Vėžinių susirgimų daugėja, sirgti yra normalu. Regis medicina aukšumoj, higiena ir sanitarinės salygos puikios, gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau “rimtomis” ligomis serga ir vaikai… Daug gydytojų ir mitybos specialistų mano, kad esmė yra šiuose dviejuose žodžiuose: pH disbalansas. Gilinamės.

Kas yra pH

Wiki sako :

pH (vandenilio potencialas) – vandenilio jonų (H⁺) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą. Žymėjime raidė p kilusi iš vokiško žodžio Potenz, reiškiančio koncentracijos dydį, o raidė H reiškia vandenilio jonus.

„pH“ reikšmė yra nuo 0 iki 14, kur pH<7 rūgštiniams tirpalams, pH=7 neutraliems tirpalams ir pH>7 šarminiams tirpalams.

Žmogus gal ir ne tirpalas, bet žmogaus kūne yra apie 72% vandens, todėl pH balansas turi būti svarbus rodiklis . Tačiau verta žinoti, kad žmogus turės skirtingus pH lygius skirtingose kūno vietose. Pavyzdžiui skrandžio pH bus 1,35-3,5 – virškinimui juk reikia rūgšties. Kraujas bus visada lengvai šarmingas, jo pH bus 7,35-7,45. Kūnas palaiko stabilų kraujo pH ir sakoma, kad mechanizmas veikia didinant/mažinant rūgštinius/šarminius mineralus iš kitų organų – kaulų, minkštųjų audinių, kūno skysčių. Todėl jų pH gali smarkiai kisti.

Optimalus kūno pH – 7,4 – truputį šarmingas.

Įdomu tai, kad pH vertės nėra tiesinės – pH 6,0 yra 10 kartų rūgštingesnis nei pH 7,0, o pH 5,0 yra 100 kartų rūgštingesnis už pH 7,0.

pH įtaka sveikatai

Pagal šią teoriją, beveik visos degeneracinės ligos – vėžys, širdies ligos, artritas, osteoporozė, inkstų ir tulžies pūslės akmenys, dantų problemos siejamos su per dideliu organizmo rūgštingumu. Jau rašiau , kad jau 1931-aisiais tūlas Otto Heinrich Warburg’as nustatė, kad vėžiui reikalinga rūgštinė aplinka.

Su per dideliu kūno rūgštingumu siejamos ir kitos ligos:

• Susilpnėjusi oda, plaukai, nagai, dantys ir kaulai
• Virškinamojo trakto sutrikimai
• Kandidozė
• Alergijos
• Nervinės sistemos jautrumas
• Depresija, nerimas, panika
• Raumenų spazmai
• Neatsparumas virusinėms ar bakterinėms infekcijoms
• Chroniškas nuovargis

Teoriškai, galima ir “persišarminti”. Nors su dabartiniu “rūgščiu” gyvenimu, kur maistas, stresas, ir aplinkos užterštumas mažina pH, pernelyg šarminis kūno pH yra daugiau teorinė problema, tokia būsena įmanoma ir vadinama alkalozę. Simptomai :

• galvos svaigimas
• raumenų spazmai
• pykinimas

Kaip teigia homosanitus.lt, sergant šarminančios dietos gali ir nepadėt, tačiau normaliam gyvenimui reikalingas balansas tarp rūgštinančio ir šarminančio maisto. O ir pH nukrypimas rodo kažkokias organizmo problemas – tas pats homosanitus.lt netgi įvardina  galimus organizmo pusiausvyros sutrikimus.

Pirmas svarbus darbas – nusistatyti savo organizmo pH.

Matavimas

Paprasčiausias būdas yra naudoti lakmuso popierėlį . Matuoti galima seilių arba šlapimo pH. Jei šlapimo pH  yra tarp 6.0 ir 6.5 ryte ar  6.5 ir 7.0 vakare – viskas kaip ir tvarkoj. Seilių pH turėtų būti tarp 6.5 ir 7.5 bet kuriuo metu. Geriausias metas tikrintis pH yra valanda prieš valgį arba dvi valandos po. Rekomenduojama matuoti pH du kartus per savaitę. Problema, kad vizualiai sunkoka nustatyti tą reikšmę po kablelio .

Šlapimo ph matavimas gali rodyti kaip organizmas šalina rūgštis bei pasisavina mineralus, ypatingai kalcį, magnį, natrį ir kalį. Šie mineralai dirba kaip padedantys organizmui apsisaugoti nuo per didelio rūgštingumo ar šarmingumo. Esant per dideliam šlapimo pH (>7.5) organizmas yra per daug rūgštinis (!!!) ir inkstai pradeda gaminti amoniaką – paskutinis organizmo pasispardymas bandant atstatyti pH balansą.

Jei seilių pH yra mažiau 6,5 gali būti, kad organizme esančios rūgštys nebepašalinamos per šlapimą.

