Be reikalo netaisome pieninių dantų
Sovietmečiu
gyvavusios privalomosios dantų patikros mokyklose ir darbovietėse išnyko kartu
su anais laikais. Dabar už savo dantų sveikatą kiekvienas atsakingas
asmeniškai, tačiau labai didelei daliai ši atsakomybės našta per sunki. 2006-2009 m. atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje dantų gydymo daugiau
ar mažiau bijo net 51 proc. žmonių. Vokietijoje tokių yra vos 11 proc.,
Australijoje – 16 proc., Turkijoje – 21,3 proc. O jeigu suaugusieji bijo patys,
vadinasi, ir vaikų neskatina tikrintis ar gydytis. Vaikų su ėduonies pažeistais
dantimis Lietuvoje yra tiek pat, kiek ir bijančiųjų dantų gydytojo – 51 proc.
Toks vaikų dantų sugedimo mastas būdingas nebent Indijai, kurios 70 proc.
gyventojų gyvena kaime (Lietuvoje kaime gyvena tik 33 proc. žmonių).
Didelės
baimės akys dar labiau išsiplečia į mūsų vaikų dantų sveikatos statistiką
pažvelgus išsamiau: 7-8 metų amžiaus
grupėje ėduonies paplitimas siekia 85,5 proc., 9-10 metų – 88,9 proc., 12 metų
– 70,6 proc. Kai kurių tyrimų duomenimis, ypač bloga padėtis Jonavoje ir
Plungėje – šiuose miestuose dantų skylučių rasta net devyniems iš dešimties
mažamečių. Vaikų dantys mažiau sugedę net besivystančia šalimi laikomoje
Brazilijoje (75 proc.) arba karo kamuojamoje Sirijoje (70 proc.). O ką jau
kalbėti apie Vokietiją (39 proc.), Švediją (11 proc.) ar Kanadą (5 proc.).
„Dideli
dantų ėduonies intensyvumo rodikliai gali būti aiškinami tuo, kad ėduonis ypač
dažnai pažeidžia pieninius dantis, o jie mūsų šalyje gydomi retai“, – sausai
aiškina mokslininkai. Iš tiesų, išgirdę, kad vaiko pieniniuose dantyse yra
kelios skylutės, kai kurie pas poną Dantį profilaktinio patikrinimo atvykusių
vaikų tėvai tik numojo ranka: vis tiek iškris. Tačiau, pasak odontologų, numoti
ranka nederėtų: palikti sugedusį pieninį dantį ramybėje galima nebent tada, kai
iki jo natūralaus iškritimo likęs ne daugiau kaip pusmetis. Jeigu sugedusiam
dančiui burnoje prisieis būti ilgiau, privalu kreiptis į gydytoją ir
išsiaiškinti tolesnį veiksmų planą. Smarkiai ėduonies pažeistas dantis skauda,
negražiai atrodo, skleidžia nemalonų kvapą, be to, tirpdo žandikaulį, sukelia
kaulo, antkaulio, minkštųjų audinių uždegimus, pūlinius veido ir kaklo srityse.
Nesveikuose dantyse esantys mikrobai ir jų gaminami toksinai įjautrina
organizmą ir gali sukelti arba paaštrinti tokias ligas kaip tonzilitas, lemti
širdies, sąnarių, inkstų veiklos sutrikimus. Ėduoniui įsibujojus, gali būti
pažeistos net ir po pieniniu dantimi tūnančios nuolatinio danties užuomazgos –
toks dantis arba jau išdygs nesveikas, arba prakiurs vos išdygęs.
„Pasvarstykime,
jei vaikui nuolatiniai dantys pradeda gesti vos spėję išdygti, kaip atrodys jo
burna sulaukus pilnametystės? jaunystės? brandos? Jau seniai
suskaičiuota ir įrodyta, kad vieno danties gydymas nuo vaikystės iki senatvės,
įskaitant plombų keitimą, dantų šaknų gydymą, galiausiai – danties ištraukimą
ir implantavimą arba protezavimą, atsieina 50 kartų brangiau negu to danties
profilaktika ir jo išlaikymas sveiko. O juk gerai pagalvojus, kažin ko ypatingo
ir nereikia – tiesiog pakanka tinkamai prižiūrėti dantukus nuo pat mažumės ir
reguliariai lankytis pas odontologą, net tada, kai nieko neskauda“, – prieš
renginį kalbėjo Jurgita Pocienė, Daugiavaikių šeimų asociacijos MES įkūrėja ir
vadovė, kartu su privačia odontologijos klinika ir informacine partnere
Sveikatos žurnalistų asociacija sukvietusi kelias dešimtis daugiavaikių šeimų
atvesti vaikus profilaktinio patikrinimo.
Paaugliams jau reikia protezų
Nors
pagal Lietuvoje galiojančią tvarką pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos)
paslaugos gyventojams turi būti teikiamos nemokamai, o išlaidos kompensuojamos
iš lėšų, skirtų pirminio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai
įstaigai už prirašytą gyventoją nustatytomis bazinėmis kainomis, vis dėlto už
ačiū susitvarkyti dantis valstybinėje poliklinikoje vargu ar pavyks. Kaip
informavo Lina Bušinskaitė, Valstybinės ligonių kasos
prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja,poliklinikoje suaugusiems pacientams papildomai tenka sumokėti už vienkartines
priemones, plombines ir kitas odontologines medžiagas, atsižvelgiant į
sunaudotą jų kiekį ir tuo metu galiojančias kainas.
