Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Genetikos mokslas siekia taisyti gamtos klaidas

Dalintis

Genetikos mokslas siekia taisyti gamtos klaidas

Kiekvienas iš mūsų turime po 1–3 pakitusius genus, galinčius nulemti būsimiems vaikams sunkias raidos anomalijas. Ir jei sutinkame partnerį, kuris turi nors vieną tokį pat pakitusį geną, net 25 proc. tikimybė, kad palikuonis gims su genetine liga. Kiekvienas žmogus turi apie 25 tūkstančius genų, todėl tikimybė susitikti su vienodais patologiniais genais tėvams yra nedidelė. Ir vis dėlto tai nutinka. Nors abu yra sveiki, tačiau abu yra patologinio geno nešiotojai ir to pakeisti negalima. Ypač didelė tikimybė susitikti šiems genams tarp giminaičių. Ne veltui draudžiamos tokios santuokos. Tai, ką žmonija turėjo patirti bei pastebėti per ilgus šimtmečius, šiandien paaiškina mokslas.

Apie genetinio mokslo pažangą, neįtikėtinas genų diagnostikas, bei negimusiojo operacijas kalbamės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu, genetiku profesoriumi Algirdu Utkumi.

Preimplantacinė diagnostika

Genetikos mokslas taip sparčiai žengia į priekį, kad šiandien pasaulyje atsiranda galimybės diagnozuoti dar net neužsimezgusio embriono, t. y. visiškai pirminės būklės, paveldimumą ir įgimtas ligas. Vakarų šalyse preimplantacinė diagnostika taikoma jau apie dešimt metų. Lietuvoje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centre, pradėta nuo 2016 metų.

Pati procedūra techniškai gana sudėtinga. Kaip tai atrodo? Apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje, kaip ir pagalbinio apvaisinimo būdu. Iš apvaisinto kiaušinėlio, kuris ankstyvoje stadijoje yra tik iš kelių ląstelių, viena atskiriama. Tai sudėtingiausia dalis – embriologas labai kruopščiai ir tiksliai turi atsiurbti vieną iš keturių–šešių ląstelių organizmo, iš kurio dar nesivysto joks organas, ir tą ląstelę perduoti genetikams. Toliau atliekami genetiniai tyrimai, taikant įvairius tyrimų metodus. Iš vienos ląstelės galima pasakyti, kas joje užkoduota: visos būsimo žmogaus įgimtos fizinės savybės, galimos anomalijos ligos, net ir tos, kuriomis žmogus gali susirgti būdamas keturiasdešimties metų. Viena pirminė ląstelė suteikia informacijos net apie tai, ar vaikas per gyvenimą turės polinkį susirgti onkologine liga, Alzhaimeriu, širdies kraujagyslių sistemos ligomis. Kitas klausimas, ar tokią informaciją tikslinga sakyti tėvams? Juk po keturiasdešimties metų daugelis ligų bus išgydomos. Be to, nustačius polinkį dar nereiškia, kad žmogus gyvenime tikrai susirgs. Juk ligoms atsirasti turi įtakos daugelis veiksnių: žalingi įpročiai, mityba, aplinka. 

Todėl šiandien nuspręsta tirti tik tuos genus, kurių mutacijos lemia ligų pasireiškimą iškart po gimimo. Diagnostika rekomenduojama šeimoms, kuriose yra vaikų, sergančių genetine liga, ir kurios planuoja kitą nėštumą. Tokiu būdu šeima turėtų galimybę pasirinkti auginti sveiką vaiką. Šią procedūrą būtų galima atlikti ir poroms, kurioms reikia pagalbinio apvaisinimo. Pasaulyje jau yra gimusių mažylių, kurių genai buvo kruopščiai patikrinti. Aiškinamasi, ar tokia procedūra nepadarė kokios įtakos jų sveikatai bei vystymuisi. Rezultatas džiuginantis – šalutinio poveikio atrinktiems ir ištirtiems vaikams nepastebima. Jie auga taip, kaip ir jų bendraamžiai.

Kas nutinka, jei tyrimo metu aptinkama, kad apvaisintas kiaušinėlis turi ydų? Tėvai turi galimybę pasirinkti. Juk tai išankstinė diagnostika. Jei embrionas turi pakitusį geną, lemiantį ligas, jis nebus įsodintas į motinos gimdą. Bus užšaldytas, paliekant ateities galimybėms – galbūt atsiras nauji gydymo metodai. Ar įmanoma toje ląstelėje įvesti korekcijas ir atitaisyti gamtos klaidą? Pasak profesoriaus, mokslas eina šio tikslo link, tačiau šiandien tai dar nedaroma. Patobulinti būsimo žmogaus kai kurias savybes? ,,Vienareikšmiškai – ne, – sako prof. A.Utkus. – Yra labai griežtos moralinės, įrėmintos teisiniais reglamentais, taisyklės. Apie tai nekalbama ir net nenorima galvoti, kad būtų kuriami asmenys, kurie išsiskirtų iš kitų gabumais ar neįprastais gebėjimais.“ Nors istorija žino pavyzdžių apie liūdnai pagarsėjusius hitlerinės nacistinės ideologijos mokslininkų bandymus. Fašistinėje Vokietijoje buvo rasinės higienos judėjimas, kuris eugenikos mokslą sukompromitavo. Pradinėse savo raidos stadijose eugenika (mokslinė teorija, teigianti, kad genetikos principais galima gerinti žmogaus paveldimas savybes) turėjo teigiamą poveikį, tačiau kai fašistinėje Vokietijoje, Šiaurės Amerikoje buvo sterilizuojami asmenys, sergantys genetinėmis ligomis ar net žudomi tokie žmonės, eugenika, kaip mokslas, išsigimė.

Jūratė Jadkonytė Petraitienė, Auksė Kontimienė knyga ,,Laukiame naujagimio"

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą