Mama - tai angelas žemėje (autorius nežinomas).

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Mamos, patarkite (kai maistas neteikia džiaugsmo)

Dalintis

Visiškai netikėtai užsukau į jūsų internetinį puslapį ir jis pasirodė man labai aktualus. Dauguma anoreksijos požymiu labai panašus į tuos kurie buvo mane užklupę kai man buvo 15 metu. Tuo metu aš svėriau 48 kg ir mano ūgis buvo 167 cm, tikrai buvau liekna, tačiau man į galvą atėjo mintis, kad esu stora. Nuo šitos minties viskas prasidėjo. 

Pradėjau valgyti viena karta per diena - 5val. vakare. Valgydavau visą laiką tą patį maistą - vieną pakelį ryžių. Visi pastebėjo, kad tiesiog tirpstu akyse, tačiau man atrodė, kad toli gražu
iki išsvajotų kūno linijų...
Tapau labai nervinga... Galėdavau mielai gaminti maistą kitiems žmonėms. O man jau niekas nebeteikė džiaugsmo.
Praleisdavau valandų valandas stovėdama prie veidrodžio ir žiūrėdama į save. Po kiek laiko pastebėjau, kad dingo mėnesinės, bet nekreipiau į tai dėmesio, nes man buvo svarbu tapti lieknai.
 
Tiesa sakant, nelabai gerai prisimenu kiek laiko taip badavau. Šiandien visa tai prisimenu, lyg pro rūką. Vieną dieną sunerimusi mama nuvedė mane į ligoninę. Daktarė su manimi bendravo labai piktai – nuo to pasijutau dar blogiau. Daktarė reikalavo, kad pradėčiau daugiau valgyti... Paklausiau.
 
Taigi taip prasidėjo kitas mano etapas - persivalgymas. Valgydavau viską iš eilės, o po to stengdavausi išvemti, tačiau man neišeidavo. Kitą dieną vėl badaudavau, o dar kitą persivalgydavau. Pamenu, kad labai greitai priaugau daug svorio. Nebetilpau į savo tuometinius drabužius. Nežinojau, ką daryti, bandydavau nevalgyti, bet jau nebeišeidavo. Puoliau į gilią depresiją.
 
Dabar jau praėjo 4 metai, tačiau nebuvo nė dienos, kad nepagalvočiau apie tai, ką valgau ir kaip atrodau. Tiesą pasakius,  bijau kiekvienos dienos, nes bijau to, ką aš šiandien valgysiu. Bandžiau kalbėtis su tėvais, aiškinau jiems, kaip jaučiuosi ir kas man yra, tačiau jie, galima sakyti, nereaguoja... Gal mane jau nurašė? Kartais atrodo, kad neištversiu taip daugiau.
 
Dabar mano svoris labai nestabilus.

Būna, kai labai mažai valgau, svoris labai greitai nukrenta, o po to persivalgymo etapas ir vėl svoris sugrįžta. Ir taip jau apie 4metus.

Šiuo metu gyvenu ir mokausi Airijoje. Parašiau jums laišką, nes ieškau pagalbos. Nežinau, kur daugiau kreiptis.
 
Gabrielė
Nuo www.mamosdienorastis.lt redakcijos: Mielos mamos, gavę šį laišką, nutarėme jį publikuoti ir kreiptis į Jus. Juk kiekviena iš mūsų turi tam tikros patirties – pabandykime draugiškai spręsti Gabrielės problemą – galbūt mūsų patarimai ar palaikymas jai bus labai vertingi. (rašykite čia, komentaruose)

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



jurate smaidriene Data: 2013-02-20 12:02:46
pasiskaityk ta tema yra daug informacijos,gal rasi kas butent tau tinka,pradek myleti save,tokia kokia esi,kokia sukure dievas,pamilk savo siela,juk tu unikali,vienintele ir nepakartojama,buk tokia kokia esi,niekuomet nesilygink su kitais.

 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą