|
Iki pat 1960 m. dvikalbystė buvo matoma nereikalinga ar net kenksminga vaikui. Ypač JAV buvo bijoma, kad antrosios kalbos mokymasis gali gluminti vaiką stabdyti jo augimą. Tokios hipotezės iššsaukė ne vieną dvikalbystės tyrimą, kurių rezultatai ne tik paneigė antrosios kalbos mokymosi kenksmingumą, bet ir įrodė privalumus. Taigi kodėl verta mokytis antrosios užsienio kalbos?
Pradėkime nuo akivaizdžių dalykų - vaikas, besimokydamas ne tik ir gimtosios kalbos, ateityje turės privalumą - daugiakalbystę. Susirinkime, kurį vedė prof. Anton ella- Sorace ,,Billingual Matters" kompanijos įkūrėja, buvo diskutuojamas kelias klabas mokančių darbuotojų pranašumas. Pranešinuose buvo kalbama ,,Samdykite žmones, kurie kalba keliomis kalbomis" , ,,Darbuotojai, įvaldę kelias kalbas yra geresni lyderiai"... Taigi vien tokia praktinė kalbų mokymosi nauda verčia susimąstyri ir skatinti mažuosius mokytis užsienio kalbos.
Pasak vieno svarbiausių pastarųjų dešimtmečių tyrimų, kurį atliko tyrėja Ellen Bialystok, vaikai, kurie kalba daugiau nei viena kalba, greičiau išmoksta skaityti, turi geresnį kritinį mąstymą, geba greičiau spręsti problemas.
Pavyzdžiui, interviu su „New York Times“ metu, Bialystok nupasakojo vieną iš tyrimo užduočių. 5-6 metų vaikams buvo užduotas klausimas, ar nelogiškas sakinys „Obuoliai auga ant nosies“ yra gramatiškai teisingas. Vaikai, kurie mokėjo tik vieną kalbą įžvelgė tik sakinio nelogiškumą ir negalėjo įvertinti ar sakinys yra teisingas gramatiškai, o štai vaikai, kurie kalbėjo daugiau nei viena kalba, nurodė, kad nors sakinys yra kvailas, gramatiškai jis teisingas. Įvairūs eksperimentai kaip antai šis įrodė, jog kalbų mokymasis vertingas ne tik bendravimui. Vaikams treniruojantis naudoti tai vieną tai kitą kalbą, smegenys įpranta atrūšiuoti reikiamą informaciją nuo tuo metu nereikalingos. Šis gebėjimas panaudojamas ir kitose srityse, tad tokie vaikai neretai susiduria su mažiau problemų mokydamiesi matematikos ar kitų tiksliųjų mokslų. Taip pat, geba geriau atlikti daugiau nei vieną užduotį vienu metu. Tiesa, tyrimai taip pat rodė, jog dvikalbiai ar daugia-kalbiai vaikai turi šiek tiek skurdesnį kalbos žodyną nei viena kalba kalbantys vaikai, kadangi mokymosi laiką skiria ne vienai, o kelioms veikloms.
Mokantis užsienio kalbą – mokomasi ir lankstumo. Todėl vaikai, kurie yra mokomi užsienio kalbos, geba įvertinti žmonių skirtingumą, suvokia, jog egzistuoja ne vienas požiūris. Taigi, galime sakyti, jog kalbos mokslas ugdo toleranciją.
O štai naujausias mokslininkų atradimas – smegenų lavinimas mokantis užsienio kalbos atitolina Alzhaimerio ligos simptomus. Ar bent jau taip teigia, minėtoji profesorė Ellen Bialystok. Atlikti tyrimai rodo, jog daugiau kalbų kalbantys Alzhaimerio pacientai gebėjo geriau susidoroti su liga, ir jos simptomai paaštrėjo 6-7 metais vėliau nei tų, kurie kalbėjo tik gimtąja kalba.
O ar girdėjote, kad vaizdine medžiaga besiremiančios kalbos - kinų, japonų, korėjiečių - lavina kitą smegenų dalį, nei kuri naudojama mokantis anglų, lietuvių kalbų. Mokslininkai tyrinėjo anglakalbių skaitytojų bei japonų, skaitančius hieroglifus smegenų veiklą. Paaiškėjo, kad skaitant hieroglifus bei skaitant anglų kalbos žodžius, veikia skirtingos smegenų dalys. tad hieroglifų mokymasis lyg treniruotė smegenims. O štai kinų mokslininkė Chieh Li iškėlė teoriją, kad hieroglifų rašymas ir skaitymas gali pagerinti loginį mąstymą ir net padėti mokytis matematiką.
Daugiakalbystė, akivaizdžiai, turi daugiau teigiamų padarinių nei neigiamo efekto, kurio taip baimintasi prieš pusę amžiaus, o gal baiminamasi ir dabar. Trumpai apžvelgus pastarųjų 20 m. tyrimus, aišku, kad užsienio kalbos mokymsis, ypač ankstyvame amžiuje - vertingas procesas tiek lavinant protą, tiek formuojant asmenybę.
japonijos agentūra ,,Yukari" organizuoja kinų, japonų, korėjiečių kalbų mokymus vaikams ir suaugusiems. Taip pat vaikų atostogų dienos stovyklą ,,Totoriukai". Daugiau informacijos www.yukari.lt.
Toma Trinkūnaitė
|
Dalintis