Mama - tai angelas žemėje (nežinomas autorius)

 
    Konkursai      Klausk specialisto       KNYGYNĖLIS      Naujienos      Liniuotės      Forumas     
 
Straipsniai
Laukimo stebuklas

Kūdikis

Mažylis

Darželinukas

Mokinukas

Lavinimas

Mamos kampelis

Jis ir Ji

Sveikata nuo A iki Ž

Auksarankių studija

Susitikime virtuvėje

Nori tikėk, nori ne

Pranešimai spaudai

 
 
Naujausia konkurso nuotrauka

VISI KONKURSAI >>>

 
 
Kiek vaikui dienų?
 
Draugai

 
 
 

 
 

 
 
 

Mielosios Mamos, Mamytės, Motinėlės!

Dalintis

Parsivesk mane, parsivesk. Iš paklydimų, iš netiesos, iš tuštybės parsivesk. Iš pykčio, iš keršto, iš apgaulės parsivadink. Iš netikėjimo, iš nuovargio, iš nevilties pasišauk. Juk pareisiu, mama, pareisiu. Dar menu Tavo tylią maldą už mane - negimusį. Dar girdžiu Tavo švelnią lopšinę prie manęs - atėjusio. Dar jaučiu Tavo kantrią meilę man - išėjusiam. Parsivesk, nes kurgi man bereikės eiti, jei pamiršiu tą vienintelį kelią. Iš Tavęs. Į Tave ...
(Albert Camus)
 
Pirmąjį gegužės sekmadienį švelniausi žodžiai, kvapniausios gėlės, šilčiausi jausmai skiriami Jums, mūsų vienintelės ir pačios brangiausios!
 
Šimtmečius nuo senų senovės lietuvių tauta šią gražią pavasario dieną pagerbia visas motinas.
 
Jūs esate dosnios ir atlaidžios. Ne veltui lietuviams motina - lyg žemė, kuri nepaisydama negandų ir gamtos išdaigų, kasmet užaugina derlių.
 
Taip ir Jūs, užmirštate visas skriaudas, užauginate vaikus, kurie Jums taip ir lieka vaikais visą gyvenimą…
 
Būkite sveikos, būkite stiprios, būkite kantrios, būkite mylimos ir  niekada neužmirštos.
 
Gražios Jums šventės!
 
Motinos diena
 
Švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Tą dieną sveikinamos motinos, su jomis itin pagarbiai elgiamasi, jos pavaduojamos įvairiuose sunkiuose darbuose, joms skiriami gražiausi pavasario žiedai, lankomi ir puošiami mirusių motinų kapai, bažnyčiose už motinas aukojamos šv. Mišios.
 
Toks elgesys simbolizuoja žmonių pagarbą kilniai moters-motinos, namų židinio ir meilės puoselėtojos prigimčiai, atsidėkojimą už motinos atsidavimą auginant vaikus, visą gyvenimą rūpinantis jais.
 
Dar mūsų senoliai Motiną, gyvybės nešėją, tapatindavo su Žeme (Motina išaugina vaikus, o žemė - derlių). Pavasarį būdavo garbinama žemė, o kartu ir Motina, namų židinio saugotoja, meilės, šilumos simbolis.
 
Motinos dienos ištakos - senų senovėje, kai visos pasaulio tautos garbindavo moteriškos prigimties deives: žemės, meilės, likimo. Lietuvių žemės deivė - Žemyna, meilės deivė - Milda, likimo, vaisingumo, vaikų globojimo deivė - Laima. Spėjama, kad pagonys savo šventyklose statydavo šių deivių skulptūras, prie jų melsdavosi, aukodavo. Šios skulptūros tai mūsų laikais randamos vadinamosios akmens bobos. Manoma, kad moteriškųjų dievybių garbinimas Lietuvoje buvo labai paplitęs ir stiprus. Šią tradiciją po Lietuvos apkrikštijimo dalinai perėmė Švč. Mergelės Marijos - Jėzaus motinos - garbinimas. Paskutiniuoju laiku vėl prasmingai pažymima Motinos diena.
Motinos diena – viena gražiausių pavasario švenčių, turinčių gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai diena, kai gražiausi gėlių žiedai dovanojami pačiam artimiausiam žmogui – mamytei.
 
Lietuvoje Motinos diena švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Tai simbolizuoja žmonių pagarbą kilniai moters – motinos prigimčiai. Taip atsidėkojama už jos rūpestį, auginant vaikus.
 
Mūsų senoliai Motiną, gyvybės nešėją, tapatindavo su Žeme, mat motina išaugina vaikus, o žemė duoda derlių. Pavasarį buvo garbinama Žemė ir namų židinio saugotoja Motina.
 
Motinos dienos ištakos senų senovėje, kai įvairios pasaulio tautos garbindavo moteriškos prigimties deives. Pagonys lietuviai garbino deives Žemyną (žemės globėją), Mildą (meilės deivę), Laimą (likimo, vaisingumo, vaikų globojimo deivę). Manoma, kad moteriškųjų dievybių garbinimas Lietuvoje buvo itin paplitęs. Šią tradiciją po Lietuvos krikšto iš dalies perėmė Mergelės Marijos – Jėzaus motinos – garbinimas.
 
Pasaulyje Motinos diena kildinama iš senovės Graikijos ir Romos tradicijų. Deivės motinos buvo garbinamos abiejose šiose civilizacijose per pavasario festivalius. Graikai kiekvieną pavasarį aukodavo aukas dievų motinai Chrono žmonai Rėjai. Aptikta įrodymų, kad 250 metais prieš Kristų buvo šventė romėnų deivės Magna Mater, kitaip tariant, Didžiosios Motinos garbei. Europoje paplitus krikščionybei, šias pagonių šventes pakeitė Motinos Bažnyčios šventė.
 