Dar keli būdai, rodantys  rūgščių perteklių (acidozę) ar šarmų perteklių (alkalozę):

• Jei kraujo tyrime CO2 yra žemas (<24) ir chloridas aukštas (>106), galima įtarti acidozę.
• Jei kraujo tyrime CO2 yra aukštas (>27) ir chloridas žemas (<100), galima įtarti alkalozę.
• Jei galite susilaikyti nekvėpavę daugiau nei 65 sekundes, tai alkalozės požymis, jei mažiau nei 40 – acidozės.
• Didelis kvėpavimo dažnis  (>19 kartų per minutę) rodo acidozės tendencijas. Žemas dažnis (<13 per minutę) rodo galimą alkalozę.

Homosanitus.lt pateikia  dar vieną įdomų būdą nustatyti pH indeksą:

Tiriamojo asmens paprašoma atsisėsti. Tada jo paprašoma „giliai įkvėpti ir nekvėpuoti kiek įmanoma ilgiau“. Rezultatas užrašomas sekundėmis (pvz. 60 sek.) Taip pat užrašomas kvėpavimo dažnumas (pvz 16 kartų/min). pH indekso formulė yra kvėpavimo dažnumas-(kvėpavimo sulaikymas/5). Taigi, jei kvėpavimo greitis yra 16, o kvėpavimo sulaikymas 60, mes gauname 16-(60/5) = 16-12 = 4. Tai yra pH indeksas (jis tiesiogiai neatitinka pH, tačiau šį indeksą jūs lengvai galite apskaičiuoti ir jis suteikia tikslią informaciją apie kraujo rūgščių-šarmų pusiausvyrą). Normalus pH indeksas yra 7, pH indeksas didesnis už 7 bus rūgšties pusėje. pH indeksas mažesnis už 7 yra šarminis. Ketogeninis asmuo dažnai turės indeksą žemesnį už nulį . Tai priešingai pH parametrui – indeksui didėjant, organizmas rūgštėja.

Maistas

Teorija sako, kad kūno pH yra labiausiai įtakojamas mūsų maisto. Ilgai negaištam ir žiūrim, koks maistas šarmina, koks rūgština. Tik nemaišykit –  rūgštus maistas nebūtinai rūgština, o šarmingas nebūtinai šarmina.

Problema tame, kad skirtingi šaltiniai pateikia skirtingą informaciją. Anot vienų bananai lengvai šarminantys, anot kitų – lengvai rūgštinantys ar alus – vienur stipriai rūgštinantis, kitur – lengvai šarminantis (teisingas, žinoma, tas šaltinis, kuris teigia, kad alų gerti sveika )

Kadangi tikslios informacijos nėra, bandom įžvelgti tendencijas.

Rūgštinantis maistas. Vienareikšmiškai tai “nesveikas maistas”: dirbtiniai saldikliai, cukrus, mėsa, saldūs gėrimai, sūris, alkoholis (išskyrus sausą raudoną vyną), actas, miltiniai, balti ryžiai, ir tt. Nieko čia kaip ir nenustebino. Bet yra ir stebinančių dalykų, pvz. spanguolės, džiovinti vaisiai. Silpnai rūgština net grikiai, lęšiai ir dauguma pupelių .

Šarminantis maistas. Ir čia nieko nuostabaus – “sveikas maistas”:  visos žalios daržovės, (ypatingai) citrinos, dauguma vaisių, žolelių arbatos.

Viso maisto vardint nenoriu, bet galit peržiūrėt esamas maisto lenteles patys:

• Alkaline/Acid food chart
• Alkaline /Acid guide
• homosanitus.lt
• Google: “Alkaline/Acid food chart”

Visokie sveikatos guru sako , kad svarbiausia palaikyti balansą mityboje – 80% šarminančio maisto ir 20% rūgštinančio.

Vanduo

Naudojantis pH balanso teorija, įvairūs filtruotojai bando prastumti  savo prekes. Bet ne visi sutinka , kad šarminis vanduo yra veiksmingas. Logikos nesutikti tikrai daug: geriam šarminį vandenį, jis patenka į rūgštinę skrandžio terpę ir yra neutralizuojamas . Prisiminus savo asmeninį nuotykį  su filtrininkais – jų metodai tikrai nėra patys “švariausi”.

Ilgalaikis šarminio vandens vartojimas, mano nuomone, gali sukelti problemų dėl susilpnėjusio skrandžio rūgštingumo.

Jausmais

Jausmai taip pat  įtakoja  organizmo pH balansą. Laimė, džiaugsmas, meilė inicijuoja šarminančias chemines reakcijas. Pyktis, baimės, neapykanta, pavydas rūgština. Ir vėl lenda sena teorija – visos ligos nuo nervų .

Teorijos teisingumas

Nors tyrimų, patvirtinančių pH balanso teorijos teisingumą, nėra, kaip ir nieko naujo ji nepasako – vartokite kuo daugiau daržovių, vaisių, termiškai neapdoroto maisto. Nebūtina vartoti vien tai, tačiau tai turi sudaryti didžiąją mitybos dalį. Apsišarvuokite pozityviomis mintimis. Viskas girdėta, ar ne? Valgykit sveiką maistą ir būsit sveiki . Tačiau man iškilo klausimas – o kaip su gamtoje esančiais natūraliais mėsėdžiais, kodėl jiems rūgštinantis maistas nekenkia? Vienas iš didžiųjų kaltinimų rūgštinančiam maistui – kalcio “pasisavinimas” iš kaulų ir dėl to gresianti osteoporozė. Tai kodėl mėsėdžių kaulai nesubyra nuo kalcio trūkumo? Pagaliau kaip su tais pačiais arkties gyventojais, kurie nelabai gali užsiauginti žalumynų ir daržovių?

Prielaidos dėl liūtų ir kitų mesėdžių: tarkim jie gyvena trumpai, todėl ligos jų nespėja užpulti. O gal ir jų metabolizmas kitoks, gal jų normalus pH visai kitoks. Vienžo, darom prielaidą, kad tai mums ne rodiklis

O kaip su žmonėm? Į rankas pateko įdomus tyrimas. Du vyrai, savo noru metus laiko valgė vien mėsą ir kitus gyvulinius produktus – smegenis, kepenis, kaulų čiulpus ir tt. Po metų:

• Vyrai buvo be ypatingų sveikatos pakitimų ar sutrikimų,
• Padidėjo šlapimo rūgštingumas,
• Kai baltymų kiekis viršydavo 40% dienos kalorijų, vyrai suviduriuodavo .

Reikia nepamiršti, kad nuo osteoporozės galėjo apsaugoti kaulų čiulpų vartojimas, kas yra rimtas kalcio šaltinis.

Išvada – valgykit vien tik mėsą ir būsit sveiki . Yra keli “bet”:

• Tyrimas darytas 1928-ais metais, tuo metu nebuvo galimybės nustatyti “silpnos” osteoporozės,
• Tyrimą rėmė koks tai mėsos institutas.

Patikimumo tokie dalykai tikrai neprideda, todėl imam paskutinį šiaudą siekiant sudirbti pH balanso teoriją – inuitus (anksčiau vadintus eskimais ar čiukčiais ). Jų mitybą, kaip sakydavo rusai, sudaro “тюленя и оленя” nes salotos ant sniego neauga . Radau įdomų blogą, analizuojantį šią temą. Buvo tirti inuitų skeletai ieškant osteoporozės. Rezultatai buvo ne gyvulinių baltymų naudai – buvo padaryta išvada, kad tokia dieta tikrai skatina osteoporozę. Ir šiuolaikiniai inuitai nuo osteoporozės kenčia  labiau nei bet kuri kita tauta. Bet tarkim jų mityba yra labai įtakota modernios vakarietiškos mitybos. Bet inuitų, gyvenusių iki kontakto su vakariečiais, skeletų tyrimai irgi rodo padidėjusią osteoporozę. Dar vienas esminis punktas – inuitų dieta nesukėlė osteoporozės “čia ir dabar” jaunesniems individams, o sustiprino osteoporozę pagyvenusiems. Tada ir dėl liūtų osteoporozės galima daryti prielaidą, kad jie paprasčiausiai nesulaukia to amžiaus, kai kaulų audinys pradeda retėt.

O štai čia yra paneigiami pH balanso teorijos mitai, teigiant, kad kiekvienas žmogus yra kitoks, ir vieną mėsa veiks rūgštinančiai, kitą – šarminančiai. Svetimas teorijas griauti gal ir nėra taip sunku, bet anot Wiki, žmonių skirstymas į medžiagų apykaitos tipus irgi yra neįrodytas .

Išvados

Nors ir maisto įtakos pH balansui teorija yra neįrodyta ir giliai netirta, reikia pripažinti, kad ji suteikia “mokslinį” patvirtinimą sveikuoliškos mitybos principams.

Bet kokiu atveju, pasimatuoti pH verta ir jei jūsų pH yra nukrypęs nuo normos – kažkas tikrai negerai ir verta apsilankyti pas specialistus. Vienintelis klausimas dėl kurio ginčijamasi – ar maistas įtakoja organizmo pH? Bet jei ne maistas, tai kas? Judėjimas? Oras? Nuovargis? Gal nukrypimas ir gali būti įtakotas kitų išorinių dirgiklių – vaistų, aplinkos užterštumo, tačiau nelabai matau galimybės “gydytis” kažkuo kitu apart maisto. Na, dar ir pozityvios mintys padeda. Bet jos padeda visada, nepriklausomai nuo pH .

Komentaras

Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodas

Kiti komentarai