Daugelis vaikų auklėjimo metodų gali ne tik pakenkti tėvų ir vaikų santykiams, bet ir menkinti vaiko savivertę. Vaiku ugdymas – atsakingas kasdienis, bet nebūtinai sunkus, darbas. Faktas: reikia
ugdyti sveiką vaiko savivertės jausmą, kad jis galėtų ramiai priimti
gyvenimo smūgius ir lengviau atsitiesti po jų. Be to, sveikas savivertės
jausmas padės vaikui mokantis pačiam savarankiškai daryti sprendimus
ateityje – tai ypač svarbu paauglystėje, kai bendraamžių įtaka labai
stipri ir vaikas turės atsispirti pasiūlymams išbandyti alkoholį,
cigaretes, narkotikus.
Taigi:
1. Venkite kyšių.
Pavyzdys: „Jei pamaitinsi šunį, duosiu tau tavo kišenpinigius.“ Svarbu:
vaikų apdovanojimas yra tinkama priemonė, bet venkite kyšių, – vaikai
turi anksti suvokti, kad yra dalykų, kuriuos jis privalo daryti (pvz.,
susitvarkyti kambarį), nes jis yra atsakingas pilnavertis šeimos narys, o
ne dėl to, kad kažkas jam už tai moka pinigus. Patarimas: skirkite
vaikus būti atsakingais už jiems įveikiamus darbus kuo anksčiau
vaikystėje, kad tai taptų įpročiu. Tai lengviau, nei mokinti to vėliau.
Net dar tik metų sulaukęs vaikas gali būti skatinamas susitvarkyti
žaisliukus. 2. Venkite grasinimų. Pavyzdys:
“Jei nesusitvarkysi kambario, neisi į žaisti lauką.” Taigi: grasinimai
ne ką geriau nei kyšiai. Kodėl: mes dažnai vaikams nusileidžiam, todėl
jie greit supranta, kad pirmas grasinimas yra bevertis, nes mes jo
nevykdysime. Todėl jie galvoja, kad ir kiti grasinimai bus taip pat
beprasmiai, nerimti. Esmė: jei jau grasinate, pasistenkite, kad vaikas
suprastų, kad tai vienas vienintelis grasinimas, paskutinis įspėjimas, –
o tada jį vykdykite. Taip tikrai sumažinsite tikimybę, kad grasinimų
kada nors iš viso prisireiks.
3. Venkite priekabių.
Pavyzdys: “Ar tu jau paruošei savo namų darbus?” Problema:
priekabiaujantys tėvai prisiima atsakomybę už vaiko reikalus ir vaikas
taip ir neišmoksta tapti atsakingu už savo veiksmus, – o tai yra būtina
sąlyga vystytis savivertei. Vaikui nebūtina jam viską priminti.
Patarimas: nedarykite nieko ir žiūrėkite, kokios bus vaiko užmaršumo ar
neatsakingumo natūralios pasekmės. Dažniausiai: vaikas bus mokytojos
išbartas už neatliktus namų darbus ir tikrai didelė tikimybė, kad
sugėdintas vaikas ateityje atsakingiau rūpinsis savo reikalais. 4. Venkite kritikos. Pavyzdys: “Tau ir vėl nepasisekė, taip?” Esmė: net jei tėvai vaikams
primena jų klaidas turėdami gerų ketinimų ir tikslų – norėdami padėti,
kritika vaiką dažnai įžeidžia, piktina. Svarbu: vaikui reikia teigiamo, o
ne neigiamo skatinimo, kad vystytųsi jo savivertė. Vietoje to: tėvai
turi stengtis pastebėti tai, ką vaikas daro gerai, kas jam sekasi, ir už
tai girti.
5. Venkite pliaukštelėjimų. Dauguma ekspertų sutinka, kad sudavimai nėra tinkama auklėjimo
priemonė, ir jų reikia vengti. Kodėl: trumpalaikis efektas gal ir yra,
bet ilgalaikėje perspektyvoje tai kelia pasipiktinimą ir atmetimo
reakciją. Paaiškinimas: jei vaikas galvos, kad sudavėte neskaudžiai, jis
manys, kad tai visai nebloga bausmė už tai, ką jis padarė, ir tęs tuos
veiksmus. Jei vaikas galvos, kad sudavėte per stipriai, manys, kad tai
nesąžininga, ir tai skatins jo pasipriešinimą, maištavimą. 6. Venkite veiksmo atidėjimo. Pavyzdys: “Tu tik palauk – grįš tėtis, pažiūrėsim, kaip jam tai
patiks!” Bet: net ir dvi valandos vaikui yra amžinybė, ir per tą laiką
ryšys tarp įvykusio (ir seniai užmiršto) nusižengimo ir bausmės dingsta.
Rezultatas: suglumęs ir įsiutęs vaikas. Patarimas: bet kokia bausmė
turi įvykti iš karto.
7. Venkite nenuoširdžių pagyrų. Pavyzdys: “O, kaip puiku, koks protingas berniukas”. Esmė: visada
venkite nenuoširdžių pagyrų – jas “pagauna” net visai mažas vaikas ir
ilgainiui gali prarasti pasitikėjimą jumis. Patarimas: raskite,
pastebėkite tai, už ką galite pagirdi nuoširdžiai. Pavyzdžiui: “Tavo
gramatikos pažymiai šią savaitę pagerėjo, o tu ir mokeisi taip sunkiai.
Man tai tikrai labai patinka.” Taip jūs parodysite, kad pastebėjote
vaiko pastangas ir pasiekimus ir tai jums svarbu, ir taip skatinsite
vaiko savivertę.
Šaltinis:
http://www.seneliumeile.lt/straipsniai-vaiku-ugdymas
|