Visiškai netikėtai užsukau į jūsų internetinį puslapį ir jis
pasirodė man labai aktualus. Dauguma anoreksijos požymiu labai panašus į tuos
kurie buvo mane užklupę kai man buvo 15 metu. Tuo metu aš svėriau 48 kg ir mano
ūgis buvo 167 cm, tikrai buvau liekna, tačiau man į galvą atėjo mintis, kad esu
stora. Nuo šitos minties viskas prasidėjo.
Pradėjau valgyti viena karta per diena - 5val. vakare.
Valgydavau visą laiką tą patį maistą - vieną pakelį ryžių. Visi pastebėjo, kad
tiesiog tirpstu akyse, tačiau man atrodė, kad toli gražu
iki išsvajotų kūno
linijų...
Tapau labai nervinga... Galėdavau mielai gaminti maistą
kitiems žmonėms. O man jau niekas nebeteikė džiaugsmo.
Praleisdavau valandų
valandas stovėdama prie veidrodžio ir žiūrėdama į save. Po kiek laiko
pastebėjau, kad dingo mėnesinės, bet nekreipiau į tai dėmesio, nes man buvo
svarbu tapti lieknai.
Tiesa sakant, nelabai gerai prisimenu kiek laiko taip
badavau. Šiandien visa tai prisimenu, lyg pro rūką. Vieną dieną sunerimusi mama
nuvedė mane į ligoninę. Daktarė su manimi bendravo labai piktai – nuo to
pasijutau dar blogiau. Daktarė reikalavo, kad pradėčiau daugiau valgyti...
Paklausiau.
Taigi taip prasidėjo kitas mano etapas - persivalgymas.
Valgydavau viską iš eilės, o po to stengdavausi išvemti, tačiau man neišeidavo.
Kitą dieną vėl badaudavau, o dar kitą persivalgydavau. Pamenu, kad labai greitai
priaugau daug svorio. Nebetilpau į savo tuometinius drabužius. Nežinojau, ką
daryti, bandydavau nevalgyti, bet jau nebeišeidavo. Puoliau į gilią depresiją.
Dabar jau praėjo 4 metai, tačiau nebuvo nė dienos, kad
nepagalvočiau apie tai, ką valgau ir kaip atrodau. Tiesą pasakius, bijau
kiekvienos dienos, nes bijau to, ką aš šiandien valgysiu. Bandžiau kalbėtis su
tėvais, aiškinau jiems, kaip jaučiuosi ir kas man yra, tačiau jie, galima
sakyti, nereaguoja... Gal mane jau nurašė? Kartais atrodo, kad neištversiu taip
daugiau.
Dabar mano svoris labai nestabilus.
Būna, kai labai mažai valgau, svoris labai greitai
nukrenta, o po to persivalgymo etapas ir vėl svoris sugrįžta. Ir taip jau apie
4metus.
Šiuo metu gyvenu ir mokausi Airijoje. Parašiau jums
laišką, nes ieškau pagalbos. Nežinau, kur daugiau kreiptis.
Gabrielė
Nuo www.mamosdienorastis.lt
redakcijos: Mielos mamos, gavę šį laišką, nutarėme jį publikuoti ir
kreiptis į Jus. Juk kiekviena iš mūsų turi tam tikros patirties – pabandykime
draugiškai spręsti Gabrielės problemą – galbūt mūsų patarimai ar palaikymas jai
bus labai vertingi. (rašykite čia, komentaruose)