Išimtis
– vaikai ir vyresni, besimokantieji dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose,
profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne vyresni kaip 24 metų
jaunuoliai, ir socialiai remtini asmenys, pateikę gyvenamosios vietos
savivaldybės socialinės paramos skyriaus atitinkamą pažymą; jiems minėtos priemonės
ir medžiagos suteikiamos nemokamai.
„2012
m. gydymo įstaigose Lietuvoje buvo prirašyta daugiau kaip 575 tūkst. vaikų iki 18 metų, 220 tūkst. (38
proc.) iš jų buvo suteikta pirminė odontologinė pagalba. Iš viso suteikta 660
tūkst. paslaugų, už kurias gydymo įstaigoms ligonių kasos sumokėjo 24,8 mln.
litų PSDF biudžeto lėšų. Taigi vieno paciento iki 18 metų apsilankymui pas
odontologą skirta 112,5 Lt, o vienos paslaugos kainos vidurkis – 37,6 lito“, – vardija skaičius L.
Bušinskaitė.
Kaip
matyti iš statistikos, valstybės užtikrinama pirmine odontologine pagalba
naudojasi tik kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų. Tikėtina, kad dalis jų
gydosi privačiai, tačiau šis skaičius dėl savaime suprantamų ekonominių
priežasčių veikiausiai nėra didelis. Likusioji dalis, ko gero, bando į
sugedusius dantis nekreipti dėmesio tol, kol dėmesio paprasčiausiai nebelieka į
ką kreipti – buvusių baltų perliukų vietoje žioji tik juodos nuolaužos. Pasak
Ovidijaus Kulboko, klinikos „Ovidenta“ atstovo, odontologų jau nestebina, kai
pagalbos kreipiasi paaugliai, nebeturintys krūminių dantų – juos jau būna
sunaikinęs ėduonis. Tokiems vaikams lieka vienintelė išeitis – protezavimas.
Nuo
2009 m. spalio 1 d. Lietuvoje įsigaliojus naujos redakcijos Dantų protezavimo
paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudžeto tvarkos aprašui, vaikų dantų protezavimas finansuojamas PSDF
lėšomis. Tai reiškia, kad vieno ar dviejų dantų protezavimas šeimai dažniausiai
nieko nekainuoja. „Vieno vaiko iki 18 m. dantų protezavimo išlaidų, apmokamų
valstybės lėšomis, kompensuojamoji suma gali siekti 4000 balų (kai vieno balo
vertė 0,89). Tad pagal šiuo metu galiojančias nuostatas iš viso kompensuojama
gali būti iki 4000x0,89=3560 Lt“, – nesudėtingą formulę paaiškina Valstybinės
ligonių kasos atstovė.
L.
Bušinskaitės duomenimis, pernai protezavimo paslaugos buvo suteiktos 971 vaikui
iki 18 metų, joms valstybė išleido 1,8 mln. litų, o per šių metų 8 mėnesius –
jau 829 vaikams, ir iš PSDF lėšų už tokias paslaugas vaikams sumokėta 1,4 mln.
litų.
Rezultatai – vidutiniški
Iš
pusšimčio daugiavaikėse šeimose augančių vaikų, šeštadienį atvykusių
profilaktinės patikros, siuntimo protezavimui prireikė tik vienai 13 metų
paauglei. Tėvai su išrašytu odontologo siuntimu artimiausiu metu turės kreiptis
į savo šeimos gydytoją ir sutvarkyti būtinuosius formalumus. Tačiau, pasak
medikų, mergaitės dantų bėdoms sutvarkyti tikrai pakaks valstybės skiriamų lėšų
ir ji galės džiaugtis geriausios kokybės protezu, pagamintu iš cirkonio.
Buvo
ir tokių mažųjų vyrų, kurių į gydytojo kabinetą prisivilioti niekaip nepavyko.
Skubriai užsimetęs striukę ant pečių, pro duris mamos nepastebėtas išsmuko
vienas aštuonmetis. Ketverių Kerniaus gerais dantų gydytojų ketinimais
neįtikino nei siūlyta kramtomoji guma, nei dovanų duodamas dantų šepetėlis ir
pasta. Protestuodamas riksmu ir ašaromis, nepasitikrinęs dantų namo išvyko net
pustrečių metukų Lukas, laimėjęs asociacijos MES „Facebook“ paskyroje
organizuotą gražiausios šypsenos konkursą – jam skirtas 150 Lt vertės kuponas
apsilankymams pas dantų gydytoją veikiausiai dar turės palaukti.
Apskritai
šeštadienį tikrintų pacientų dantų būklę odontologai įvertino patenkinamai.
Paprašyti palyginti, ar vienturčius auginančių šeimų vaikų dantys sveikesni,
medikai sakė tikrai negalintys taip teigti – anot jų, labai daug priklauso nuo
to, kaip laikomasi burnos higienos. Pavyzdžiui, kelių šeimų, auginančių po 3-4
atžalas, vaikų dantyse nebuvo rasta nė vienos skylutės. Išgirdę, kad jų visi
dantys – gražūs kaip iš anatomijos vadovėlių, pasididžiavimo neslėpė ir trys
14-17 metų jaunuoliai. Kitiems po apžiūros paaiškėjo, kad būtina skubi ir
neatidėliotina dantų gydytojo pagalba. „Ar jai gauti rinksis valstybinę, ar
privačią gydymo įstaigą, kiekviena šeima spręs individualiai – asociacija MES
labiausiai džiaugiasi tuo, kad pavyko sukviesti tokį gausų būrų šeimų ir kad
daug kam padėjome pagaliau pradėti spręsti įsisenėjusias dantų sveikatos
problemas“, – teigė keturis vaikus auginanti asociacijos vadovė J. Pocienė.