Dažna mamytė pradėjus vaikučiui lankyti darželį pasiguodžia: ir vėl serga... Tik savaitė ar dvi darželyje... ir vėl serga... Kodėl taip nutinka, kas dėl to kaltas ir kaip elgtis, kad nuolatinės ligos būtų kiek įmanoma retesnės.

Šeimos gydytoja Aldona Dimaitienė pažymi, kad ligos dažnis visų pirma priklauso nuo kiekvieno mažylio imuniteto. Paprastai jis susiformuoja iki penkerių metų, todėl būtų gerai, jeigu iki trejų metų vaikas galėtų augti namuose. Tačiau jeigu nusprendėte mažylį leisti į darželį, pasistenkite tam pasirengti iš anksto. 

 

Esant galimybei į ikimokyklinio ugdymo įstaigą vaiką pradėkite leisti gerokai anksčiau nei išeinate į darbą. Tuomet nereikės baimintis, kad vos pradėjus dirbti reikės imti nedarbingumo pažymėjimą. Be to, turėsite galimybę vos sunegalavusio arba ką tik pasveikusio mažylio iš karto nevesti į darželį. Tikimybė, kad pradėjusi lankyti darželį jūsų atžala nesirgs, nedidelė. Pirmąjį pusmetį darželyje dažniausiai vyksta adaptacija. Vaikas sutinka gerokai daugiau ir įvairesnių mikroplazmų ir ligų sukėlėjų, nei augdamas namuose. Be to, nuolatinis stresas taip pat silpnina mažylio atsparumą įvairioms ligoms.

 

Anot gydytojos, tėvai dažnai numoja ranką į iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodančią slogą. Tačiau to daryti nereikėtų. Sloga plinta lašeliniu būdu, ir yra ženklas apie beprasidedančią ligą, todėl ja sergantysis gali lengvai užkrėsti kitus vaikus. Galbūt nustebsite, bet net ir vaikui sloguojant tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą. Todėl gydytoja pataria – prasčiau besijaučiančiam ar tik pradėjusiam nesunkiai sirgti mažyliui leiskite nors keletą dienų pabūti namuose. Galbūt tokiu būdu pavyks išvengti ir rimtesnės ligos. Ką tik pasveikusio vaiko taip pat nereikėtų iš karto vesti į darželį. Būtų gerai, jeigu mažylis galėtų bent savaitę po ligos pabūti namuose, kad atsigautų ir sustiprėtų.

 

Mamos neretai tvirtina, kad sėdėti namuose su tik besloguojančiu ar prastai besijaučiančiu vaiku yra prabanga. Baiminamasi, kad darbdaviui tokia darbuotoja gali tapti tiesiog nebereikalinga, nors kai kurios mamos tai tvirtina nė karto nepabandžiusios dėl mažylio likti namuose. Tačiau anot gydytojos, reikėtų pasverti visus „už“ ir „prieš“ ir paieškoti galimybių vaikui likti namuose. Juk nebūtinai su juo turi likti tik mama. Retkarčiais tą padaryti gali ir tėtis. Nereikėtų atsisakyti ir senelių, tetų ar net kaimynės  pagalbos. Arba galima susirasti retkarčiais ateinančią auklę. Pabandykite prisiminti, kokia būna ilga darbo diena, kai jūs patys prastai jaučiatės. Turbūt norisi tik vieno – ramybės, karštos arbatos ir šiltų patalų. Tai kodėl manote, kad prastai besijaučiančiam mažyliui nesinori to paties?

 

Jeigu jūsų atžala dar nelankiusi darželio nemažai sirgo, gydytoja rekomenduoja likus bent mėnesiui iki darželio pradėti stiprinti vaiko įmunitetą gerinančiais preparatais ir geriamosiomis bei injekcinėmis vakcinomis. Būtent per mėnesį susidaro imunitetas nuo tos ligos.

Esant galimybei, gydytoja nerekomenduoja pradėti lankyti darželio šaltuoju metų laiku. Geriau pavasarį arba vasarą, kada vaiko organizmą mažiau puola įvairios infekcijos.

Vilniaus lopšelio-darželio “Gilužis” direktorė Zita Budrionienė tvirtina, kad dažniausiai serga neseniai ikimokyklinio ugdymo įstaigą pradėję lankyti mažyliai dėl pirmuosius mėnesius vykstančios adaptacijos. Be to, dėl darželių stygiaus grupėse esančių vaikų yra labai daug, todėl auklėtojoms būna gerokai sunkiau ir patalpas išvėdinti, ir išvesti mažuosius į lauką.

