Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 
 

 
 

 
 
 

Kodėl žiemą mažyliai viduriuoja dažniau?

Dalintis

Kodėl žiemą mažyliai viduriuoja dažniau?

Mes įpratę manyti, kad viduriavimas yra labiau šiltojo sezono liga. Iš tiesų šis negalavimas daugiau vargina būtent šaltuoju metų sezonu. Vasarą viduriavimą sukelia bakterijos, plintančios per užterštą maistą ar vandenį, o žiemą, net ir uždarose patalpose, – siaučia virusai, kurie dažniausiai pasklinda per nešvarias rankas. Būtent tos nematomos dalelės ir sukelia ūmines žarnyno infekcijas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Vytautas Usonis sako, kad į jų ligoninę dėl žarnyno infekcinių susirgimų žiemą patenka gana daug mažylių, kai kurie jų vos kelių mėnesių.  

Virusai, kurie nesidaugina maiste

Labiausiai virusai plinta vaikų kolektyvuose per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Ir ypač šaltuoju sezonu, kai daugiausia laiko praleidžiame uždarose patalpose. Vaikai šių virusų iš darželio ar mokyklos gali „parsinešti“ į namus, kur užsikrečia kiti šeimos nariai. Virusų galima parsinešti iš visur, net ir mamų susibūrimų ar kitų renginių. Svarbu žinoti, kad žarnyno virusai plinta fekaliniu - oraliniu būdu, t. y., dažniausiai jie į mūsų žarnyną pakliūna per burną nuo nešvarių rankų. Užsikrėsti pakanka labai mažos dalelės. Skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina. Tačiau apsisaugoti nuo jų nėra lengva, nes labai atsparūs, ilgai išsilaiko, pavyzdžiui,  ant daiktų gali išlikti 10 dienų, o ant rankų – 4 valandas. Jie yra atsparūs net šaldymui ar sudžiūvimui.

Virusas klaidintojas

Virusų yra įvairių: rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai ir kt. Rotavirusu ypač dažnai ir sunkiai serga kūdikiai bei maži vaikai. Žarnyno virusinės infekcijos dažniausiai pasireiškia ūmiai: pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, karščiavimu. Ligonis jaučia silpnumą, mieguistumą. Vaikams išryškėja ir peršalimo ligos požymiai – vargina kosulys, sloga, parausta gerklė. Todėl tėvai tokius simptomus gali sutapatinti su prasidedančio gripo simptomais. Ligoniukai gausiai vemia ir viduriuoja. Gydytojas įspėja, kad tokia būklė ypač pavojinga, nes organizmui netekus daug skysčių ir druskų, gali ištikti dehidracija.

Pirmoji pagalba – namų vaistinėlėje

,,Mes daug kalbame apie pirmą pagalbą kūdikiams, mažiems vaikams, nes labai svarbu, kai vaikas pradeda vemti ir viduriuoti, suteikti tinkamą pirmąją pagalbą, - mamas įspėja profesorius V. Usonis. - Kūdikiai yra labai jautrūs vandens ir druskų organizme netekčiai. Dėl bet kurios priežasties (net ir ne dėl virusinės infekcijos) gausiai išvėmus, gausiai pasituštinus, kūdikiai gali greitai prarasti organizmo gyvybingumui būtinų skysčių kiekį. Todėl mamoms sakome, kad namų vaistinėlėse turėtų būti specialių tokiems atvejams miltukų, iš kurių būtų galima sumaišyti druskinius tirpalus. Miltukų galima įsigyti vaistinėse. Jie yra absoliučiai saugūs. Pavojaus, kad su jais pagamintų tirpalų, galima perdozuoti, nėra. Net ir tada, jei yra sugirdomi be reikalo,“ – sako profesorius, įsitikinęs, kad geriau tai padaryti, t.y., sugirdyti mažyliui apsidraudžiant (jei kyla mažiausių abejonių), nei jų iš vis neduoti.

