Prisipažinkime, jog visi kažkada buvome vaikai ir troškome turėti gyvūnėlį. Mums buvo nesvarbu, kad tėvai neleisdavo. Tada atrodė, kad mažas kačiukas tėra žaislas ir viskas, ko jam reikia, yra meilė ir žaidimai. O dabar naminių gyvūnėlių jau nori mūsų vaikai.

 

Daugelis abejoja, ar iš viso verta prisidaryti papildomų rūpesčių. Vis dėlto, tas, kuris turi gyvūnėlį namuose, supranta, jog verta. Juk švelnus padarėlis suteikia tiek džiaugsmo, šilumos. Jis yra nuostabus draugas. Veterinaras Mindaugas Rimkevičius pataria manuose pagal galimybę auginti bet kokį gyvūną, nes augintinis suteikia puikią progą vaikui išmokti atsakomybės, kantrybės ir supratingumo. Jau mažas vaikas gali pripildyti šuns dubenėlį maisto, pavaišinti jį skanėstu: tai moko rūpintis kitais. Bendravimas su gyvūnais, jų priežiūra suformuoja pagrindą būsimiems tėviškiems jausmams.

 

Šeimose, kurios augina naminių gyvūnėlių, vaikai auga sveikesni, nes jų imuninė sistema stipresnė, jie rečiau serga. Bendraudami su gyvūnais vaikai juos glosto, bučiuoja, dalinasi maistu – taigi, dažniau susiduria su įvairiais užkratais. Todėl jų organizmas prisitaiko prie aplinkos - sustiprėja imuninė sistema. Tiesa, yra ir minusų: didėja pavojus užsikrėsti kirmėlėmis. Tačiau tinkamai prižiūrint augintinį, skiepijant ir reguliariai vedant pas veterinarą, pavojus sveikatai neturėtų kilti.

 

Suaugusiesieji turi  nustatyti vaiko ir gyvūno saugaus bendravimo taisykles. Jau nuo pirmos gyvūno atsiradimo namuose dienos tėvai turėtų išmokyti vaiką pagrindinių jo priežiūros, laikymo, žaidimo taisyklių. Nuteikite vaiką tam, kad jam pačiam teks rūpintis gyvūnu, bet būkite ir patys pasiruošę pasidalinti su juo šias pareigas. Jūs turėsite rodyti pavyzdį, kaip tai daroma. Taip pat vaikas privalo suprasti, kad globotinio negalima skriausti, stumdyti, erzinti, lįsti prie jo miegančio, ėdančio arba besirūpinančio ką tik atsivestais palikuonimis. Mažyliui yra natūralu žaisti su kačiuku kaip lėle. Gyvūnėliui tokie žaidimai yra nemalonūs, skausmingi. Jie išsigąsta ir gali sužaloti vaiką.

 

Prieš įsigyjant naminį gyvūną, veterinaras Mindaugas Rimkevičius pataria pasitarti su visais namiškiais pasveriant ir įvertinant visas galimybes (ar nesate alergiškas, ar bus pakankami vietos gyvūną laikyti, ar turėsite pakankamai laiko išeiti su juo pasivaikščioti, dresuoti ir pan. ). Ypatingai tai svarbu, kai planuojate įsigyti šunį, kadangi nuo to priklauso kokią šuns veislę, kokio dydžio, kailio ilgio gyvūną pasirinkti.  Šunų veislių yra labai daug ir labai įvairių, geriausia būtų pasikonsultuoti su kinologu ar veterinaru, kuris galėtų bent trumpai papasakoti apie vienos ar kitos veislės būdo bruožus, charakterio ypatumus

 

Rekomenduojami gyvūnėliai

Žuvytės vaikus veikia raminančiai, jų gyvenimo stebėjimas teikia daug malonių jausmų. Jei jūsų mažylis negali nei minutės  nusėdėti vienoje vietoje, akvariumas jam – tinkamiausias variantas.

 

Paukščiai. Jei jūsų vaikas linkęs verkti ir liūdėti, linksmų kanarėlių ar papūgėlių stebėjimas bus jam labai naudingas, bet svarbu nepamiršti apie galimą alergiją pūkams ir ekskrementams.

 

Žiurkėnai ir kiti graužikai (jūrų kiaulytės, triušiai, šinšilos) labiausiai tinka auginti ankštame bute.  Jie yra labai mieli ir žaismingi, bet prasti draugai. Jie gyvena naktinį gyvenimą, o dieną bendrauja nenoriai. Šie gyvūnai nesmirda, kaip daugelis mano, kvapą turi tik jų išmatos. Tačiau įkandimai yra skausmingi ir linkę sukelti infekcijas. Šie gyvūnėliai gyvena neilgai ir numylėtinio netektis gali tapti mažyliui didžiule tragedija.

 

Vėžlys – specifinis gyvūnas. Jis neturi kailio ir nėra šiltas (vaikui numylėtinio kailiukas – svarbi savybė, ji sukelia švelnius jausmus). Vėžlį prižiūrėti yra nelengva. Todėl dažniausiai vėžliai pabėga vasarą paleisti pasivaikščioti arba gyvena varganą gyvenimą bute, kęsdami nuo avitaminozės ir glaustydamiesi prie radiatorių, kad taip gautų nors kiek šilumos. Kitaip tariant, jų laukia lėta ir kankinanti mirtis.

Veterinaras Mindaugas Rimkevičius sako, kad lengviausia vaikams auginti ir prižiūrėti tuos gyvūnėlius, kurie gyvena narve ar akvariume. Tačiau lengviausia – nelygu geriausia. Todėl veterinarijos gydytojas siūlo auginti aukštesnio lygmens naminį gyvūną – šunį ar katę.

 

Šunys – geriausi draugai, su jais lengva užmegzti kontaktą ir linksmai praleisti laiką. Jie prieraišiausi gyvūnai, lengvai pasiduodantys auklėjimui ir dresūrai. Patariama rinktis draugiškos veislės šuniuką ( pvz.: auksaplaukį ar Labradoro retriverį, spanielį, pudelį, Jorkšyro terjerą, Maltos bolonę, čihuahua ir kt. ) .

 

Katė – tai naminis psichoterapeutas, naudingas vaikams, kamuojamiems stresų.  Kai ji išsitiesia prie šeimininko kojų, sukuriama ramybės atmosfera. Nervingi, jautrūs mažyliai šalia katės nurimsta greičiau. Svarbu  atsiminti, kad katė - nepriklausomas gyvūnas, ji nemėgsta būti tampoma (būna ir labai kerštingų kačių).

 

Jai labiau patinka iniciatyvą rodyti pačiai, ir leidžia būti glostomai tik tol, kol ji pati to nori. Katės taip pat pavydi vaikams savo šeimininkų, nepamirškite mylimo augintinio. Norint maksimaliai sumažinti su(si)žalojimo riziką, būtina periodiškai karpyti gyvūno nagus. Nesvarbu, koks ramus gyvūnas bebūtų, - jo kantrybė turi ribas. Alergija kačių kailiui – labiausiai paplitusi.

 

Laukiniai ir egzotiški gyvūnai beveik visada pavojingi, nenuspėjami, su jais bendrauti ir jais rūpintis yra sudėtinga.

 

Kristina Fišienė