 

Nemažai prie vaikų ligų prisideda ir patys tėvai, atvesdami jau sirguliuojantį mažylį, kuris dažnai savo liga “pasidalina” su sveikais grupės draugais. Be to, neretai tėvų paprašyti medikai išduoda pažymas dar ne visiškai pasveikusiam vaikui. Tokiu atveju pedagogai būna bejėgiai. Anot direktorės, “Gilužio”  darželyje dar rugsėjo pradžioje tėvų susirinkime tėvai patys susitaria, ar bus vedami sirguliuojantys vaikai. Jeigu nusprendžiama, kad taip elgiamasi nebus, tėvai turi teisę vieni iš kitų reikalauti, kad susitarimo laikytųsi. Priešingu atveju jie turi kreiptis į grupės auklėtoją arba darželio direktorę. Todėl pasak Z. Budrionienės, viskas priklauso nuo tėvų kultūros, požiūrio ir atsakomybės ne tik prieš savo vaiką, bet ir prieš kitus vaikus.

Ne paslaptis, kad dažnai paisoma tik savo interesų ir apie kitus vaikus net nesusimąstoma. O ar yra teisės aktas, reglamentuojantis sergančių vaikų darželio lankymą? Valstybinio aplinkos sveikatos centro vaikų skyriaus vedėja Daiva Žeromskienė nurodo Higienos normą HN 75: 2002 “Ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės”, kurioje parašyta, kad “grupės auklėtoja kiekvieną rytą turi pasidomėti vaiko sveikata ir švara. Vaikui sunegalavus ikimokyklinėje įstaigoje, jis izoliuojamas iki atvykstant tėvams”, o “po ligos vaikas gali būti priimamas tik su apylinkės pediatro ar šeimos gydytojo pažyma apie ligos trukmę, taikytą gydymą bei nurodymais dėl tolesnės individualios vaiko priežiūros”. Akivaizdu, kad sergančiam vaikui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ne vieta.

 

Tačiau anot D. Žeromskienės, nurodytame teisės akte yra nemažai baltų dėmių, todėl šiuo metu minėta higienos norma yra peržiūrima. Valstybinio aplinkos sveikatos centro vaikų skyriaus vedėja sako suprantanti tėvus, kurie neretai neturi, su kuo palikti sergančio vaiko, tačiau mano, kad sergant užkrečiamomis peršalimo ar infekcinėmis ligomis vesti vaiko į darželį nederėtų, o ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovybė turėtų į tai žiūrėti rimčiau.

Tam pritaria ir Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jankauskienė. Pasak specialistės, apie tai, kad sergantys vaikai neturi lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, turi būti įrašyta ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatuose, su kuriais tėvai turi būti supažindinti. Apie ligą ir jos pobūdį, gali spręsti tik medikai.  Tačiau jeigu auklėtoja pastebėjo, kad vaikas serga, apie tai turi informuoti tėvus.

 

Taigi, nors ir kaip dažnai esame linkę kaltinti kitus, pasirodo gana dažnai kalti būna patys tėvai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių linkę vesti sirguliuojančius arba dar nevisiškai išgydytus vaikus į darželį, vėliau patys dėl šių priežasčių priversti slaugyti savuosius. 

 

Mama Ingrida:

Nuėjusi paimti į darželį sūnaus radau jį su grupės draugais lauke. Nors buvo didžiulis vėjas, jo kaklas buvo plikas, nes blogai buvo užrištas šalikas. Pamačiusi mano nepatenkintą žvilgsnį auklėtoja iš karto puolė teisintis, kad vienu metu aprengti penkiolika vaikų tikrai nėra lengva. Deja, mano sūnui kitą dieną prasidėjo sloga.

 

Mama Asta:

Kiekvieną rytą vesdama dukrą į darželį jaudinuosi, ar nerasiu grupėje sergančių vaikų. Kadangi jos imunitetas yra silpnas, užtenka pabendrauti su sloguojančiu vaiku ir sloga garantuota.

 

Mama Emilija:

Dukrai buvo prasidėjusi sloga, tačiau su vyru nusprendėme, kad sloga – ne liga. Mergaitė ir toliau lankė darželį. Bet neilgai – po kelių dienų sloga komplikavosi į ausų uždegimą, ir namuose teko praleisti net pora savaičių.

 

Mama Saulė:

Kai sūnus susirgo, o aš, gydytojai patarus imti nedarbingumo pažymėjimą, pasakiau, kad sūnus bus su aukle, gavau barti. Gydytoja tvirtino, kad sergančiam vaikui geriausia būti su artimiausiais žmonėmis, nes jų meilė dažniausiai būna patys geriausi vaistai.

 

Mama Viktorija:

Susirgus dukrai, nerimaudama paskambinau savo viršininkei. Mano nuostabai vietoj nepatenkinamo niurnėjimo, kad nebus kam dirbti, išgirdau tik nuoširdų palinkėjimą greičiau pasveikti.

Renata Pociūtė