Kadangi buvo tikima, jog Motina Bažnyčia buvo dvasinė jėga, kuri suteikia gyvybę ir apsaugo nuo žalos, žmonės į bažnyčias nešdavo dovanas. Viduramžiais Europoje ketvirtasis gavėnios sekmadienis tapo Motinos dienos sekmadieniu. Neturtingi pas anglų žemvaldžius dirbę ir todėl ten pat gyvenę tarnai šį sekmadienį buvo išleidžiami į namus ir dažniausiai parnešdavo mažas dovanėles ar pyrago. Pyragai buvo kepami, naudojant džiovintus vaisius, kad visas pyragas nepasentų ilgos kelionės pėsčiomis ar arkliais metu.
 
Šiais laikais pasaulio šalyse Motinos diena švenčiama įvairiu metu, tačiau dažniausiai pavasarį. Šiais metais britai Motinos dieną atšventė pirmąjį balandžio sekmadienį. Londone gyvenanti lietuvė Vida pasakoja, kad anglai gana plačiai švenčią Motinos dieną – sveikina mamas, dovanoja dovanas, teikia gėles, lepina, eina šventinių pietų. Šį faktą įrodo ir tai, jog per motinos dieną buvo nupirkta daugiau gėlių nei per ypač komercinę Valentino dieną.
Pasak Vidos, šią šventę kartu su britais pažymi ir kitų tautybių imigrantai – net musulmonai pakistaniečiai šią dieną sveikino mamas, dovanojo gėles, kepė joms pyragus. Atvykę iš kitų šalių žmonės pamažu perima tradicijas, prisitaiko prie esančios kultūros. „Kitaip ir neįmanoma, - įsitikinusi Vida, - juk net atviručių su Motinos diena po mėnesio sunku rasti, nebent pasirūpinus iš anksto.“
 
Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje Motinos diena švenčiama antrąjį gegužės sekmadienį. Vokietijoje gyvenanti Milda pasakoja, jog čia mamytės pagerbiamos kaip ir visur – mamos tą dieną namuose nieko nedirba, vaikai joms dovanoja gėles, visi kartu važiuoja sveikinti močiučių, kartu eina į restoraną šventinių pietų. „Tačiau tai labiau komercinė šventė, - pastebi Milda, - visos parduotuvės tuo metu būna išpuoštos, siūlo suvenyrus, gėles šios dienos proga.“
 
JAV ši šventė vyksta taip pat antrąjį gegužės sekmadienį ir yra siejama su savo gyvenimą šios šventės populiarinimui pašventusia moterimi Anna Jarvis. Ją įkvėpė savo pačios mamos atsidavimas, auginant 11 vaikų šeimą. Per antrąsias mamos mirties metines, antrąjį gegužės sekmadienį, Anna Jarvis įtikino savo parapijiečius Vakarų Virdžinijoje švęsti Motinos dieną. Bažnyčia buvo išpuošta mėgstamiausiomis jos mamos gėlėmis gvazdikais. 1910 metais Vakarų Virdžinijos valstija oficialiai patvirtino Motinos dienos šventę, o 1914 metais prezidentas Woodrowas Wilsonas paskelbė ją nacionaline švente.
 
Prancūzai Motinos dieną švenčia paskutinį gegužės sekmadienį. Visi šeimos nariai suvažiuoja ypatingiems šventiniams pietums, o mamai dovanojamas tortas. Iki Motinos dienos prancūziukai leidžia dienas, piešdami atvirutes ir mokydamiesi eilėraštukus, kaip siurprizą mamoms. Motinos diena traktuojama kaip šeimos gimtadienis.
 
Tuo pačiu metu kaip ir prancūzai Motinos dieną švenčia ir švedai. Švedų Raudonasis kryžius parduoda mažas plastikines gėlytes prieš šią šventę, o pelną skiria daugiavaikėms mamoms.
 
Ispanijoje ir Portugalijoje Motinos diena yra glaudžiai susijusi su Bažnyčia. Gruodžio 8 dieną ispanai ir portugalai ne tik pagerbia savo mamas, bet ir dalyvauja religines apeigas, garbindami Mergelę Mariją.
 
Danai, suomiai, italai, turkai, australai, belgai, japonai ir indai Motinos dieną švenčia antrąjį gegužės sekmadienį. Indijoje yra 10 dienų festivalis, žinomas kaip Durga Puja, švenčiamas ankstyvą spalį. Festivalis keliamas Durga garbei, dieviškajai Motinai. Ji yra svarbiausia iš visų indų deivių.
 
Japonijoje mamos sveikinamos antrą gegužės sekmadienį. 6 – 14 metų japoniukai dalyvauja mamos portretų piešimo konkursuose ir taip pasveikina savo mamytes. Kas 4 metai nugalėtojų darbai surenkami į parodą „Mano mamytė“, kuri keliauja aplink pasaulį.
 
Libane Motinos diena švenčiama pirmą pavasario dieną, Pietų Afrikoje – pirmą gegužės sekmadienį.
 

Komentaras


Vardas
El. paštas
Komentaras


Apsaugos kodasApsaugos kodas



Kiti komentarai



 
 
 
Nariams
Jūsų el. paštas   Slaptažodis  
   
       
Prisiminti duomenis    
       
Slaptažodžio priminimas Registracija    
Mes Facebook'e
 
 
 
Reklama

 
 
 
 
 
 
 
El. p.: info@mamosdienorastis.lt
Visos teisės saugomos, 2010

Struktūra     Rašykite mums     Reklama     Atsakomybės ribojimas     Apie projektą