Kol nedingo troškulys

Ilgametis vaikų gydytojas atkreipia dėmesį, kad vemiant labai greitai, net per keliolika valandų, mažylio būklė gali pablogėti itin stipriai ir namų sąlygomis gydymas gali būti jau labai sudėtingas. Tokie mažyliai pakliūna į ligonines. Ir pirmoji jiems suteikiama pagalba – tai vandens, elektrolitų ir druskų balanso sutrikimo atstatymas. Jei vaikas tokios būklės, kai jau nepavyksta sugirdyti skysčių, jie sulašinami į veną. ,,Tačiau geriausia sugirdyti, kaip galima anksčiau, - perspėja profesorius: dar namuose, po pirmo vėmimo epizodo. Iškart, kai vaikas nurimsta, tada jam atsiranda natūralus troškulys ir jis gana noriai geria pasiūlytą skystį. Jei liga vystosi toliau, vaikas netenka daug skysčių, ir praranda norą gerti, be jokios abejonės, tada gydymas darosi sudėtingesnis. Todėl labai svarbu pirmi žingsniai, pirmos kelios valandos.“

Du būdai padėsiantys apsisaugoti

Kalbant apie apsisaugojimą nuo virusų, pasaulio mokslininkai per ilgus tyrinėjimo ir stebėjimo metus, atrado tik du veiksmingus būdus. Pirmasis: auginant kūdikį pirmuosius gyvenimo mėnesius labai svarbu įvykdyti profilaktines priemones, kurias valstybė jau nemokamai siūlo mūsų vaikams. Jau daugiau, kaip metai, roto viruso vakcina yra nacionalinės skiepijimo programos kalendoriuje. Ja skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Vakcina skiepijama per burną. Pasaulinė praktika rodo, kad tai yra tikrai saugi, veiksminga vakcina.

,,Na ir be abejo, higiena, - sako profesorius V. Usonis, - tinkama higiena šeimoje. Labai svarbu pasakyti, kad net, jei šeima kruopščiai laikosi higienos namuose, viešose vietose,  virusinių žarnyno infekcijų grėsmė išlieka. Užsikrėsti galima bendraujant, liečiantis rankomis, ypač kai kūdikiai paauga, tampa aktyvesni, ima šliaužioti, viską aplinkui liesti, ragauti. Tėvai turėtų būti budrūs viešose vietose: pav., žaidimų aikštelėse, viešuosiuose tualetuose. Būtina plauti rankas. Jei sauskelnių keitimo kambary, paguldžius mažylį ant stalo, jam iškrito čiulptukas, tai ir bus reali grėsmė.“ Todėl keičiant sauskelnes viešose vietose mamos pirmiau turėtų patiesti savo paklotėlį ir stengtis, kad vidinė pusė nesiliestų su vystymo stalu. Tik tada galima paguldyti kūdikį. Taip pat labai svarbu pakeitus sauskelnes nusiplauti rankas. Jas reikėtų plauti kiekvieną sykį grįžus iš miesto, prieš ruošiant maistą, prieš maitinat mažylį, prieš patiems valgant. 

Ar motinos pienas apsaugo?

Paklausus profesoriaus Vytauto Usonio, ar krūtimi žindomas kūdikis yra labiau apsaugotas nuo virusų, gydytojas sako, kad iš tiesų, mamos pienu maitinamam kūdikiui tikimybė susirgti yra mažesnė, tačiau nelygi nuliui. Pats žindymas higienos prasme yra saugiausias kūdikio maitinimo būdas, juk nereikia buteliuko, žinduko, vandens ir daug kitų papildomų dalykų. Be to, yra žinoma, kad mamos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios turi įtakos žarnyno funkciniam pajėgumui, yra ir antikūnų. Tačiau, jei mama prieš maitinimą nenusiplaus rankų, nenuplaus krūties, viruso dalelės gali pakliūti ir į mažylio burnytę.  

 

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos ,,Žarnyno infekcinių ligų profilaktika“ priemonė ,,Mažylio mitybos ir aplinkos higiena“

 

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą