Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Nuolatinis stresas temdo gyvenimo džiaugsmą ir griauna sveikatą

Dalintis

Nuolatinis stresas temdo gyvenimo džiaugsmą ir griauna sveikatą

Plačiąją prasme stresas apibrėžiamas kaip tam tikras organizmo atsakas į nepalankias aplinkybes, sutelkiantis organizmo galias juos įveikti arba prisitaikyti. Turint galvoje klasikinį streso apibrėžimą,  galima daryti išvadą, jog mes gyvename nuolatinio streso sąlygomis. Tik jo mastas ir poveikis žmogaus organizmui yra skirtingas. Pavyzdžiui, diskomfortas, sukeliamas kas rytą mus budinančio žadintuvo garso, yra nepalyginamai lengviau įveikiamas ir kontroliuojamas nei emocinis stresas, kurį sukelia žinia apie artimo žmogaus ligą. Kita vertus, nuolat patiriamas net ir nedidelis stresas visgi žalingesnis mūsų sveikatai nei vienkartinis stiprus sukrėtimas, kurio emocinius ir fizinius padarinius laikui bėgant įveikiame. Taip yra todėl, kad stresas arba, tiksliau sakant, jo pasekmės linkusios kauptis, o tai labai negatyviai veikia mūsų psichinę ir fizinę sveikatą.

Kaip stresas veikia mūsų organizmą?

Nesvarbu koks stresas: teigiamas ar neigiamas, stiprus ar visiškai nedidelis, bet mūsų organizmą jis veikia trimis etapais. Pirmiausia organizmas sureaguoja į pavojaus signalą, kuriam įveikti mobilizuoja apsauginius mechanizmus. Tuomet prasideda antrasis - streso įveikimo etapas ir pagaliau stresas neutralizuojamas, tai yra ateina išsekimo fazė, kurios metu pajuntame lengvą nuovargį, atsipalaidavimą ir apatiją. Jo metu mūsų organizmas tarsi ilsisi ir kaupia jėgas naujiems iššūkiams įveikti. Kad būtų lengviau suprasti, panagrinėkime kokios reakcijos vyksta organizme patyrus stresą. Smegenims gavus signalą apie pavojų, į kraują išmetamas didelis kiekis adrenalino, kuris dažnai vadinamas tiesiog streso hormonu. Staiga padidėjus organizme cirkuliuojančio adrenalino kiekiui, mūsų jutimai tampa aštresni, padažnėja kvėpavimas, ima tankiau plakti širdis, suintensyvėja medžiagų apykaita, į kraują išsiskiria didesnis gliukozės kiekis, įsitempia raumenys, sumažėja kraujo pritekėjimas į odą, vidaus organus, daugiau kraujo suplūsta į smegenis ir raumenis, tai yra mūsų organizmas pasiruošia gintis arba sprukti. Nors šiuolaikiniam žmogui, priešingai nei mūsų protėviams, retai kada tenka susidurti su laukinės gamtos metamais iššūkiai ar stoti į atvirą kovą su priešu, o kasdienybėje paprastai susiduriame su emociniu stresu, kuriam įveikti visiškai nereikia įtempti fizinių organizmo galių, tačiau šiandien mūsų organizmas į stresą reaguoja taip pat kaip ir prieš tūkstančius metų.

Kokios ilgalaikio streso pasekmės?

Jau kalbėjome apie tai, kad šiuolaikinis žmogus retai kada patiria realią išorinę grėsmę, kuriai įveikti reikalingos papildomos jėgos. Tačiau jį nuolat veikia įvairiausi ilgalaikiai dirgikliai, sukeliantys organizme tas pačias reakcijas. Todėl kraujyje nuolat cirkuliuoja padidėjęs adrenalino kiekis, priverčiantis organizmą funkcionuoti ,,karinės parengties“ sąlygomis. Dėl ilgalaikio streso labiausiai nukenčia širdies-kraujagyslių sistema, imunitetas, virškinamosios sistemos veikla, mūsų organizmas tampa mažiau atsparus infekcijai, paūmėja lėtinės ligos, padidėja tikimybė susirgti piktybinėmis ligomis. Taip pat sutrinka ir nervų sistemos veikla – apima slogi nuotaika, sumažėja darbingumas, vargina nuolatinis nuovargis, padidėjęs dirglumas, mieguistumas, naktimis kamuoja nemiga. Todėl labai prastėja gyvenimo kokybė, apima nepasitenkinimas savimi ir mus supančia aplinka.

Kaip įveikti stresą ir sušvelninti jo poveikį organizmui? 

Kadangi visiškai išvengti stresą sukeliančių situacijų praktiškai neįmanoma, reikia nuolat stengtis sušvelninti jo poveikį organizmui ir didinti atsparumą stresui. Šiuo metu žinoma daugybė įvairiausių būdų, padedančių adekvačiai reaguoti į patiriamą stresą. Tačiau tam, kad išmoktume valdyti stresines situacijas ir įveikti stresą, reikia ilgai ir atkakliai dirbti su savimi. Todėl kartais tenka pasitelkti papildomą pagalbą – specialius žolinius preparatus, padedančius lengviau įveikti nuolatinį stresą. Pirmiausia streso, įtampos ir kitokio psichologinio diskomforto mažinimui rekomenduojama pasitelkti  specialius maisto papildus, padedančius palaikyti normalų nervų sistemos funkcionavimą. Ypač rekomenduojami tie, kurių sudėtyje yra nuo seniausių laikų šiam tikslui vartojamų vaistingųjų augalų ekstraktų. Pavyzdžiui, maisto papildo Rameval kapsulės sudėtyje yra vaistinių valerijonų, melisų, pipirinių mėtų, vaistinių ramunių žiedų bei paprastųjų apynių spurgų miltelių. Kuo ypatingi šie augalai?  Šis augalinių komponentų derinys padeda palaikyti normalią nervų sistemos būklę bei miego kokybę. O vaistinės melisos, pipirinės mėtos ir ramunės padeda atsipalaiduoti. Kuo ypatingi šie augalai?  Taigi visi paminėti vaistingieji auglai padeda sušvelninti ilgalaikio streso padarinius. Šis augalinių kompenentų derinyspasirinktas todėl, kad papapildo ir sustiprina vienas kito naudingas savybes, suteikia mūsų nervų sistemai papildomų galių kovojant su kasdienio gyvenimo iššūkiais ir padeda lengviau adaptuotis stresinėse situacijose.   Žinoma, nereikia pamiršti, kad kasdieninėje veikloje labai svarbu įvairi ir subalasuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. 

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą