savo anksčiau aprašytą receptą:
surinktas
giles lengviau išlukštensite, jei jas plonai paskleisite kepimo skardoj
ir maždaug 10 - 15 min. padžiovinsite 70 - 80 laipsnių kaitros
orkaitėje (gilių kevalėliai perskils pusiau, o ir tas, kurios neskilo,
bus lengviau išlukštenti);
giles tikrai bus lengviau išlukštenti, jei jas rinksite spalio pabaigoje, kai ąžuolų vaisiai bus patys pilnai parudavę; lukštenti peiliuku pradėkite nuo to galo, ant kurio puikavosi gilės kepurėlė;
gilių branduolius nebūtina mirkyti piene, pakaks tik išvirti; išlukštentas
giles reiktų vis pamaišant pavirti piene atidengtame puode apie 30 - 40
min., kol suminkštėja (jei reikia, vis papildant pieno); išvirusias giles nusausinkite, paskrudinkite ir sumalkite arba: ką tik išvirtas giles iš kart sumalkite mėsmale ir tuomet skrudinkite.
Jei norisi intensyvesnio skonio, paskrudintas dar ir sumalkite... Skanaus!
Šaltinis: http://ausrra.blogspot.com
|